ŠIANDIENOS VARDADIENIAI:




2019 m. rugpjūčio 24 d. šeštadienis - 14:40
NAUJIENOS:

2017-05-11. Knygų kelionė į mūsų širdis

Šiandien viešoji biblioteka nėra tik knygų ar leidinių saugykla, tai ir žmonių komunikavimo vieta. Knygų namai atspindi bendruomenės gyvenimą, nes kiekvienas iš mūsų esame savotiška biblioteka.   

Tad praverkime Anykščių viešosios bibliotekos Vaikų literatūros ir edukacijos skyriaus duris, pabuvokime  Nacionalinei bibliotekų savaitei „Tu esi biblioteka“ skirtame renginyje ir susitikime su jauniausia rašytoja Indre Musteikyte bei jos mama Ramune Musteikiene, Antano Baranausko pagrindinės mokyklos mokytoja Raimonda Bauriene ir jos auklėtiniais antrokais.  Kaip ir kaskart, skaitytojų viešnage džiaugėsi Gyvosios bibliotekos knygelės – šio skyriaus vedėja Ramunė Bražiūnienė ir bibliotekininkė Rimvydė Urbonienė. Jos teiravosi,  kokias gi knygas skaito smalsūs ir žingeidūs antrokai. Jaunieji knygų bičiuliai atviravo, kad jiems patinka skaityti Linos Žutautės, Vytauto Landsbergio ir kitų  rašytojų vaikams  knygas.

Šį kartą mažieji bibliotekos lankytojai susipažino  su Anykščių krašte, Traupyje gyvenančia ir kuriančia Indre Musteikyte. Jos rankose net penkios pačios parašytos knygos. Jas vartydami ir skaitydami iš jų ištraukas, vaikai sužinojo, jog pirmąją knygą „Laikrodukas Tuksis“  Indrė parašė,  kai jai buvo 8 metai,  ir pateko į Lietuvos rekordų knygą kaip jauniausia knygos autorė.

Bibliotekos viešnia Indrė vaikams pasakojo, jog būdama penkerių metų jau mokėjo skaityti.  „Man patiko skaityti pasakas. Vis galvodavau, kad jeigu kiti gali rašyti, tai kodėl gi man nepabandyti. Taip ir gimė pirmoji knygelė, kurioje sugulė 2012 metais sukurtos netikėčiausios istorijos. Po metų išleidau antrąją knygelę „Užkeiktas žiedas“, kurioje aprašomi mergaitės Žakastės, turinčios daugybę draugų, nuotykiai ir Traupio botanikos sodas, kuriame auga cukrinis klevas, edelveisai, magnolijos, gyvena varliukai. Man labai patinka kurti ir rašyti, man tai teikia džiaugsmą. Vaikams nuobodu negali būti. Laiką galite užpildyti įdomia kūrybine veikla, pavyzdžiui, piešimu, skaitymu, o gal ir rašymu“,– teigė Indrė. 

Gyvųjų bibliotekos knygelių pristatyta trečioji „Trolių tiltas“ ir ketvirtoji „Kartą girioje“ Indrės knygos antrokus taip pat stebino pačiais netikėčiausiais veikėjų vardais, gausybe nuotykių, fantastinių elementų, persipinančių su realybe. Įdomu tai,  kad Indrės knygose galima rasti ir patiekalų receptų. Tris pirmąsias Indrės knygas iliustravo mamos Ramunės krikšto dukra Eglė, ketvirtąją knygą iliustravo Indrės sesė Deivina, o penktąją – sesers vyro sesuo Marta. Kalbindami ir diskutuodami su Indre vaikai sužinojo, kad keturias knygas ji parašė, kai jai buvo 8-11 metų, o 12 metų ji parašė penktąją knygą „Mokyklinės istorijos“. Joje Indrė pasakoja istorijas iš šeštoje klasėje besimokančių vaikų mokyklinio gyvenimo. Šią knygą antrokai pažadėjo perskaityti patys.       

Bendraudami su jaunąja rašytoja  mokinukai nekantraudami klausinėjo ir spėliojo, kiek gi dabar Indrei yra metų. Kadangi Indrė prisipažino, kad ji mokosi septintoje klasėje, vaikai išsiaiškino, jog knygų kūrėja trylikametė.  Patys drąsiausieji vaikai garsiai kūrė pasakas iš penkių sakinių, atsakinėjo į Indrės klausimus, susijusius su knygų pasauliu. Viešnia jiems dovanojo savo knygas su autografais, o Gyvosios bibliotekos knygelės antrokams linkėjo visiems kurti istorijas, kurios galėtų sugulti į klasės kūrėjų albumą, galbūt net į knygą.

O dabar Indrės įspūdžiai po susitikimo su antrokais ir  pamąstymai apie laiką su knyga.

„Prieš susitikimą labai jaudinausi, bet knygų pristatymas tikrai buvo labai jaukus ir smagus.  Buvo labai miela žiūrėti į smalsius antrokus, apžiūrinėjančius mano knygas ir nustebusius. Patiko atsakinėti į jų klausimus ir klausytis, kaip jie skaitė ištraukas iš mano knygų. Labai dėkoju bibliotekininkėms, kad pakvietė ir taip gražiai pristatė mano knygeles.

Kol kas nieko naujo nekuriu, nes rašau tik tada, kai ateina įkvėpimas. Galbūt jis dar miega žiemos miegu, nes visą žiemą nieko nekūriau. Bet juk nerašysiu bet ko, tad laukiu, kol įkvėpimas  atsibus... Esu perskaičiusi daugybę įvairiausių knygų. Iš vaikystės įsimintiniausios A. Lindgren knygos, labai patinka V. Račicko, V. V. Landsbergio knygos. Paskutiniu metu didžiausią įspūdį paliko perskaityta J. Flanagano knygų serija „Žvalgo mokinys“. Kol kas perskaičiau devynias, liko dar keletas, tačiau dvi paskutinės knygos dar nėra išverstos į lietuvių kalbą, tačiau tikiuosi, kad greitai bus. Šiuo metu skaitau knygą „Tarp pilkų debesų“. Namuose turiu daug enciklopedinių knygų, tokių kaip „1000 įdomybių“ ir kitų. Gavau dovanų žurnalo „Ar, žinai, kad?“ prenumeratą“,- atviravo Indrė ir atsakė į kelis klausimus.

– Keliaukime į ateitį ir pabandykime pasvajoti, kelinta  tavo parašyta arba kada parašyta knyga bus pristatyta Vilniaus Knygų mugėje?

– Aš manau, kad Vilniaus Knygų mugėje  knygas pristato  tik rimti rašytojai, o aš nelaikau savęs rašytoja. Tiesiog man patinka kurti, o tėvai pasirūpina, kad būtų išleistos knygos. Tačiau norėčiau  nuvažiuoti  į Knygų mugę šiaip pasižvalgyti, ten dar nesu  buvusi.

– Kuo gyvena tavo klasė šiandien? Kuo tu džiaugiesi, o gal  kuo nors susirūpinusi esi dėl mokyklinių reikalų?

– Mūsų klasė nedidelė – septyni mokiniai. Būna visko: pasipykstame, bet stengiamės draugauti. Dabar mes, kai po truputį ateina šilti orai, tapome judresni, linksmesni ir jau svajojame apie vasarą, nuotykius ir keliones. Džiaugiuosi, kad visi gerai sutariame ir leidžiame laiką kartu.

Pakalbinome ir Indrės mamą Ramunę Musteikienę. Ji papasakojo apie šeimos biblioteką, šeimos narių skaitymo įpročius. Teiravomės, ar jie skirtingi ir kuo ypatingas vieno ar kito  požiūris į knygą bei skaitymą.

„Mūsų šeimos bibliotekėlė  nėra didelė,  daugiausia – tai dovanotos knygos. Kadangi dirbu bibliotekoje ir dauguma knygų galiu naudotis, perku tik tas, kurių labai užsimanau. Bet dažniausiai ir tą, nusipirktą, nunešu į biblioteką, kad visi  galėtų skaityti.

Nors visus tris vaikus vienodai skatinau mylėti knygas, be vakarinio garsinio skaitymo neužaugo nė vienas, bet jų skaitymo įpročiai skirtingi.

Šeimoje aktyviausia  knygų skaitytoja - trylikametė Indrė. Gal todėl, kad ji užaugo bibliotekoje. Vesdavausi ją dar visai mažytę kartu į darbą ir ji turėdavo užsiėmimo visai dienai: bėgdavo ne ten, kur žaidimų kampelis, o ten, kur sukrautos knygos.

Bibliotekoje daug laiko praleisdavo ir vyresnieji: Deivina – kultūros vadybininkė ir Arminas - programų sistemų studentas. Bet skaitydavo daugiausia tai, ką rekomenduodavo mokytoja, arba tai, kas tuo metu būdavo ant „bangos“: Harį Poterį, „Saulėlydžio“ serijas, fantastiką. Skaityti daugiau neversdavau, nes jie turėjo savo pomėgius.  Deivina mėgo piešti ir kurti scenarijus mokyklos renginiams, o Arminas domėjosi kompiuteriais. Tiesiog džiaugiausi, kad jie visi atrado savo pomėgius.

Vyras Raimundas, vaikystėje perskaitęs visas „Drąsiųjų kelių“ serijas, skaitymu dabar nebesidomi. Namų bibliotekėlėje turi asmeninį techninės literatūros skyrelį ir jį kartas nuo karto pasklaido. Tiesa, paskutinė jo skaityta knyga – Indrės pasakų knyga...

Indrė, ko gero, knygų perskaičiusi jau daugiau už mus visus kartu sudėjus. Nėra nė vieno vakaro, kad ji užmigtų nepaskaičiusi knygos. Manau, būtent nenumaldomas alkis knygoms ir lėmė jos kūrybiškumą, raštingumą, fantaziją“, – pasakojo pašnekovė.

– Ko Jums tenka atsisakyti, kad tik galėtumėte paskaityti? – pasiteiravome. 

– Neskaitau tiek, kiek, galbūt, norėčiau. Tiesiog nelieka laiko. Leidžiu sau pasimėgauti skaitymu, kai lieku namuose viena. Nesu tiek „išprotėjusi“ dėl knygų, kad galėčiau atsisakyti bendravimo su šeima. Vaikystėje ir jaunystėje skaičiau tikrai daug. Kaimo, kuriame gyvenau, biblioteka buvo už trijų kilometrų.  Klampodavau, atsimenu,  su nelengvu krepšiu knygų ir kaip nusivildavau, kai rasdavau užrakintas bibliotekos duris. Skaitydavau tas pačias knygas po kelis kartus.

– Tėvų pavyzdys - knygų skaitymas, ar tai įskiepija vaikų meilę knygoms?

– Ar vaikas pamils knygas, labiausiai ir priklauso nuo tėvų požiūrio į skaitymą. Norint, jog vaikas pradėtų skaityti dažniau, jį turi supti knygos. Vaikai visko išmoksta iš aplinkos, kurioje gyvena.  Todėl, jeigu namuose nėra skaitoma, įskiepyti meilę knygai  būna sunku ir mokyklai ar bibliotekai.

Jeigu namų aplinkoje yra knygų ir jos nedulka spintoje ar palėpėje, o nuolat keičia vietą, reiškia knyga „gyvena“ ir ji labai reikalinga.  Pas mus knygų galima rasti visur: virtuvėje, miegamajame, vonioje, automobilyje. Jos keliauja iš vienos vietos į kitą. Daugiausia knygų gyvena Indrės kambaryje ir, tikiuosi, joms niekad neteks ten dulkėti.

Ramunė ŠALTENIENĖ

 
RAŠYK KOMENTARĄ

Klausimai / Komentarai / Diskusijos (0)
Straipsnio komentuoti nebegalite!







         

;      
Sprendimas: DPromoLink