ŠIANDIENOS VARDADIENIAI:




2019 m. spalio 20 d. sekmadienis - 14:14
NAUJIENOS:

2013-11-28. Benai, skrendam į Marsą!

Praėjusią savaitę Lietuvos pasieniečiai išaiškino nelegalių migrantų kelius. Per Lietuvos sienas į Europą nelegaliai bėgdavo Afganistano, Vietnamo ir kitų tolimų šalių piliečiai. Dažnas iš mūsų, matyt, nekeliautų naktį vogčia per Afganistano dykumą. Kas tie žmonės, vyrai, moterys, vaikai, kurie ryžtasi naktį per svetimų valstybių laukus eiti į nežinią ieškoti laimės? Dažnai tokios laimės paieškos baigiasi kalėjimuose. Ar tie žmonės labai neapdairūs, ar jie nepataisomi idealistai, o gal savižudžiai? Kas juos verčia ryžtis į tokią rizikingą kelionę? Ar tik skurdas, ar pažinimo geismas?

Pažinimo geismas

Žmonės iš prigimties yra smalsūs žemės padarai. Kadaise pradėję nuo Afrikos, išplito po visą pasaulį, įsikūrė tolimiausiuose kontinentuose, apgyvendino atokiausias salas. Kai mūsų planeta dar buvo mažai apgyvendinta, grupelės žmonių keliaudavo į nežinią. Nepaisydama didžiulių žvėrių keliamų pavojų, pragaištingų klimato pokyčių, žmonija visgi keliavo. Šiandien žemės paviršiuje nerasi vietos, kur negyventų žmonės. Matyt, kiekvienas turime išlikusį pirmykštį geną, verčiantį mus keliauti, atrasti, pažinti.
Speleologai braunasi į urvus kuo giliau po žeme, ieško ir suranda giliausias žemės ertmes. Įsispraudžia į siauriausius plyšius, į akliną tamsą, į drėgmę. Ten dažnai trūksta oro, kaulus smelkia drėgnas šaltis, bet žmonės lenda vis gilyn. Sunkiomis sąlygomis nakvodami po kelias paras, speleologai įsiskverbė po žeme net į dviejų kilometrų gylį. Ko jie ten ieško? Juos traukia tikrai ne gero gyvenimo paieškos.
Kiti žmonės neria vis giliau po vandeniu. Vandenyno dugne tyrinėja visus užkaborius. Išnaršo šiltų jūrų rifus ir Antarktidos ledo povandeninius plyšius.

Alpinistai lipa į aukščiausius kalnus. Po kelias savaites kopia, nakvodami ant slidžių ledo atbrailų. Nušalusiom rankom, kojom, vis ropoja aukštyn. Rizikuoja gyvybe ir sveikata, kad tik užliptų ant aukščiausio kalno. Šiandien pasaulyje tikriausiai nėra kalno, ant kurio nebūtų užlipęs žmogus.

Keliaujame ir virtualiai
Ne visi žmonės mėgsta iššūkius. Ne visi turi jėgų ir drąsos tolimoms kelionėms. Bet statistika rodo, kad televizijos kelionių laidos yra  bene populiariausios iš mokslo pažinimo laidų. Tai reiškia, kad šių laikų žmonija patenkina savo pažinimo džiaugsmą prie televizoriaus ar kompiuterio. Technologijos yra tiek pažengusios, kad neišėjęs iš namų, gali pamatyti viso pasaulio vaizdą iš viršaus. GPS palydovinės sistemos leidžia, priartinus vaizdą, pasižiūrėti į bet kurį žemės, vandens, džiunglių, ledynų ar ugnikalnių kraterių plotelį. Technologiniai pasiekimai palengvina galimybes, bet neatima noro keliauti ir atrasti.
Šiandien mes „ginkluoti“ ne taip, kaip pirmykščiai žmonės akmeniniais kirvukais, ietimis ar primityviais įrankiais. Turime galimybę atskristi arba atplaukti į bet kurią Žemės vietą daug greičiau nei kadaise Kolumbas į Ameriką. Nekeliaujame į nežinią, kaip mūsų protėviai mediniais laivais, prisidėję maisto atsargų, ieškoti, atrasti, pažinti. Technologijos leidžia mums iš anksto žinoti, kur būsi ir ką ten rasi. Šiuolaikiniams žmonėms Žemėje jau per ankšta, jie dairosi į kosmosą.

Marsas – žmonių planeta

Marso paviršiaus sąlygos ir tikėtinas vandens buvimas daro jį, be abejonės, svetingiausia planeta Saulės sistemoje. Marso para yra labai panašios trukmės, kaip ir Žemės para. Marso saulinė para trunka apie 24 h 39 min. Ši planeta turi metų laikus, panašius į Žemės, nors jie trunka beveik dukart ilgiau, nes Marso metai lygūs apytiksliai 1,88 Žemės metų. Marsas turi atmosferą, kurios sudėtį bandoma ištirti.

Žingsnius ištirti Marsą žmonija daro jau senokai ir čia jau dirba du robotai,  teikiantys duomenis į Žemę. Prieš pora savaičių iš JAV karinių oro pajėgų bazės Kanaveralo kyšulyje (JAV) pakilusi raketa „Atlas 5“ turėtų iškelti į Marso orbitą NASA kosminį aparatą MAVEN. Tai naujas NASA Marso palydovas, kuris turėtų įminti vieną didžiausių Raudonosios planetos mįslių, skelbia „Space.com“. Jei startas ir skrydis bus sėkmingas, po 10 mėnesių MAVEN palydovas turėtų pasiekti Marso orbitą ir pradėti numatytą tyrimų programą, turinčią atsakyti į klausimą, kaip tolimoje praeityje šiltas ir drėgnas Marsas tapo sausas ir šaltas.

Į Marsą 2017 metų gruodžio mėnesį NASA planuoja išsiųsti du astronautus, kurie turėtų sugrįžti 2019 metų gegužę. NASA yra ne vienintelė kosmoso agentūra, pasiruošusi išlaipinti savo žmones Marso planetoje. Europos Kosmoso Agentūra (ESA) sukūrė savo „Auroros“ planą, pagal kurį planuoja sugalvoti būdus, kaip nugabenti žmones į Marsą dar iki 2030 m. Šiuo metu vykdomas ir organizacijos „Mars one” projektas, kurio tikslas yra atrinkti savanorius skristi į Marsą ir ten sukurti koloniją. Nors kelionė numatyta tik į vieną pusę, atrankai registruojasi vis daugiau žmonių. Jau užsiregistravo per 200 tūkstančių žmonių, tarp kurių yra ir lietuvių. Planuojama atrinkti šešias grupes, iš kurių viena, išrinkta viso pasaulio gyventojų, skris pirmoji. Grupę sudarys keturi žmonės. Šešiose grupėse iš viso skris 24 asmenys – pionieriai. Kelionė užtruks apie 9 mėnesius.

Mokslininkai tikina, kad kelionė į Marsą yra įmanoma jau šiandien. Prasidėjo savotiškos lenktynės, kuri valstybė pirmoji įkurdins savo žmones Marse. Tikėtina, kad neužilgo bus įvykdyta Marso kolonizacija. Kokie ten gyvens žmonės, kokią turės valstybės ir socialinių santykių struktūrą? Kokia kalba jie kalbės – rusų, anglų, o gal kinų?

Gyvenimas greitai bėga į priekį. Neužilgo paaiškės, ar kas nors perfrazuos garsiąją Vytauto Kernagio frazę „Benai, plaukiam į Nidą”. Vaikinai galimai kvies vienas kitą prasiblaškyti sakydami „Benai, skrendam į Marsą”...

Žilvinas Pranas Smalskas

 
RAŠYK KOMENTARĄ

Klausimai / Komentarai / Diskusijos (0)
Straipsnio komentuoti nebegalite!







         

;      
Sprendimas: DPromoLink