ŠIANDIENOS VARDADIENIAI:




2019 m. rugpjūčio 24 d. šeštadienis - 14:09
NAUJIENOS:

2017-04-04. „Kaip aš dabar gyvenu, apie tai svajojau jau prieš daugiau nei dešimtmetį,“- teigia Dailius Dargis

Praėjusią savaitę Anykščių viešojoje bibliotekoje savo šeštąją knygą pristatė žurnalistas, rašytojas, žinomas Lietuvos kriminalinio pasaulio bylų tyrinėtojas, dirbęs ir tebedirbantis įvairiose šalies žiniasklaidos grupėse Dailius Dargis.

Beveik prieš 20 metų žurnalistinę karjerą pradėjęs D. Dargis, išgarsėjo 2010 metais išleidęs pirmąją savo knygą „Tikroji Daktarų istorija“. 2011 m. pasirodė antroji jo knyga Kruvinasis mafijos maršrutas,  2013 m. skaitytojus pasiekė  „Vilniaus bomberio išpažintis“, toliau sekė knygos „Mafijos kronika“, „13 tamsaus lietuviško verslo paslapčių“ ir šeštoji per septynerius metus parašyta knyga „Juodosios mafijos našlės“.  

Pasidžiaugęs, kad buvo  pakviestas į Anykščius, pabėdojęs,  kad susitikimą su jį pakvietusia Dalia Bražionyte derinęs bene metus, netradicinių knygų autorius teigė nelabai mėgstantis  pristatinėti savo knygas, tačiau norintis, kad jo knygos būtų skaitomos.

„Tikriausiai daugelis galvoja, kad šis darbas rizikingas. Taip jis rizikingas, bet jis man patinka. Esu bendravęs su visais Lietuvos nusikalstamo pasaulio atstovais. Tik su „tulpinių“ grupe nepavyko susitikti, jie vieninteliai nekalba.  Pripratau bendrauti su nusikalstamo sluoksnio žmonėmis, perpratau jų psichologiją, mane „paimti“ nelengva, aš atsparus jų vingrybėms.

Kas dėl mano knygų, tai apie jas yra dvi nuomonės. Viena – purvas ir šlamštas, kita – žmonės turi žinoti „nuogą“  tiesą.

Pastaruoju metu padaugėjo buitinių nusikaltimų dėl ekonominės situacijos. Visų nusikaltimų motyvas, kokie jie bebūtų, finansinis – visur figūruoja pinigai. Įvykdomos žmogžudystės šeimoje, tarp grupuočių ar grupuotės viduje, visų motyvas – pinigai. 

Ši paskutinė knyga skirta daugiau moteriškajai auditorijai.  Ji apie našles, gyvanašles ir tas moteris, kurios kuria santykius su nusikalstamo pasaulio vyrais“, - pasakojo rašytojas.

Išgirdęs klausimą iš auditorijos, kodėl inteligentiškos, protingos ar šou pasaulio moterys susieja savo gyvenimą su nusikaltėliais, Dailius tęsė: „Moteris traukia iš tokių vyrų sklindanti energija, galbūt, jos nori išskirtinės romantikos. Ne paskutinį vaidmenį vaidina pinigai.  Visos knygoje aprašytos istorijos vertos serialo, tik dar nenusprendėme – meninio ar dokumentinio.  Moteris daug sunkiau prakalbinti, negu vyrus – nusikaltėlius, policininkus, kriminalistus.  Moterys paslaptingos, jos nori užsimiršti, atsiriboti nuo praeities, „nusiplauti purvą“.  Kalbinau morgo darbuotoją ir klausiau, kaip elgiasi nužudytų nusikaltėlių žmonos ar draugės. Jis papasakojo daug įdomių dalykų.  Visose šešiose knygose daug įdomių situacijų iš nusikaltėlių pasaulio. Kažkodėl gražiausios moterys būna banditų. Tuo įsitikinau lankydamasis darbo reikalais Lūkiškėse. Jos atvyksta aplankyti savųjų vyrų pasipuošusios įspūdingais rūbais, vardinėmis rankinėmis,  ryškiu makiažu, naujausiais automobiliais.“

Rašytojas su giliu įsitikinimu teigė manąs, kad kalėjimas žmonių netaiso, jie ten tik dar labiau degraduoja, nes nemato, kaip per ilgus kalinimo metus keičiasi išorinis pasaulis už kalėjimo sienų. 

„Ilgai atsėdėję ir išėję iš kalėjimo jie patenka į visiškai nebeatpažįstamą terpę, kurioje sunku orientuotis. Lietuvoje daugeliu atveju bausmės yra per griežtos, skandinavai šioje srityje yra pažengę gerokai toliau. Ten ir kalėjimai į mūsiškius neturi jokio panašumo.  Palyginus su mūsų įkalinimo įstaigomis skandinaviški – ten kurortas su gerai išvystyta ir reabilituojančia infrastruktūra.  Norvegijos ir Švedijos kalėjimuose kalėję pasakojo, kad ten įrengtos užimtumo salės, muzikos kambariai, sporto salės su naujausiais treniruokliais. Galima mokytis, kurti muzika, tapyti ar užsiimti kokia kitokia veikla.  Jų kalėjimuose leidžiama po teritoriją laisvai vaikščioti. Jie pasakojo, kad ten veikia savotiškas gydomasis reabilitacinis rėžimas.  Pas mus žmonės laikomi kaip kokiame žvėryne. Mūsų kalėjimuose klesti narkomanija, savos kastos ir savi įstatymai. Su tuo nesusitvarko jokie kalėjimo prižiūrėtojai, jokia kalėjimo valdžia ar kalėjimo departamentas.  Ten klesti chaosas. Kalėjime viską valdo pinigai. Jei  jų turi, tu esi „vierchas“. Pinigai gali viską ir visur.  Teko būti Panevėžio moterų kalėjime. Ten vaizdas kraupus.  Kas galėtų paaiškinti, kaip tokioje tragiškoje aplinkoje gali žmogus pasitaisyti. Norvegija Lietuvai skyrė apie 50 milijonų eurų kalėjimų pertvarkai. Buvo panaudota tik apie 3 milijonus. Likusi suma „nusėdo“ valdininkų kišenėse. Vis tas lietuvių godumas, vis mažai ir mažai... “ -  ne visai auditorijai priimtinas tiesas dėstė Dailius.

Paklaustas, ar nepavargsta nuo vos ne kasdien girdimo negatyvo, rašytojas atsakė: „Kaip aš dabar gyvenu, apie tai svajojau jau prieš daugiau nei dešimtmetį.  Nuo 2000 metų pradėjau domėtis kriminaline kronika. Pirmąją knygą 2010 metais iš inercijos parašiau per vieną mėnesį. Tai buvo anksčiau parašyti straipsniai, tačiau juos reikėjo susisteminti ir susieti.  Norėjau kuo greičiau į pasaulį paleisti pirmąją savo  rašytinį kūdikį. Man pasisekė – tai buvo tikra bomba. Per penkias dienas pardavėme per penkis tūkstančius knygų. Dabar jų jau parduota per penkiasdešimt tūkstančių egzempliorių“, - su pasididžiavimo gaidele balse kalbėjo žurnalistas.

„Kaip nusikaltėliai teisinasi, kaip jie aiškina kelią į nusikaltimus?“- paklausė kažkas iš auditorijos.

„Lietuvoje mafijos grupuotės pasiskirstę sferomis – žemės ūkis, verslas ir taip toliau.  Jie visur turi savo žmonių. Daktarų grupuotė apie 2000 - 2002 metus  ir  Anykščiuose turėjo savo žmonių.  Jie teisinasi, kad viską daro dėl pinigų, dėl savo šeimų gerovių arba kad pagelbėtų draugams.  Tai dar kartą patvirtina, jog visų nusikaltimų motyvas – pinigai,“ – aiškino rašytojas.

Paklaustas, kokia jo nuomonė apie pastaruoju metu kilusį skandalą dėl Seimo nario Kęstučio Pūko, Dailius „kreivai“ nusišypsojo ir atsakė, kad apie Pūką sklindančias legendas jau žinojo prieš 20 metų. „Aš tuo metu gyvenau Kaune. Kaunas jau tada šurmuliavo apie tai, kad pas Pūką dirbti merginos ateina ne vien tiesioginio darbo. Juk bene visos jo žmonos pirmiausiai pas jį dirbdavo, tik po to tapdavo žmonomis, kaip ir paskutinioji iš jų,“ – prisiminimais dalinosi dabar Vilniuje gyvenantis rašytojas.

Išklausę gana intriguojantį  pasakojimą apie nusikalstamą pasaulį ir nevaldomą situaciją šalies įkalinimo įstaigose,  susitikimo dalyviai atvirai žurnalisto klausė, kas bus toliau?

„Bus dar baisiau. Prisiminkime, kas įvyko pastaraisiais mėnesiais. Daugelis jaunų žmonių negalvoja apie ateitį, jie visko nori čia ir dabar. Vieni jų pagrindą gauna iš turtingų tėvų.  Kiti, tie, kurie neturi, liūdi, pavydi ir nusikalsta. Tokių gaujų, kurios buvo, gal jau nebebus.  Tačiau atsiras kitos, dirbs griežčiau, profesionaliau ir nepaliks jokių pėdsakų. Daugės buitinių nusikaltimų. Jie taip pat daromi dėl pinigų. Jaunimui reikia pinigų narkotikams, alkoholiui, todėl vykdomi plėšimai, žudomi žmonės,“ – nelinksmas ateities prognozes piešė daug eiliniam mirtingajam neprieinamos informacijos žinantis žurnalistas.

Po bene pusantros valandos trukusio pasakojimo, leidęs šiek tiek atsikvėpti nuo gautos negatyvios informacijos, Dailius mielai dalino autografus ant anykštėnų įsigytų knygų ir jau su humoru atsakinėjo į rimtus klausimus, kaip pats teigė, nebenorėdamas varginti šiek tiek šokiruotų anykštėnų. 

P. S. Kodėl šokiruotų? Todėl kad, tikėtina, jog daugelis iš atėjusių į susitikimą nesitikėjo tokios tiesmukiškos, nepagražintos, nuogos ir ne visiems priimtinos tiesos.  Kodėl nepriimtinos? Todėl, kad mes ne visada mėgstame žiūrėti skaudžiai tiesai į akis.  Įpratome gyventi kaip tos trys beždžionėlės – nieko nematau, nieko negirdžiu, nieko nekalbu...

Dalina RUPINSKIENĖ

V. Jucienės nuotraukos



 
RAŠYK KOMENTARĄ

Klausimai / Komentarai / Diskusijos (0)
Straipsnio komentuoti nebegalite!







         

;      
Sprendimas: DPromoLink