ŠIANDIENOS VARDADIENIAI:




2019 m. spalio 20 d. sekmadienis - 14:36
NAUJIENOS:

2017-04-13. Architektas, negalintis atsispirti pagundai piešti

Kęstutį Indriūną anykštėnai pažįsta kaip architektą, aktyvų sportininką, galiausiai, kaip buvusį savivaldybės tarnautoją. Šiuo metu Kultūros centre eksponuojamoje  parodoje  galime susipažinti su K. Indriūnu – dailininku. Greta keleto senesnių, dar 1990 – 1997 metais sukurtų pastelės darbų, akį patraukia grafiniai, spalvotais ir juodu pieštuku atlikti Anykščių vaizdai.

Kęstutis mokėsi tapybos Kauno Juozo Naujalio meno mokykloje, kurią baigė 1979 m. 1980 - 1985 studijavo Vilniaus Dailės akademijos Kauno filiale. Įgijo architekto – dizainerio specialybę.

Jaunystėje ir studijuodamas daug piešė, dalyvavo parodose. Šiandien jis šalyje  žinomas kaip dizaineris ir architektas, ne kartą įvertintas įvairiuose konkursuose. Trečiajame  „Metų interjero” konkurse už gyvenamojo namo interjerą Anykščiuose, S. Daukanto g. 5, gavo specialią nominaciją  „Už originaliausius baldus”. Lietuvos architektūros parodoje „Žvilgsnis į save”,  už gėlių salono  „Ritos gėlės” Prienuose projektą, buvo nominuotas „Už intymų lako pulsą periferijoje”. Taip pat daug kartų įvertintas už kitus darbus.

Ir štai, po du dešimtmečius trūkusios pertraukos,  Kęstutis Anykščių kultūros centre surengė savo dailės darbų parodą.

– Kas paskatino atsigręžti į jaunystės pomėgį - tapybą? – klausiame parodos autoriaus.

– Daug piešiau studijuodamas. Paveikslai buvo eksponuojami įvairiose galerijose. Surengiau keltą personalinių parodų. Nors per prabėgusius metus retkarčiais tapydavau, tačiau tai nebuvo intensyvus ir kryptingas darbas. Dabar net negalėčiau pasakyti,  kodėl vėl kilo poreikis piešti.

– Ankstesni darbai atlikti pastele. Anykščių ciklas iš esmės skiriasi savo technika. Juodas pieštukas, švelnios spalvos. Piešiniuose daug įvairių detalių. Kodėl toks ryškus pasikeitimas?

– Sunku atsakyti. Gal pastūmėjo vienas neįprastas užsakymas. Žmonos draugė, senokai įsikūrusi Londone, kažkada gyvenusi Anykščiuose prie Siauruko, paprašė grafikos paveikslo su Siauruku. Man pasidarė įdomu išbandyti save grafikoje ir aš sutikau. Jai patiko mano du pasiūlyti piešiniai. Tuomet kilo paprasta mintis – kodėl tik Siaurukas,  o ne Anykščiai? Norėjosi užfiksuoti to momento miestą. Fotografija negali perteikti to pojūčio, kurį suteikia piešinys. Pastele labiau tinka vaizduoti  abstrakčius, emocinius vaizdus, tarkim, gamtos reiškinius. Grafika leidžia išryškinti ir akcentuoti smulkiausias detales, suteikia galimybę aiškiau atskleisti objekto vidinius ir išorinius kontrastus.

Birštonas jau užsakė panašių grafikos darbų ciklą apie miestą. Jame gausu įdomių pastatų ir gatvelių. Netrukus planuoju važiuoti pasidaryti nuotraukų ir eskizų. Vėliau planuoju pas juos surengti  panašią parodą su Birštono vaizdais.

– Pažįstame Jus kaip architektą. Kas Jums tokiu atveju piešimas, juolab, kad tai reikalauja nemažai laiko?

– Be abejo tai poilsis. Turiu pakankamai užsakymų. Bet grafika mane patraukė tiek, kad negaliu atsispirti pagundai ir jaučiu būtinybę dirbti. Du mėnesius ruošdamasis parodai laikiausi griežto grafiko: projektavimas – iki aštuntos valandos vakaro. Paskui skubėdavau į studiją ir piešdavau iki antros valandos nakties.

– Dvejus metus dirbote  rajono savivaldybėje. Nesigailite palikęs šiltą valdininko vietą?

– Jaučiuosi labai puikiai. Esu laisvas žmogus. Per du metus buvo padaryta labai daug. Gaila, kad nepavyko įgyvendinti visų sumanymų. Šiandien šių darbų ryškiausias pavyzdys – J. Biliūno gimnazijos stadionas su sintetine aikštės danga, jaunimo pamėgta terasa prie bibliotekos, tvarkoma  „Bangenio” aplinka.  Keliolika metų niekas nerado galimybės pakeisti supuvusius suolus Baranausko aikštės skvere. Tai,  kas bus įgyvendinama šiemet,  mūsų komandos įdirbis: miesto stadionas su trimis teniso kortais, nauja apžvalgos aikštelė, puikiai sutvarkytas Miesto parkas, kuriame bus naujas skeit parkas ir velo parkas. Visa tai greit bus.

– Niekam ne paslaptis, kad miestas sensta. Jau šiandien ketvirtis rajono gyventojų - pensininkai. Kaip matote miesto ateitį?

– Jei mes taikysimės prie pensininkų poreikių, tai miestas  bus pasmerktas ir toliau senti.  Anykščiai turi būti sportinio turizmo kurortas ir tam miestas turi visas sąlygas: nedidelis, kompaktiškas, nuostabios gamtos apsuptyje, kuriame viskas „pasiekiama ranka” – darželiai, mokyklos, muzikos ir dailės mokyklos, stadionai, baseinas, sporto aikštynai. Kurortas negali būti „pigus” miestas. Turime sukurti tokią aplinką, kad labiau pasiturintys, jauni žmonės norėtų čia gyventi ir auginti vaikus.  Tam reikalinga kryptingai tobulinti infrastruktūrą, galvojant apie augančią naują kartą.

Algimantas GUDELIS

 
RAŠYK KOMENTARĄ

Klausimai / Komentarai / Diskusijos (1)
Straipsnio komentuoti nebegalite!







         

;      
Sprendimas: DPromoLink