ŠIANDIENOS VARDADIENIAI:




2019 m. spalio 19 d. šeštadienis - 7:27
NAUJIENOS:

2017-05-04. Itališki receptai su lietuviška meile

Po turistų antplūdžio, atidarius Lajų taką, visi pamatė, kad miestas nepasiruošęs priimti didesnį svečių skaičių. Tad per pastaruosius metus atsidarė daug naujų, jaukių kavinukių. Net išrankūs turistai galės pasirinkti jų skonį ir poreikius atitinkančią virtuvę. Ypač džiugu, kad daugelio jų šeimininkai – jauni anykštėnai,  grįžę iš užsienio. Nemaža dalis jaunų žmonių iš didžiųjų miestų, persikėlę gyventi į Anykščius. Jie mato perspektyvas, tiki miesto ateitimi, ryžtingai imasi verslo. Spėję nemažai pakeliauti po pasaulį, sėkmingai taiko savo patirtį.

Neseniai atsidarė naujas šeimyninis itališkos virtuvės restoranas „Penki taškai”. Jo šeimininkai Giedrė ir Erikas Leitonai.

Giedrė – profesionali dizainerė, baigusi Vilniaus dizaino kolegiją, interjero dizaino specialybę. Jos, kaip dizainerės, karjera klostėsi labai sėkmingai. Vienu metu Vilniuje kuravo net 12 parduotuvių. Puošė vitrinas, rengė interjerą, prekių ekspozicijas. Daugiau nei pusmetį gyveno ir dirbo su užsakovais Maskvoje. Anykštėnai, tikriausiai, pastebėjo ir Giedrės, kaip dizainerės darbą, Anykščiuose. Tai Dovanų parduotuvės vitrinos.

– Kaip atsitiko, kad nutraukėt sėkmingą dizainerės karjerą sostinėje ir atsikraustėte gyventi į Anykščius?

– Nors mano šaknys Dzūkijoje, bet esu gimusi ir užaugusi Vilniuje. Gyvenimas sostinėje pradėjo slėgti. Kilo mintys išvykti į Italiją, tačiau jaučiu, kad kažkas laiko ir neleidžia palikti Lietuvos. Poilsiui nuo darbų pradėjau skaitinėti skelbimus kas ir kur sodybas parduoda, domėjausi apie provincijose gyvenančius intelektualus. Pagalvojau, kad Italiją galima rasti ir Lietuvoje. Kartą atvykusi į Anykščius, susipažinau su  Audrone Pajarskiene, kuri, būdama savo krašto patriotė, puikiai išreklamavo Anykščius. Su konkrečiais rajono gyvenimo skaičiais, realiomis problemomis ir perspektyvomis supažindino Verslo informacijos centro vadovė Renata Gudonienė. Kaip tik tuo metu atsilaisvino patalpos, tad mums pasiūlė įsirengti studiją. Po keleto dienų apmąstymų, nusprendėme keltis į Anykščius.

– Kodėl Jus sužavėjo būtent Italija?

– Dirbant Maskvoje, teko daug keliauti po visą Italiją. Užsakovas pageidavo itališkų baldų, tai teko daug keliauti beieškant tinkamų įmonių,  išsimėčiusių po visą šalį. Mes mėgstame keliauti, tad ir iki to spėjome aplankyti daugelį Europos šalių. Didžiausią įspūdį paliko Italija. Teko garbė susipažinti ir bendrauti su Popiežiaus Jono Pauliaus II atstovu spaudai, žurnalistu, kuris iki smulkmenų pažįsta miestą, jo kultūrą ir virtuvę. Drauge su juo bei jo žmona, lietuvaite, ištisas dienas vaikščiodavome po muziejus ir miesto skersgatvius. Tos ekskursijos paliko nepaprastai didelį įspūdį.

– Kodėl ir kada kilo mintis atidaryti savo restoraną?

– Erikas yra baigęs Tarptautinės verslo vadybos  mokslus, dirbo ofise. Mačiau,  kaip darbas prie kompiuterio ir nuolatinė įtampa jį išsekindavo. Parėjęs po darbo užsidarydavo keletui valandų virtuvėje. Atsivėrus virtuvės durims, pamatydavau visai kitokį savo vyrą – atsigavusį ir švytintį. Kulinarija - jo aistra. Važinėdami po pasaulį, lankydavomės įvairiuose restoranuose,  ir vis dažniau kildavo mintis atsidaryti savo nedidelį, jaukų, restoranėlį. Vieną dieną Erikas nusprendė pakeisti profesiją ir galutinai atsisveikinti su ofisu.  Jis  tapo kulinaru ir pradėjo dirbti restorane. Atvažiavus gyventi į Anykščius, atsirado galimybė realizuoti savo svajonę. Verslo informacijos centro vadovė Renata Gudonienė padėjo rasti patalpas ir štai mes jau dirbame.

– Kalbėjomės su Giedre prieš restorano atidarymą. Baigęs ruoštis, prie mūsų prisijungė ir Erikas.  Kodėl itališka virtuvė, tai suprantama - esate apžavėti Italijos. Kodėl būtent makaronai?

– Pirmiausia norėčiau pataisyti – pas mus ne itališka virtuvė, – paaiškino Giedrė. – Maistas ne itališkas, tačiau gaminamas pagal itališkus receptus su lietuvišku meistriškumu ir meile.

– Vilniuje dirbau italų restorane Salvete City, - čia jau pasakoja Erikas. - Šefas Antonio Serra plačiai žinomas, daugelio tarptautinių konkursų nugalėtojas. Jis  mokė itališkos virtuvės subtilybių, padedant receptūra ir baigiant makaronų gamyba. Restorano virtuvėje buvo keturi skyriai: salotos, makaronai, karštas skyrius ir saldumynai. Dirbau visuose, bet man labiausiai patiko ir geriausiai sekėsi prie makaronų. Jame taip pat gaminami rizotai (atitinkamai verdami ryžiai), ravioli (miltinis patiekalas su įdaru, panašiai kaip mūsų koldūnai) ir kiti miltiniai patiekalai. Sunkiausias egzaminas, kurį teko išlaikyti, tai buvo šefo tėvų apsilankymas. Mama  papriekaištavo Antonio, kad šis per dvidešimt penkis darbo virtuvėje metus neišmoko pagaminti makaronų taip,  kaip turi būti, kaip gamina ji pati. Pagaminti tradicinius Sardinijos regiono rizotą ir makaronus paprašė manęs. Šefas buvo apie tai įspėjęs, tad visą savaitę kėliausi ir guliau su ta mintimi. Kuomet svečiai pasakė, kad pagaminta tobulai ir jokių pastabų neturi, supratau, kad atėjo laikas atidaryti savo restoraną.

– Italija ir makaronai - neatsiejami dalykai. Tačiau per televiziją rodomose  sveikatos laidose esam nuolat raginami kuo mažiau valgyti miltinių gaminių, nes nuo jų, pasak medikų, sparčiai auga svoris. Reiškia, nori pasitaisyt - ateik valgyti pas jus?

– Mes naudojame itališkus miltus, kurie gaminami iš kietagrūdžių kviečių, kurie neauga mūsų platumose. Gaminiai iš šių kvietinių miltų neišbalansuoja kasos darbo, tad į organizmą nepatenka didelis cukraus kiekis, kuris ir skatina svorio augimą. Todėl italai, nors valgo daug makaronų, picų ir kitų miltinių patiekalų, jie visai neturi problemų su viršsvoriu.

Mūsų restoranėlis yra vienas brangesnių. Kiekvienas supranta, kad trijų stalelių šeimyninis restoranėlis negali būti pigus. Mūsų meniu itališkas. Tai įvairiausi makaronai ir ravioli. Makaronus gaminame rankomis, tradiciniu italų įrankiu „pasta chitarra”. Ant plieninių stygų dedamas tešlos lakštas ir specialiu kočėlu išspaudžiama. Naudojame įvairius ingredientus, kurių nenaudoja kitos kavinės. Pavyzdžiui, avies pieno brandintą sūrį „Pecorino romano”, o įvairūs padažai gaminami pagal itališkas receptūras.

Mes dirbame ne tiek dėl pinigų, nes iš tokio verslo tikrai neprasigyvensi. Tai daugiau emocinį pasitenkinimą kelianti veikla. Mums kliento šypsena ir gera nuotaika tas pats,  kaip aktoriui scenoje žiūrovų aplodismentai.

– Erikas nuskubėjo priimti pirmuosius lankytojus, tad paskutinį klausimą uždaviau šeimos „idėjų generatoriui” Giedrei. Kaip matote Anykščių ateitį ir savo vietą joje?

– Jaučiu tą nuostabią, kūrybinę aurą, gaubiančią šį miestą. Mane žavi ilgalaikė miesto perspektyva plėtoti kultūrinę veiklą. Aš miestą matau dar „šviežiomis” akimis. Matau Anykščių potencialą.  Ir kol matau, noriu įgyvendinti savo turimą labai aiškią viziją. Noriu kurti šiam miestui, jo žmonėms, atvykstantiems turistams. Su savo drauge ir kolege Morta turime išties didelių ir pakankamai ambicingų planų, apie kuriuos nenorėčiau šiandien kalbėti. Dar reikia laiko idėją subrandinti, ją detalizuoti. Bet kad ji bus įgyvendinta, nė kiek neabejojame.

Algimantas GUDELIS

 
RAŠYK KOMENTARĄ

Klausimai / Komentarai / Diskusijos (0)
Straipsnio komentuoti nebegalite!







         

;      
Sprendimas: DPromoLink