ŠIANDIENOS VARDADIENIAI:




2019 m. spalio 20 d. sekmadienis - 14:38
IŠ ARČIAU:

2015-07-31. Grįžęs į kelio pradžią

LR Seime matome daug tų pačių veidų. Visi seimūnai kažkada turėjo  darbus,  specialybes,  tačiau per ilgus metus, praleistus Seime, tapo politikais–profesionalais. Gal todėl Seimo nariai  neskuba apleisti įšilusių kėdžių, nes tikėtina, kad profesiniai įgūdžiai seniai prarasti, o į Darbo biržą, ko gero, nė vienas iš jų  eiti  nenori. Sako, aktoriaus svajonė numirti scenoje. Panašu, kad ir daugelis Seimo narių svajoja, kaip ir aktoriai.

Antanas Baura LR Seime dirbo dvi kadencijas ir, kaip pats sako, kvalifikacijos  tikrai neprarado, todėl pradėjęs dirbti Anykščių rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėju iš karto pasijuto sėdįs savoje kėdėje.



2015-07-23. Me­dus – se­no­sios Lie­tu­vos „va­liu­ta“

 Pie­vo­se gir­dė­ti ma­lo­niai nu­tei­kian­tis bi­čių dūz­gi­mas. Jis ly­di li­gi so­dy­bos, ku­rio­je ga­li­ma ne tik pa­ra­gau­ti ir nu­si­pirk­ti me­daus, ta­čiau ir pa­si­kal­bė­ti apie uni­ver­sa­lią bi­ti­nin­kys­tės spe­cia­ly­bę. Ma­ne pa­si­tin­ka Anykš­čių ra­jo­no bi­ti­nin­kų drau­gi­jos val­dy­bos na­rio, Troš­kū­nų gi­ri­nin­ki­jos gi­ri­nin­ko Aud­riaus Kus­tos sū­nus Vy­tau­tas.  

 

– Trum­pai pa­pa­sa­ko­ki­te apie sa­vo šei­mos bi­čių ūkį. Iš kur at­ėjo iš­ma­ny­mas apie bi­ti­nin­kys­tės ama­tą? – pa­pra­šau Vy­tau­to.

Ma­no pro­se­ne­lis Vy­tau­tas bu­vo miš­ki­nin­kas. Bu­vu­sio­je ei­gu­vo­je, ku­ri sta­ty­ta 1926 me­tais,  jis nuo­lat lai­ky­da­vo maž­daug de­šimt bi­čių šei­mų.  Tė­tis pa­sa­ko­jo, kad po jo mir­ties, ku­rį lai­ką bi­ti­nin­ka­vi­mas  bu­vo nu­trū­kęs. Ta­čiau tė­čio bro­lis Gied­rius mo­kė­si bi­ti­nin­kys­tės ama­to ir at­kū­rė šį ūkį. Pra­džio­je tu­rė­jo 12 avi­lių. Nuo 2000 me­tų dvie­jų bro­lių puo­se­lė­ja­mas  bi­čių ūkis iš­au­go iki stam­baus bi­ti­nin­kys­tės ūkio. Da­bar per 300 bi­čių šei­mų ūky­je dar­buo­ja­mės tri­se. Tė­tis, jo bro­lis Gied­rius ir aš esa­me at­sa­kin­gi už 17-oje vie­tų iš­dė­lio­tus  bi­čių avi­lius.  Maž­daug nuo dvy­li­kos me­tų po tru­pu­tį bu­vau įtrauk­tas į bi­čių ir me­daus ūkio dar­bus.  Nuo še­šio­li­kos me­tų iš­ma­ny­mas apie bi­tes man tei­kė džiaugs­mą, įga­vau pa­tir­ties. Dė­ka to die­gia­me nau­jas tech­no­lo­gi­jas bei sie­kia­me me­daus ūkio mo­der­ni­za­vi­mo.



2015-07-16. Lie­tu­viš­ka eg­zo­ti­ka Tarp­tau­ti­nia­me mė­gė­jų te­at­rų fes­ti­va­ly­je Veng­ri­jo­je įver­tin­ta ova­ci­jo­mis

Pra­ėju­sią sa­vai­tę Anykš­čių kul­tū­ros cen­tro te­at­ro  tru­pė su­grį­žo iš Tarp­tau­ti­nio mė­gė­jų te­at­rų fes­ti­va­lio „PROGRESS PAPA“, vy­ku­sio šiau­rės va­ka­rų Veng­ri­jo­je,  Pa­pos mies­te. Anykš­tė­nai ja­me su­vai­di­no vie­ną iš ryš­kiau­sių ša­lies mė­gė­jų te­at­rų  šio se­zo­no pa­sta­ty­mų – Jus­ti­no Mar­cin­ke­vi­čiaus „Dau­kan­tą” (rež. J. Bu­zi­liaus­kas).

Ke­lio­nės ir fes­ti­va­lio įspū­džiais su „Ši­le­lio“ skai­ty­to­jais pa­si­da­li­no Anykš­čių kul­tū­ros cen­tro te­at­ro re­ži­sie­rius Jo­nas Bu­zi­liaus­kas.



2015-07-10. Šeimos laimė – mylėti ir būti mylimu

Prieš keletą dienų į „Šilelio“ redakciją užsuko garbaus amžiaus vyriškis ir pakvietė pasisvečiuoti, pasidžiaugti gražiai prižiūrima ir gėlėmis papuošta šeimos sodyba. Gėlių darželis po mano langu ganėtinai neišvaizdus, tad  pasiūlymą mielai priėmiau. Pamaniau, gal kokį naudingą patarimą išgirsiu, kaip reikia prižiūrėt kaime gėles.

Kitą dieną susiradęs nurodytą namą, ilgokai klaidžiojau tarp gausybės gėlių, dekoratyvinių medelių ir akmeninių arkų, kol radau šeimininkus Valeriją ir Vytautą Meldaikius. Kadangi buvau pakviestas pasigrožėti sodyba, tad pokalbį su šeimininke pradėjome apie augalus.



2015-07-03. Jo­nai ne vien po­etai ar ra­šy­to­jai

Nuo se­niau­sių lai­kų, jau net ke­lis tūks­tan­čius me­tų, žmo­nės šven­čia va­sa­ros ly­gia­die­nį. Moks­li­nin­kai spė­ja, kad me­ga­li­tų sta­ti­niai, to­kie kaip Stoun­he­džas ar net Egip­to pi­ra­mi­dės, tar­na­vo tiks­liam ly­gia­die­nio nu­sta­ty­mui. Lai­kui bė­gant, vie­no­se tau­to­se šis pa­pro­tys iš­ny­ko, ki­to­se, pa­veik­tas krikš­čio­ny­bės, trans­for­ma­vo­si. Net so­viet­me­čiu lat­viai la­bai ak­ty­viai švęs­da­vo va­di­na­mą „Li­go“.  Lie­tu­vo­je  ši šven­tė jau­ni­mo tar­pe vis la­biau  po­pu­lia­rė­ja pa­go­niš­ku „Ra­sos“ var­du. Mes, vy­res­nio am­žiaus žmo­nės, ly­gia­die­nį ta­pa­ti­na­me su Jo­ni­nė­mis.


Kaip ir pa­pro­čiai, taip ir Jo­nai, kar­di­na­liai ski­ria­si. Li­te­ra­tų kraš­te  Anykš­čiuo­se gims­ta ne tik po­etai ar ra­šy­to­jai, bet ir ver­sli­nin­kai. Pa­kal­bi­nau dau­ge­liui anykš­tė­nų pa­žįs­ta­mą Jo­ną Šiau­čiu­lį.



2015-06-25. Eilės iš širdies į kitų širdis

Amerikiečių rašytojas Johnas Coyne teigia, kad noras rašyti dažniausiai  siejamas ne su talentu, o su polinkiu į grafomaniją.  Ir vis dėlto, kai kurie iš mūsų tikrai turi talentą  Tačiau  sakoma, kad norint  atlikti genialius darbus ar brandžius kūrinius  parašyti,  reikia įdėti 99 procentus darbo ir pridėti tik 1 procentą talento. Kaip yra iš tikrųjų, gali pasakyti tik tie, kurie kuria. Tad apie kūrybines kančias kalbuosi su Žaneta Navašinskaite-Jasaitiene, kuri skaitytojams pristato savo pirmąją poezijos knygą „Tarp dangaus ir žemės“ ir apie kūrybą sako, jog tai yra Dievo dovana, reikalaujanti daug stiprybės ir užsispyrimo.


2015-06-11. Kūriniai iš skardos „išlesti“ plaktuku

Anykščių menininkų asociacija tęsia projektą „Gatvės galerija“. Šių metų projektas skirtas Etnografinių regionų metams. Projektą remia LR kultūros taryba, Anykščių rajono savivaldybė. Informacinis rėmėjas - laikraštis „Šilelis“. 


Anykščių miesto centre įrengtoje vitrinoje iki metų pabaigos bus rengiamas parodų ciklas „Gatvės galerija 15“. Čia bus eksponuojami anykštėnų dailininkų bei tautodailininkų darbai, kurie geriausiai atspindi regiono etnokultūrą. Parodas nemokamai gali apžiūrėti visi praeiviai. Trečiojoje šiais metais parodoje eksponuojami anykštėno Rimanto Tuskenio metalo plastikos dirbiniai. Senojo kalvystės amato jaunas atstovas Rimantas nuo 2013 metų kasmet dalyvauja grupinėse Anykščių tautodailininkų parodose. Šie metai jam buvo ypač kūrybingi. Menininko darbai buvo eksponuoti Aukštaitijos tautodailininkų parodoje Panevėžyje ir surengta pirmoji personalinė paroda „Gatvės galerijoje“. Spausdiname pasakojimą apie Rimantą Tuskenį.



2015-05-28. Savoje šalyje, bet jau ne sava

Emigracija, kelionės, nuolatinis žmonių judėjimas iš vienos šalies į kitą – tai natūralus ir neišvengiamas nūdienos reiškinys. Kaip ir kiekvienoje srityje, taip ir čia galime rasti tiek šviesiųjų, tiek tamsiųjų pusių. Šimtai tūkstančių išvykusiųjų iš Lietuvos yra emigrantai, tačiau dalis jų grįžta namo – imigruoja į Lietuvą. Jie tarsi imigrantai, kurie nebenorėjo būti amžinaisiais emigrantais. Tačiau ar kas nors, be artimųjų, Lietuvoje jų laukia? Juk dažnai šie žmonės jau yra pamatę pasaulio, susipažinę su kitokia darbo kultūra. Grįžtama nebūtinai todėl, kad nepasisekė. Galbūt tiesiog buvo pasiekti tam tikri tikslai arba norėjosi grįžti į artimesnę aplinką. Taip atsitiko ir anykštietei Eglei Vingelis, kuri po penkiolikos metų emigracijos Amerikoje grįžo į gimtuosius Anykščius. Prieš porą mėnesių iš Čikagos atgal į Lietuvą imigravusi Eglė dalinasi su „Šilelio“ skaitytojais tolimoje šalyje įgyta gyvenimiška patirtimi.


2015-05-21. Kas galėtų pasakyti, kokį talentą Dievai skyrė Binkiams

 Visi žinome poetą Kazį Binkį (gal tik „Klausimėlio“ laidos herojai pasakytų,  kad K. Binkis buvo kosmonautas ar Seimo narys). Žinome, kad poetas bendravo su Antanu Vienuoliu, dedikavo rašytojui keletą savo knygų, šiandien saugomų muziejuje. 


Šiuo metu Menų inkubatoriuje veikia Viktoro Binkio, gerai žinomo meno pasaulio atstovams, tapybos darbų paroda. Apsilankymas parodoje paliko gilų įspūdį. Nustebino, kad daugelis darbų nauji. Vadinasi, dailininkas, rengdamas parodą, netraukia darbų iš palėpės ir nešluosto nuo jų dulkių. Kodėl paroda Anykščiuose? Kas sieja šį labai įvairiapusišką menininką su Anykščiais?  Viktoras, rašytojo Kazio Binkio anūkas, pasuko savo gyvenimo keliu ir kalbėti, kaip teigė jį pažįstantys, apie senelį nenori. Negi skirtingų kartų niekas nesieja? Nemėgstu neatsakytų klausimų, tad nutariau pabendrauti su pačiu Viktoru Binkiu.


Viktoro sodyba, pasirodo,  esanti vos už keleto kilometrų nuo Anykščių. Apsupta jauno miško, tvirtų rąstų, sena kaimo troba su tvartu. Prie klėties jauna moteris žaidė su dukrele. Kieme auga didelės, senos liepos. Jokių angelų, koplytstulpių, kryžių ar akmenų krūvų, rodančių, kad čia gyvena menininkas, nesimatė. Ramybės aura gaubė sodybą.



2015-05-15. Tiek daug atvirumo ir vilties...

Gegužės 15-oji - Tarptautinė Šeimos diena. Ta proga aplankėme praėjusių metų pabaigoje duris atvėrusio Anykščių socialinės globos namų Burbiškio grupinio gyvenimo namų filialo šeimyną ir pakalbinome Anykščių socialinės globos namų direktorę Jolitą Gečienę.


–    Pažinties proga trumpai papasakokite apie save.


–    1971 m. gimiau Panevėžio rajone. 1979 m. su tėvais ir broliu atvykome gyventi į Anykščių rajoną, į tėvelio tėviškę. Čia užaugau, Anykščiuose baigiau A. Vienuolio vidurinę mokyklą. Baigusi Vilniaus aukštesniąją kooperacijos mokyklą, pradėjau darbinę veiklą, sukūriau šeimą. Su vyru užauginome du sūnus. Baigiau socialinio darbo bakalauro studijas, dirbau VšĮ „Socialinės politikos grupė“ šeimos veiklos namų vadove, Anykščių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriuje socialinio darbo organizatore,  dabar esu Anykščių socialinės globos namų Burbiškio grupinio gyvenimo namų filialo vadovė.


2015-05-07. Pranas Petronis – drožybos tradicijų meistras

Anykščių menininkų asociacija tęsia projektą „Gatvės galerija“. Šių metų projektas skirtas Etnografinių regionų metams. Projektą remia LR kultūros taryba, Anykščių rajono savivaldybė. Informacinis rėmėjas – laikraštis „Šilelis“. Parodas nemokamai gali apžiūrėti visi praeiviai. 


Anykščių miesto centre įrengtoje vitrinoje iki metų pabaigos bus rengiamas parodų ciklas „Gatvės galerija 15“. Čia bus eksponuojami anykštėnų dailininkų bei tautodailininkų darbai, kurie geriausiai atspindi regiono etnokultūrą. Šiemet antrojoje parodoje eksponuojami Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrijos nario Prano Petronio drožiniai. 


Spausdiname pasakojimą apie Praną Petronį, kuris garsėja kaip drožybos tradicijų meistras.



2015-04-30. Žvilgsnis į praeitį iš šiandien, iš vidaus ir iš šalies...

Anykštėnas rašytojas Rimantas P. Vanagas rašo ir leidžia savo paties sumanytą, analogo šalyje neturinčią dokumentinės prozos knygų seriją – literatūrinę gimtojo krašto žmonių likimų ir dramatiškų įvykių rekonstrukciją „Sieliai“. Pirmoji šios serijos knyga „Iš vieversių gyvenimo“ pasiekė skaitytojus 2002 m., po poros metų – „Žmonės mylėjo žmones“, 2005 m. – „Malūnininkas ir mėnuo“, 2007 m. – „Žali žydų plaukai“ ir 2011 m. – „Peslių akademija“. Priminsime, kad šių knygų autoriui buvo paskirtos Z. Gėlės, Vaižganto, T. Mikeliūnaitės, J. Marcinkevičiaus, Kultūros ministerijos bei svariausioji – Antano Baranausko – premijos.


2015-04-23. Žygeivės svajonė pėsčiomis apkeliauti Lietuvą

Kiekvienas turime tam tikrą kelio atkarpą, kurią įveikiame kone kasdien. Iš taško A į tašką Z patenkame įprastais būdais: automobiliais, dviračiais arba pėsčiomis. Laisvalaikiu, kai nereikia niekur skubėti, renkamės įvairiausias pramogas. Ar pamenate, kada paskutinį kartą mėgavotės sportiniu ėjimu ir įveikėte daugiau nei dešimties kilometrų kelią? Daugelis tokios pramogos net negalime prisiminti, nes dar nė karto nedarėme to. Tačiau  šios dienos „Šilelio“ pašnekovė, sportininkė žygeivė iš Anykščių krašto Danutė Gečytė į šį klausimą atsakė labai paprastai: „Ryte einu septynis kilometrus nuo Stakių kaimo iki Anykščių. Kai susitvarkau reikalus mieste, pėsčiomis keliauju namo. Tai įprastas man daugiau nei keturiolikos kilometrų atstumas. Vaikščiodama pėsčiomis daugiau nei prieš penkiolika metų atradau, kad tai nuostabi sporto šaka. Tai aktyvus laisvalaikis, turizmas, krašto pažinimas, sveikata, bendravimas ir kartu prabanga, nes užima daug laiko“. 


2015-04-17. Piešimas – tai mistiškas procesas

Taip piešimo procesą trumpai apibūdino pakalbinta pastele pieš¬tų paveikslų autorė Sigita Kinderytė. Parodoje pamatyti darbai paskatino geriau pažinti kūrėją. Netrukus susitarėme dėl pasimatymo. Prie kavos puodelio prasidėjęs pokalbis toliau tęsėsi bevaikštant. Kol nuėjome ilgoką kelio atkarpą, mūsų pokalbis virto įdomiu interviu.


– Kas Jums yra piešimas? 


– Tai absoliučiai mistiškas procesas. Žodžiais nusakyti to neįmanoma. Tyla ir aš. Tarsi malda. Jeigu pavyksta atsiriboti nuo minčių apie gyvenimą, susikaupti, nurimti viduje ir jau po pirmo brūkšnio ateina įkvėpimas. Jaučiu, kaip atsidavimas piešimo akimirkai leidžia kurti ir pradeda vesti tolyn.



2015-04-02. Man nereikia šokėjėlės, man tik reikia audėjėlės...

Anykščių menininkų asociacija tęsia projektą „Gatvės galerija“, pradėtą 2013 metais. Tęstinis projektas skirtas Etnografinių regionų metams. Projektą remia LR kultūros taryba, Anykščių rajono savivaldybė. Informacinis rėmėjas – laikraštis „Šilelis“. Parodas nemokamai gali apžiūrėti visi praeiviai Anykščių miesto centre įrengtoje vitrinoje, kur iki šių metų pabaigos bus rengiamas parodų ciklas. „Gatvės galerijoje“ bus eksponuojami tie anykštėnų dailininkų bei tautodailininkų darbai, kurie geriausiai atspindi regiono etnokultūrą. Pirmoje „Gatvės galerijoje“ šiųmetėje parodoje eksponuojami tautodailininkės Veronikos Limbinės audiniai ir gaminiai iš šiaudų.  


2015-03-17. Žvejų gatvėje užaugęs muzikantas

Anykščių kultūros centras jau septynioliktąjį kartą surengė tradicinę respublikinę kapelų šventę „Gaida“.  Šiais metais šventėje buvo itin gausu dalyvių. Į sceną sugužėjo dešimt kapelų. Tradiciškai su šia švente anykštėnai „užsigavi“. Taip atsitiko ir šiemet. Žiūrovai neišsiskirstė, jie išėjo į lauką, kur aikštelėje buvo pastatytas Gavėnas. Varant žiemą iš kiemą ir degant Gavėnui, anykštėnus linksmino Andrioniškio kapela „Pelyša“. Pakalbinome lėtą ir nedaugžodžiaujantį šios kapelos vadovą Vytautą Žiuką. Jo darbai „kalba“ patys už save.


2015-02-26. Plėšikaujantis radiotechnikas

Tarp didžiausių Anykščių turizmo objektų yra siaurasis geležinkelis. Juo važiuojančius turistus dažnai sustabdo „traukinio plėšikai“. Tokia pramoga siauruko keleiviams itin patinka. Šiais metais sukanka dešimtmetis, kai sukurtas traukinio plėšikų kolektyvas „Žažumbrio slibinai“. Laikui bėgant, kolektyvas kito, bet pagrindas – dešimt kūrybingų vyrų – išliko. Vienas iš jų – Viešintų klojimo teatro aktorius Albertas Pranskūnas sutiko atsakyti į „Šilelio“ klausimus.


2015-02-19. Viešintų krašto „deimančiukas“

Lietuvių literatūros klasikas Vaižgantas yra pasakęs labai prasmingus žodžius „Kas gražu atsilieps, kas teisinga, nemirs, nors vandenim, kalnais apklotum“. Šis posakis labai tinka apibūdinant Viešintų krašto šviesuolį, kraštotyrininką, keturių knygų autorių Tautvilį Užą. Tai – žmogus dovana ne tik Viešintų kraštui, bet ir visai Lietuvai. Retai kur dabar galima sutikti tokių Vaižganto vadinamų deimančiukų.
   


2015-01-22. Kalvis, mokantis nukalti laimės pasagas

Šiandien kaime įsigali moderni vakarietiška technika ir arklių sparčiai mažėja. Stambūs ūkininkai laiko arklius tik dėl sodyboms ir laukams papuošti. Europos Sąjungos retų gyvūnų veislių programos finansinė parama leidžia išlaikyti arklius nieko su jais neveikiant. Nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens ganykloje besiganančius arklius nebūtina kaustyti pasagomis, nebereikalingi arkliniai žemės ūkio padargai. Keičiasi kalvio amatas ir kalvystės įrankiai. Kalviai menininkai naudoja elektrinius kūjus, metalo lankstymo stakles ir kitus šaltkalviams būdingus įrankius, tačiau senasis kaimo kalvis buvo karštos geležies kalėjas ir arklių kaustytojas.  
  • omega replica china
  • replica watches china
  • rolex replica china
  • rolex replica watches uk
  • omega replica china
  • omega replica watches uk
  • omega replica uk
  • omega replica china
  • rolex replique montre
  • Replica Breitling Watches Online
  • replica watches
  • Omega Replica China
  • replica watches
  • rolex replica horloges
  • Replica Watches China


  • 2015-01-15. Dailės paroda sujungė iširusią porą

    Anykščių koplyčioje – Pasaulio anykštėnų kūrybos centre atidaryta pirmoji šiemet dviejų autorių dailės paroda. Savo darbus eksponavo anykštėnė tautodailininkė Regina Sasnauskaitė ir medžio ažūrų kūrėjas Rimvydas Matijaška. Šių menininkų darbai yra labai skirtingi. Regina eksponuoja per šimtą savo tapybos ant akmenėlių darbų, Rimvydas – per trisdešimt plonose rąstų nuopjovose išpjaustytų ažūrų. Skirtingą parodos stilistiką apjungia tai, kad po kelis savo darbelius pateikė ir autorių dukros Mingailė ir Gabija. Abi mergaitės tapo ir ant tėčio išpjaustytų medžio ripkų, ir mamos pavyzdžiu – ant akmenėlių.


    Parodos atidarymo proga į „Šilelio“ klausimus atsakė tautodailininkė Regina Sasnauskaitė.


    2015-01-09. Nufotografuoti modeliai neskraido

    Šilelis tęsia straipsnių ciklą apie įdomius, Anykščių kraštą garsinančius, žmones. Šį kartą dėmesio centre kambarinių sklandytuvų ir aviamodelių sporto entuziastas Rimas Steponėnas. Rimas yra daugkartinis Lietuvos čempionas ir jo vadovaujamo būrelio moksleiviai yra daugkartiniai Lietuvos taurės varžybų prizininkai. R. Steponėnas yra Prezidento Valdo Adamkaus apdovanotas S.Dariaus ir S.Girėno medaliu už pasiekimus šiame sporte.


    2014-12-19. Vaidas Pupelis: „Esu tik fotografuotojas“

    „Šilelis“ tęsia straipsnių ciklą apie įdomius ir Anykščių kraštą garsinančius žmones. Šį kartą dėmesio centre – fotografas Vaidas Pupelis. Sparčiai populiarėjantis fotomenininkas, vadinamas siauruko metraštininku, V. Pupelis yra ne vieno fotografijų konkurso laureatas. Jo darbai žinomi visoje Lietuvoje.  Šių metų gruodžio mėnesį Andrioniškio seniūnijoje surengta V. Pupelio antroji personalinė fotografijų paroda. Parodos atidarymo proga kalbėjomės su jos autoriumi. Kuklus vyriškis prisistato: „Nesijaučiu kažin kokiu menininku, esu tik fotografuotojas“.


    2014-12-11. Lipdyti molį – atgaiva sielai

    Anykščių menininkų asociacija įgyvendina projektą „Gatvės galerija“. Anykščių centre įrengtoje vitrinoje iki šių metų pabaigos bus eksponuojami anykštėnų dailininkų bei tautodailininkų darbai, juos nemokamai galės apžiūrėti visi praeiviai. Šiuo projektu siekiame pristatyti anykštėnams įdomesnius Anykščių dailininkų bei tautodailininkų darbus, padėsime jauniems menininkams surengti pirmąsias parodas. Projektą remia LR kultūros taryba, Anykščių rajono savivaldybė. Informacinis rėmėjas – laikraštis „Šilelis“.

    „Gatvės galerijoje“ pristatomi ne tik jauni menininkai. Šį kartą eksponuojami žinomos keramikės Skaidrės Račkaitytės darbai.


    2014-11-21. Autentiškas Aušros dizainas

    Keliaujame į Menų inkubatorių. Rankose turime Aušros dizaino studijos vizitinę kortelę. Jos ženklas kelia smalsumą ir daug klausimų. Įdomios pažinties su anykštėne, grafinio dizaino specialiste Aušra Tamašauskiene metu patenkintas smalsumas ir atsakymai į rūpimus klausimus sugula į „Šilelio“ puslapį.

    -    Kas užkuoduota Jūsų dizaino ženkle?

    -    Kadangi studiją pavadinau Aušros dizainu,  tad mano vardas ir padiktavo ženklo vizualinę išraišką bei filosofiją - ženklas susideda iš trijų elementų: žemės, dangus ir saulės, kuriai skyriau daugiausiai dėmesio. Kaip saulė išveja tamsą, taip ir dizainas firmos veiklą ar produktą ištraukia į dienos šviesą bei smarkiai padidina žinomumą. Kiti du elementai tarsi sako, kad geras dizainas turi aprėpti ir išspręsti visus prieš kūrybinį procesą iškilusius klausimus, kitaip tai bus tik nieko nesakantis gražus nieko nereiškiantis paveiksliukas.


    2014-11-20. Negalime užmiršti tautodailės

    Įvažiuojant į Arklio muziejų, turistus pasitinka nurodanti jiems kelią skulptūra - rodyklė. Trisdešimt metų čia stovintis ąžuolinis ženklas tapo neatsiejama kraštovaizdžio dalis. Nedaug kas žino, kad šios skulptūros autorius – anykštėnas Robertas Matiukas. Jis Anykščius garsinančiam Arklio muziejui padovanojo savo išdrožtą, žirgo galva papuoštą skulptūrą. „Šilelis“ tęsia straipsnių ciklą apie įdomius, Anykščių kraštą garsinančius žmones. Šį kartą dėmesio centre – drožėjas, skulptorius ir juvelyras Robertas Matiukas. Siūlome jo pasakojimą apie save.



    1 2 3 4 5







             

    ;      
    Sprendimas: DPromoLink