ŠIANDIENOS VARDADIENIAI:




2019 m. spalio 20 d. sekmadienis - 14:25
NAUJIENOS:

2015-03-06. Pamąstymai apie mąstymą

Pilna salė klausosi pretendentų į Seimą, kandidantujančių  prezidentų, merų ar kitokį postą užimančių valdininkų.  Pažadų srautas baigiasi, dažniausia, žodžiais: „Sumažinsiu šilumos kainas... pažabosiu korupciją... pensininkai gyvens oriai“...


Salėje aidi plojimai. Visi džiaugiasi būsimąja tvarka. Tik vienas kitas klausytojas ramus ir be emocijų. Greta tokio „rimtuolio“ sėdintis kaimynas, kiek nustebęs klausia: „Tu ko? Nejau tau nesvarbu,  kad pagaliau bus pažabota korupcija? Ar nenori vakarietišką europietišką pensiją gauti?“


Žmogus nuoširdžiai įsitikinęs, kalbančiojo žodžių teisumu. Jis neabejoja, kad naujas vadas bus doras, teisingas, rūpinsis visais ir tikrai korupcijos nebebus.


Tuo metu „rimtuolio“ galvoje sukasi kitokios mintys: „Kur korupcija prasideda? Seselę poliklinikoje pavaišinau šokoladuku? Valdininkui savivaldybėje reikia duoti šimtinę, kad pasirašytų reikiamą popierių?  Kiek reikia duoti Seimo nariui per padėjėją ar tiesiai į rankas, kad balsuotų už man naudingą įstatymo pataisą? O kokį procentą nuo ES paramos reiks kažkam „atridenti“ už tos paramos gavimą? Kokiame lygmenyje  korupcija pavojingiausia?“


Tai su kokia korupcija šis pretendentas kovos? Kokiais būdais?  Nuo ko pradės? Kol kas per dvidešimt penkis nepriklausomybės metus tik vienas ar du už kyšius sėdėjo belangėje, tai kaip bus dabar? Turėdamas patirties galvoju, kad kova prasidės ir baigsis „korumpuotomis“ seselėmis.


Galutinė išvada -  šis pretendentas, nieko konkretaus neįsipareigojo. Nepateikė aiškaus veiksmų plano, tiesiogiai  neatsako už savo žodžius (Nevykdantiems pažadų, atšaukimo iš posto mechanizmo nėra). Reiškia, realiai iš vis nieko konkretaus nepasakė. 


Tai kodėl klausytojai apimti tokio entuziazmo? Dauguma praktiškai nieko negalvojo, o pasidavė žadamų permainų euforijai ir emocijoms.  Tik vienas kitas mąstė kritiškai.

Kas tai yra kritinis mąstymas? Kaip jis atsiranda ir kam reikalingas?


Tikriausiai visi sutiksime, kad paprasčiausias faktų įsiminimas nėra kritinis mąstymas. Žmogus,  siekdamas suprasti teoremą, naudojamą skaičiuojant, įsitraukia į sudėtingą intelektualinę veiklą, tačiau pastangos suvokti dalyką, dar nėra kritinis mąstymas.


Trečioji mąstymo rūšis, kuri taip pat nėra kritinis mąstymas – tai kūrybinis arba intuityvusis mąstymas. Kai menininko kūryba pakyla į aukštesnį lygį, jo mąstymas retai kada būna sąmoningas. Jis savo mąstymo proceso nesuvokia. Žinoma, šis intuityvus mąstymas labai vertinamas, tačiau nėra kritinis.


Kritiškai mąstantys žmonės problemų sprendimus pagrindžia svariais argumentais ir įtikinamais motyvais. Jie pripažįsta, kad egzistuoja daugiau nei vienas sprendimas ir stengiasi įrodyti, kodėl jų siūlomasis sprendimas yra logiškas ir praktiškas.


Argumentavimo esmė - pati svarbiausia mąstančio žmogaus idėja -  yra tvirtinimas. Tvirtinimas paremiamas tam tikri faktais, o kiekvienas iš jų grindžiamas įrodymu. Statistikos duomenys, teksto elementai, asmeninė patirtis ar kiti auditorijos teisėtais pripažįstami dalykai gali būti įrodymas. 


Kai kurie mokslininkai apibrėžia, kad kritiškai mąstyti reiškia rodyti smalsumą ir kelti sau klausimus, nuosekliai ieškoti atsakymų. Kritinis mąstymas yra įvairialypis procesas ir nepasitenkina vien faktais, ieško šių faktų priežasčių ir pasekmių. Kritinis mąstymas suponuoja mandagų skepticizmą, abejonę visuotinai pripažintomis tiesomis. Padeda susidaryti savo nuomonę atitinkamu klausimu ir ją logiškai pagrįstai ginti. Taip pat numato dėmesį oponento argumentams ir jų loginį apmąstymą.


Kad per daug nenukryptume į teorijas, įsijunkime televizorių ir pažiūrėkime kokią nors diskusijų laidą. Susirinkę politikai, iš kurių kiekvienas aiškina savo tiesą. Atkreipkite dėmesį, mūsų politinis „elitas“ ne tik kad negirdi pašnekovo, tačiau nemoka net elementariai, mandagiai, išklausyti oponento. Nuolatos replikuoja, pertraukia, vienu metu kalba keli ir stengiasi vienas kitą perrėkti. Tai tokia politinių diskusijų kultūra Lietuvoje. O kalbų turinys? Dažniausia girdime nuvalkiotus šabloninius pažadus ir dažniausia metamus kaltinimus „buvusiai“ valdžiai.


Ką tai turi bendro su kritiniu mąstymu?  Kokie čia apmąstymai,  kai reikia šaukt garsiau už oponentą? Štai čia ir klausi savęs ar tai „elito“ negebėjimas, ar nenoras kritiškai mąstyti? Greičiausia ir viena ir kita. Kritiškai mąstantis žmogus įvertina oponento nuomonę, argumentus ir geba juos priimti bei koreguoti savo nuomonę. Mūsų „elitui“ koreguoti nuomonę galima tik perbėgus iš vienos partijos į kitą. Tačiau joje privalu paklusti partinei drausmei ir klusniai vykdyti nurodymus. Nuo pasisakymo Seimo posėdyje ar televizijos „diskusijoje“ dažnai priklauso ir materialinė gerovė, ir visuomeninė padėtis. Todėl tik retas Seimo narys drįsta išsakyti savo tikrąją nuomonę, tuo dažnai sukeldamas daugumos nepasitenkinimą. 


Kritinis mąstymas nėra atskirai išmoktas dalykas, bet daugelio įgūdžių derinys. Skaitymas ir rašymas -  tai pagrindiniai informacijos keitimosi būdai. Skaityti ir rašyti išmokstama jau pradinėse klasėse. Tačiau būtina išmokti skaitant gilinantis, analizuoti tekstą, skirti reikšmingus dalykus nuo antraeilių. Rašymas lavina mokėjimą reikšti savo mintis.


Deja, šiandieną mokykloje naudojami „pliusiukai ir minusiukai“ arba „taip ir ne“. Tokių bei panašių testų sistema atpratina jauną žmogų kūrybiškai ir kritiškai mąstyti bei analizuoti. Norint gauti gerą pažymį, visai nebūtina skaityti kūrinio originalą. Pakanka pavartyti vadovėlį, perskaityti veikalo interpretaciją (vadovėlio autorius savaip interpretuoja kūrinį).  Testai sudaryti taip, kad pripažįstama tik vadovėlio autoriaus nuomonė, tad belieka teisingai padėti kryželį.  Mokymas vyksta faktų kaupimo krypti. Ginčams, diskusijoms, savo nuomonės išraiškai vietos nebelieka.

Kritinis mąstymas  - tai mąstymas, nepripažįstantis dogmų. 


Galima galvoti savo galva arba cituoti svetimus žodžius ir aklai jais tikėti. Jeigu ko nors nesuprantam, kažko nežinom, tai bet kuris demagogas gali bet kuo mus įtikinti, jei jis yra gerai įvaldęs retoriką bei manipuliavimą žmonėmis. Ypatingai tai pastebima besiklausant nūnai valdžioje esančių, anksčiau buvusių aukštosios partinės mokyklos absolventų. Tik kritinis mąstymas padeda atsispirti manipuliacijom ir teisingai mąstyti. 


Ideologinė propaganda veikia labai subtiliais metodais . Tave kviečia: „Tu savo šalies patriotas? Tuomet  prisijunk prie mūsų.  Tu už laisvą Lietuvą? Tuomet stok į mūsų gretas“.  


Praktiškai kiekvienas instinktyviai atsakys: „Taip,  aš patriotas, taip aš už laisvą Lietuvą“.  


Socialiai - kritiškai mąstantis pagalvos: „Palaukit, taip  aš patriotas, aš už laisvą Lietuvą, bet kokia Lietuva turi būti? Kokie tikslai, kokie siekiai, kaip ruošiamasi tai įgyvendinti?“ 


Tik socialinis - kritinis mąstymas gali nurodyti kelią į tikrą laisvę ir tikrą demokratiją.


Mūsų piliečių socialinio - kritinio mąstymo lygį parodo mero rinkimai. Su kuo bepakalbėsi, visi nori permainų. Tačiau balsuoja „kaip visada“ – už tuos pačius arba visai neina į rinkimus. Sąmoningai ar ne, bet daugelis nenori matyti savo „mylimos“ partijos degradacijos ir nukainuotų vertybių.


Nepriklausoma valstybė lengvai, ir dažnai virsta nepriklausoma nuo savo žmonių. Agresyvi panieka žmonių iniciatyvoms (tarkime, patyčios iš referendumų rengėjų) sako, kad dabar  labai netoli nuo sovietinių pažiūrų tenuėjome.


Turime išmokti atsispirti ideologinei propagandai, nuolatinei priešų paieškai ir demonizavimui. Išmokime išgirsti ir gerbti kito nuomonę. Susitelkę ieškokime būdų,  kaip įveikti valdžios savivalę. Tik mąstydami socialiai – kritiškai  pasieksime tikrą, o ne parodomąją demokratiją.

Algimantas Gudelis

 
RAŠYK KOMENTARĄ

Klausimai / Komentarai / Diskusijos (0)
Straipsnio komentuoti nebegalite!







         

;      
Sprendimas: DPromoLink