ŠIANDIENOS VARDADIENIAI:




2019 m. gruodžio 14 d. šeštadienis - 2:18
NAUJIENOS:

2017-02-02. Gyvenimo magijos dėsniai

Geranoriški palinkėjimai pamažu materializuojasi. Tuo nuoširdžiai tiki anykštėnė kūno kultūros specialistė Gintarė Žemaitienė. Sėkmės istorijos, iššūkiai ir gyvenimo pamokos yra reikšmingos ir malonios tik tada, kai jos yra tavo. Tačiau pažintis su pozityvia ir veiklia moterimi, jos gyvenimo magijos ir darbo vaisių kupinos istorijos pasakojimas, gali pridėti įvairiausių prieskonių į tūkstančius nepakartojamų gyvenimų...

– Papasakokite, kokiu keliu einate, kurdama savo gyvenimo istoriją.

– Anykščiai yra mano gimtasis kraštas. Iš prigimties esu veikli. Augdama sportavau, lankiau sportinius šokius, dailės mokyklą, dramos būrelį, dainavau chore. 2003 m. baigusi Anykščių J. Biliūno gimnaziją, stojau į Policijos akademiją, nes man patinka disciplina, ištvermė bei aktyvi sportinė veikla. Deja, pritrūko vieno balo. Antrasis mano pasirinkimas buvo socialinių mokslų sritis. Tačiau po pusės metų studijų supratau, kad tai nėra mano svajonių profesija. Ispanijoje gyvenanti sesuo, žinodama mano situaciją, pakvietė kuriam laikui atvažiuoti  pas ją. Sesuo patarė, kad naudinga pažinti pasaulį, pakeisti aplinką, padirbėti, o tada po truputį susidėlioja ir profesinis kelias. Šį pasiūlymą priėmiau ne tik aš. Į Ispaniją išvykau su anykštėnu, širdies draugu Pauliumi. Netrukus apsistojome mažame Ispanijos miestelyje Sant Llorenc de Morunys, ieškojome darbo. Paulius įsidarbino statybų sektoriuje, o aš, kad ir nemokėdama ispanų kalbos, visur,  kur tik įmanoma, ėjau ir sakiau, kad noriu ir galiu dirbti bet kokį darbą. Iš pradžių dirbau restorano virtuvėje. Virtuvės šefas buvo labai puikus žmogus. Jis mane uoliai ir kantriai mokė ispanų kalbos. Mokėjau prancūzų kalbą ir šiek tiek anglų, o ten gyvendama išmokau ispanų ir katalonų. Vieną dieną man paskambino iš miestelio degalinės ir pasiūlė dirbti operatore. Mielai sutikau, dirbdavau keturias dienas per savaitę, pradėjau studijuoti. Du metus studijavau Barselonos sporto akademijoje. Taip pat mane domina grožis, kūno, vidinio žmogaus grožio harmonija, įgijau kirpėjos specialybę. Ispanijoje mokslas mokamas, tačiau dirbantis žmogus gali susimokėti už studijas. Laisvalaikiu lankiau sporto klubą. Užsiėmimų metu kartais pasvajodavau, kad kada nors ir aš vesiu treniruotes. Taip ir atsitiko: į mane atkreipė dėmesį, pasakiau ką studijuoju, kad noriu dirbti trenerės darbą. Labai gerai prisimenu, kuomet pirmą kartą man paskambino iš sporto klubo ir paprašė, kad pravesčiau vieną, kitą treniruotes. Tai buvo netikėta staigmena, nuo kurios ir prasidėjo mano karjera. Mane įdarbino ir pasiūlė miestelyje įkurti savo sporto klubą. Turiu šiuos profesionalaus trenerio sertifikatus: „Zumba, „Step“, „Body fit“, „Body Pump“, „Body Blast“.  Miestelyje, kuriame gyvena apie 300 žmonių, treniruotes pas mane lankė maždaug 200 gyventojų ir atskira 43 žmonių grupelė, kurioje buvo 60 – 90 metų senjorai. Viskas klostėsi puikiai, mane pakvietė dirbti ir Barselonoje. Tuo metu su būsimu vyru planavome vestuves ir namo statybas Anykščių krašte. Tačiau maždaug 2013 metais Ispaniją palietė ekonominė krizė, sumažėjo darbų statybų sektoriuje. Jis gavo pasiūlymą vykti dirbti į Londoną, ilgai nesvarstęs,   išvažiavo ten. Maždaug po mėnesio ir man teko palikti Ispaniją, vykti į Londoną. Ir vėl pradėjau viską nuo pradžių. Lankiau anglų kalbos kursus, bet tuo pačiu lankiau sporto klubą ir kiek įmanoma plačiau skleidžiau žinią, kad ieškau trenerės darbo. Užsispyriau ir pasakiau sau, kad per pusę metų turiu pradėti dirbti mylimą darbą. Laimė nusišypsojo maždaug po keturių mėnesių, sporto klubo treneris pasiūlė dirbti dvi dienas per savaitę. Vedžiau „Zumba, „Bodi Blast“ treniruotės  30 žmonių grupėms. Mano darbą įvertino puikiai, gavau pasiūlymą dirbti dar trijuose sporto klubuose. Taip dirbant, mėgaujantis gyvenimu ir keliaujant, atėjo metas vestuvėms Lietuvoje. Po vestuvių vėl grįžome į Londoną, laukdamasi vaikučio, toliau dirbau sporto trenerės darbą. Jaučiausi labai gerai, todėl tik likus maždaug mėnesiui iki gimdymo,  nebedirbau. Gimus sūneliui, po poros mėnesių grįžome į Anykščius, į savo naujus namus.

– Kas po daugiau nei dešimties metų emigracijos Jus  paskatino grįžti į Anykščius?

– Anykščiai yra mano ir gyvenimo vyro gimtasis miestas, todėl ir mūsų namai turi būti čia. Atsinaujinantis miestas mus traukė. Manau, kad remdamiesi savo patirtimi ir įgūdžiais, galime kurti ateitį čia. Vyras kol kas dar dirba užsienyje, tačiau tikimės, kad tai tęsis neilgai. Vasarą pas mus lankėsi svečiai iš Ispanijos ir Anglijos. Jie buvo nustebę ir liko sužavėti ne tik populiariais turistiniais objektais, tačiau ir grybavimo bei žvejybos pramogomis.

– Kaip realizuojate save šiandien? 

– Mankšta ir sportas – tai mano gyvenimo džiaugsmas, sveikata ir, žinoma, geros emocijos. Be sporto negaliu, kaip ir be šalto bei karšto dušo ryte,  be stiklinės šilto vandens su citrina kiekvieną rytą. Dabar namuose sportuoju kartu su sūneliu. Groja muzika, aš minu dviratį-treniruoklį, supu vaikelį, abudu jaučiamės laimingi. Mano draugės anykštėnės pradėjo teirautis, kada gi jos galės ateiti į mano treniruotes. Todėl, sužinojusi apie Anykščių visuomenės sveikatos biuro planus kuo daugiau anykštėnų įtraukti į sveikos gyvensenos populiarinimo projektą, nuskubėjau į biurą. Mano tikėjimas tuo ką darau, patirtis, užsidegimas, spinduliuojančios geros emocijos sudomino Anykščių visuomenės sveikatos biuro direktorę Liną Pagalienę. Parašiau projektą, kuriame išdėsčiau norimus įgyvendinti sumanymus. Netrukus gavau pasiūlymą bendradarbiauti, aptarėme sąlygas. Taip atsirado galimybė Anykščių r. savivaldybės L. ir S. Didžiulių viešojoje bibliotekoje du kartus per savaitę organizuoti  judriąsias sveikatingumo mankštas „Body fit“, kurios yra nemokamos. Į darbą mane išleidžia anyta arba tėveliai. Rinktis į treniruotes pradėjome lapkričio mėnesį. Pirmose treniruotėse dalyvavo 14 moterų, o šiuo metu turiu 120 -ies sportuojančių žmonių grupę. Viena treniruotė trunka 45 minutes. Greito rezultato nereikia tikėtis, pokyčiai juntami ir matomi maždaug po mėnesio. Kiekvienai treniruotei parengiama nauja programa, kad būtų kuo įvairesni pratimai. Jeigu vienos treniruotės metu mankštiname daugiau kojų raumenis, sėdmenis, tai kitą daugiau dėmesio skiriame viršutinei kūno daliai bei pilvo raumenims. Taip pat turiu grupę moterų, lankančių mokamas „Body Pump“ treniruotes. Šiltuoju metų laiku planuoju sporto užsiėmimus miesto parke. Tai galėtų būti rytinė mankšta ir bėgimas. Taip pat ateityje svajoju organizuoti dviračių ir bokso treniruotes.

– Gintare, atskleiskite,  kokią magiją naudojate, siekdama užsibrėžtų tikslų ir kurdama savarankiškos veiklos planus?

– Mano šviesios atminties senelis, kurį labai mylėjau, taip pat buvo labai tvirto charakterio. Stiprybė, tikėjimas ir užsispyrimas, paveldėtas iš jo, padeda. Galiu tik patikinti, kad patiems reikia apgalvoti geriausius savirealizacijos būdus. Suprantama,  ne visi esame savarankiški ir nepriklausomi nuo kitų,  todėl, šalia esantį nedrąsų ir neryžtingą žmogų, turime palaikyti, padrąsinti geru žodžiu ar patarimu. Jeigu jis žengs vieną žingsnį, tai jau  bus nauja pradžia. Geros mintys, nuoširdūs palinkėjimai sau ir  mylimiems žmonėms kiekvieną dieną,  pamažu materializuojasi. Tokia štai ta magija. Konsultacijos sveikos mitybos klausimais, grožio puoselėjimo procedūros, sporto treniruotės – visas šis kompleksas paslaugų po vienu stogu Anykščiuose – tai mano ateities svajonė. Šiuo metu Anykščiuose nėra tam tinkamo dydžio patalpų. Bet mano išsvajoto grožio salono ir kirpyklos atidarymas Anykščių miesto centre – jau greitai.

Ramunė ŠALTENIENĖ

 
RAŠYK KOMENTARĄ

Klausimai / Komentarai / Diskusijos (0)
Straipsnio komentuoti nebegalite!







         

;      
Sprendimas: DPromoLink