ŠIANDIENOS VARDADIENIAI:




2019 m. rugpjūčio 24 d. šeštadienis - 15:41
NAUJIENOS:

2014-01-03. Skolas reikia grąžinti

Dažnai girdimas posakis „Skolas reikia grąžinti iki Kalėdų“. Vyresni žmonės dar prisimena laikus, kai skolintis buvo baisu, o būti skolingam negarbinga. Juokdavomės iš užsienietiškų komedijų, kuriose rodė, kad atleistam iš darbo vyrui dar negrįžus į šeimą, namus jau aplanko kreditoriai ir išsiveža baldus, aparatūrą, net sodo medžius ir veją. Tuomet Lietuvoje viską pirkdavome už savo sutaupytus grynus pinigus, kreditų neimdavome, bankai fiziniams asmenims neskolindavo. Šiuo metu jau galime nusipirkti ką įsigeidę, net ne savais pinigais. Paskolą galima gauti bet kuriame banke, greitąjį kreditą – telefonu. Ar tapome laimingesni?
Pagal interneto enciklopediją „Wikipedija“, skola – piniginė prievolė, turtinio įsipareigojimo išraiška, dydis; grąžintinai paimti pinigai ar koks nors daiktas. Šnekamojoje kalboje taip pat – (moralinė ar kitokia) pareiga, kaltė (jautimasis skolingu). Skolų yra daug rūšių: nacionalinė skola, valstybės skola skirstoma į vidinę ir išorinę, savivaldybių skolos, įmonių skolos, namų ūkio skolos, asmeninės skolos ir t. t.


Skolingi – visi


Europoje turbūt nėra valstybės, kuri nebūtų skolinga. Skolinga ir Lietuvos Respublikos valstybė. Kas yra Valstybės skola? Tai vyriausybės, savivaldybių, valstybės socialinės apsaugos fondų ir su jais susijusių subjektų, turinčių teisę skolintis, prisiimtų, bet dar neįvykdytų įsipareigojimų konsoliduota suma. Remiantis portalo www.2g.lt duomenimis, šiandien mūsų valstybės skola sudaro apie 52 696 570 120 litų. Šiuos, daugiau kaip 52 milijardus litų padalinus kiekvienam Lietuvos gyventojui, išeina, kad kiekvienas iš mūsų skolingas per 17 tūkstančių litų ir kasmet palūkanoms sumokame daugiau kaip po 600 litų. 


Skolingos savivaldybės


Daugiausia įsiskolinusios Vilniaus miesto (daugiau nei 200 mln. Lt), Kauno miesto (per 25 mln. Lt) ir Šiaulių miesto (per 17 mln. Lt) savivaldybės. Kauno rajono savivaldybė turi apie 10 mln. Lt, Mažeikių rajono – beveik 8 mln. Lt, Švenčionių ir Ukmergės rajonų – per 6 mln. Lt, Prienų rajono – apie 5,4 mln. Lt, Telšių rajono – beveik 5 mln. Lt, Vilkaviškio rajono – apie 4 mln. Lt, Plungės ir Rokiškio rajonų – apie 3,5 mln. Lt skolų.
Pastaraisiais metais Anykščių rajono savivaldybės skolos augo: 2008 m. skola valstybei buvo tik 0,3 mln. Lt, (0,08 proc.). 2009 m. skola sudarė 1,07 mln. Lt ( 2,6 proc.). 2010 m. skola valstybei siekė 2,29 mln. Lt ( 7,1 proc.). 2011 m. skola buvo 5,29 mln. Lt (15,4 proc.). 2012 m. vien įsiskolinimas valstybei siekė 7,89 mln. Lt (26,6 proc. nuo patvirtintų savivaldybės pajamų). Ne išimtis ir 2013 metai. Pernai už 1,3 milijono litų skolintų pinigų pirkome „Anykščių vyno“ katilinę, nors dar negrąžintos skolos už dujinių katilinių statybas. Šios skolos galimai bus įkalkuliuotos į šildymo kainą, kuri Anykščiuose ir taip yra didžiausia šalyje.

Sko­lin­gi gy­ven­to­jai

Lie­tu­vo­je re­ta šei­ma ne­tu­ri pa­ė­mu­si ban­ki­nių kre­di­tų. Pra­si­sko­li­nu­si di­des­nė da­lis Lie­tu­vos gy­ven­to­jų. Ga­li­ma ma­ny­ti, kad ne­mo­ka­me ūki­nin­kau­ti, kad gy­ve­na­me į prie­kį. Kaip ten be­bū­tų, tuos kre­di­tus pa­si­ė­mė­me pa­tys ir kaž­kaip pla­na­vo­me jos ati­duo­ti. O kaip elg­tis su tom sko­lom, ku­rias mums už­krau­na mū­sų iš­rink­tie­ji? Šil­dy­mo se­zo­no me­tu dau­ge­lio šei­mų biu­dže­tas įtemp­tas, daž­nai ga­las su ga­lu ne­su­du­ria­mas. Kau­pia­si sko­los už ko­mu­na­li­nius pa­tar­na­vi­mus. Tai nė­ra ge­rai nei gy­ven­to­jams, nei ko­mu­na­li­nių pa­slau­gų tei­ki­mo įmo­nėms. Kaž­kas tu­rė­tų pa­si­steng­ti pa­leng­vin­ti šią naš­tą gy­ven­to­jams. Rei­kia no­va­to­riš­kų idė­jų, drą­sių ir kar­di­na­lių spren­di­mų. Apie tai kal­ba­ma ne vie­ne­ri me­tai, bet iki šios  die­nos kai­nas už šiukš­lių iš­ve­ži­mą ar van­de­nį ga­li­mai skai­čiuo­ja mums nuo grin­dų plo­to. Nors šiukš­li­na ir van­de­nį nau­do­ja ne grin­dys, bet žmo­nės. Šil­dy­mo kai­na ir­gi skai­čiuo­ja­ma pa­gal grin­dų plo­tą. Ar Anykš­čiuo­se vi­sur įreng­tos šil­do­mo­sios grin­dys? Gal  ne. Tai ko­dėl ne­su­de­da­mas vamz­džių bei ra­dia­to­rių plo­tas ir ne­su­skai­čiuo­ja­mas tiks­lus ši­lu­mos kie­kis, pa­teik­tas kon­kre­čiam bu­tui? Net ir vie­no­do plo­to bu­tus pa­sie­kia ne­vie­no­das ši­lu­mos kie­kis. Ma­tyt, nė­ra kam pri­im­ti drą­sių spren­di­mų ar­ba pri­pra­to­me prie se­nų ne­tei­sy­bių ir gal­vo­ja­me, kad tai jau be­veik tei­sin­ga. Ar kas jau­čia mo­ra­li­nę sko­lą gy­ven­to­jams?

Mo­ra­li­nės sko­los

Kiek be­ka­muo­tų ma­te­ria­li­nės sko­los, tu­rė­tu­me pri­si­min­ti ir sa­vo mo­ra­li­nes sko­las. Kal­bu apie tai, kiek mus su­pan­čių žmo­nių, kaž­ka­da pa­da­rę kaž­ką ge­ro, lie­ka ne­pel­ny­tai už­mirš­ti. Ar pri­si­me­na­me, kiek ge­rų žo­džių ir dar­bų sko­lin­gi esa­me sa­vo tė­vams, vai­kams, gi­mi­nėms, drau­gams, ko­le­goms, kai­my­nams ir ki­tiems mus su­pan­tiems žmo­nėms? Ma­tyt, po­sa­kis „sko­las rei­kia grą­žin­ti iki Ka­lė­dų“ tai­ko­mas ne pi­ni­gi­nėms sko­loms. Pi­ni­gi­niai įsi­sko­li­ni­mai daž­nai bū­na il­ga­lai­kiai ir tę­sia­si ke­le­tą ar net ke­lias­de­šimt me­tų. Apie pi­ni­gi­nes sko­las  mums ne­leis už­mirš­ti ant­sto­liai ir ki­ti pa­rei­gū­nai.  Mo­ra­li­nes sko­las pri­va­lo­me pri­si­min­ti pa­tys. Ne bū­ti­nai tu­ri­me tai su­sie­ti su me­tų pra­džia ar pa­bai­ga. Skleis­ti gė­rį – ge­ras lai­kas vi­sa­da.

Žil­vi­nas Pra­nas Smals­kas

 



 
RAŠYK KOMENTARĄ

Klausimai / Komentarai / Diskusijos (0)
Straipsnio komentuoti nebegalite!







         

;      
Sprendimas: DPromoLink