ŠIANDIENOS VARDADIENIAI:




2019 m. rugpjūčio 24 d. šeštadienis - 14:08
NAUJIENOS:

2014-02-14. Ar mylėti reikia progos?

Šv. Valentino diena švenčiama vasario 14 d. Kažkodėl ji vadinama Įsimylėjėlių arba Meilės diena. Lietuvoje ši šventė yra nauja – ji švenčiama tik po Nepriklausomybės atgavimo 1990 m. Manoma, kad II amžiuje Šv. Valentinas buvo Romos vyskupas. Tuometinis Romos imperatorius Klaudijus II buvo išleidęs įsakymą, draudžiantį tuoktis. Šitaip jis siekė, kad kuo daugiau vyrų eitų kariauti ir gintų imperiją nuo išorinės agresijos ir vidinės netvarkos. Imperatorius manė, kad vedę vyrai yra emociškai labiau prisirišę prie savo šeimų, todėl negali būti geri kariai. Vyskupas Valentinas, matydamas jaunų žmonių skausmą, juos sutuokdavo slapčia. Klaudijus II, išgirdęs apie tokį vyskupo elgesį, jį suėmė ir uždarė į kalėjimą, kur vasario 14 d. Valentinas buvo nubaustas mirtimi. Po kiek laiko Valentinas buvo paskelbtas šventuoju. Taigi, vasario 14 diena yra šventiko mirties metinės, o ne meilės šventė.


Kai jaunimas vasario 14-ąją švenčia meilės ir už jos slypinčių malonumų dieną bei keikia niūrias lietuvių šventes, nesusimąsto, kad ir lietuviai turi gražią savo meilės šventę ir savo dievaitę Mildą. Meilės deivę turėjo kiekviena iškili senovės tauta: graikai – Afroditę, romėnai – Venerą, lietuviai – Mildą. Milda – baltų meilės, laisvės ir piršlybų deivė. Žmonės tikėjo, kad Milda apskriejanti visą pasaulį oro vežimu, kurį traukia pulkelis baltų kaip sniegas balandžių. Ji turėjusi sūnų – sparnuotą nykštuką, užkrečiantį širdį meilės nuodais. Daugybė pavyzdžių, liudijimų, legendų ir dievų liudija, kad lietuviai ne prasčiau už kitas tautas kreipę dėmesį į meilę, seksualinį bei šeimyninį gyvenimą. Deivės Mildos šventė buvo vadinama Meilės diena, ji švenčiama gegužės 13 dieną. Tiems, kuriems mylėti ir mylėtis reikalinga proga ar šventė, yra tvirtas pagrindas gegužės mėnesį drąsiai mylėti, mylėtis ir voliotis saulės apšviestoje žydinčioje pievoje, kaip ir vasario sniege. Keistai atrodo masinė meilės epidemija nustatytą dieną, lyg pagal komandą. Kodėl negalime savo meilės parodyti diena prieš ar diena po šventės? Kodėl ne tada, kai mylime? Jeigu ieškome progos, gal meilės ir nejaučiame?


Kas yra meilė?
Kaip aiškina laisvoji enciklopedija Vikipedija, meilė – žmogaus būsena, jausmas, emocijos, elgsena, mintys, suvokimas ir požiūris. Tai žmogaus patyrimo dalis, pasireiškianti viena ar keliomis iš šių formų: prisirišimas, draugystė, artumas, smarkus potraukis, aistra, tarpusavio „chemija“, intymumas, galėjimas pasiaukoti vardan meilės objekto, nepaaiškinamas panašumo ar ryšio jausmas su meilės objektu.
Įprasta prasme meilė – tai jausmas, sielos būsena, svajonių ir įkvėpimo, o kartais ir kančių šaltinis. Manau, kiekvienas iš mūsų esame tai pajautę. Vienus meilė įkvepia kurti, svajoti, džiaugtis, kitus priverčia nusivilti, pulti į depresiją ar net žudytis. Amžinas žmonijos klausimas: kaip kontroliuoti meilę? Deja, ji nevaldoma, nuo mūsų valios nepriklauso.  Kiekvieno iš mūsų prigimtyje yra įrašytas tik meilės ilgesys. 


Psichoterapeutas Aleksandras Alekseičikas tikina, kad meilės branda siejama su amžiaus branda. Pasak jo jauni žmonės kur kas aistringiau ir dažniau įsimyli, daugiau kalba apie savo jausmus, tačiau labai retai įsimylėjimas iš tiesų perauga į brandžią, gilią meilę. Tik kokie penki procentai žmonių sugeba mylėti ta kantria ir niekad nesibaigiančia meile sutuoktiniui, vaikui ar savo tėvams. Įdomu tai, jog dauguma iš šių penkių procentų yra pagyvenę žmonės.


Galima suprasti, kad likusiems 95 procentams žmonių meilė praeina. Kodėl santuoka – vienas didžiausių meilės išbandymų? Vieni, nejausdami polėkio su savo partneriu, iškart skiriasi ir ieško naujos meilės. Kiti iš įpročio ar dėl kitų priežasčių gyvena kartu. Gal skyrybų didėjimas rodo ir žmonių laisvės augimą? Jei seniau žmonės „kentėdavo“ santuoką, dabar jau drįsta išsivaduoti. Gal daugėja idealistų, kurie nori mylėti visa širdimi, o ne pragmatiškai turėti partnerį, kad būtų lengviau gyventi? Vis dažniau sutuoktinių, užuot kankinę vienas kitą, taikiai išsiskiria.


Kur dingsta meilė?
Stebėdamas gyvenimą ir žmonių besipinančias meilės istorijas, dažnai susimąstau: kas atsitinka, kad tokia kaitri liepsna išblėsta, toks stiprus ryšys nutrūksta ir taip aistringai vienas kitą mylėję žmonės vėl ieško meilės, tik jau ne kartu? Nejau kitaip ir būti negali?


JAV neuropsichiatrė Louann Brizendine teigia, kad įsimylėjimo būsena iš tiesų trunka daugiausiai 6–8 mėnesius, o smegenys tuo metu patiria lygiai tokį patį poveikį kaip nuo kai kurių narkotikų. Būtent todėl net trumpas išsiskyrimas sukelia abstinencijos simptomus. Visi šie potyriai – nevaldomi, kadangi juos sukelia hormonų pokyčiai smegenyse. Mūsų smegenys išmokusios akimirksniu įvertinti potencialaus partnerio ypatumus, ir jei šie atitinka mūsų priešistorinį „pageidavimų sąrašą“, patiriame cheminių medžiagų antplūdį. Galime tai vadinti meile ar aistra. Kai mūsų smegenys fiksuoja tinkamą partnerį, net jei racionaliai neieškome naujų pažinčių, programa pradeda veikti ir užsiveda flirto bei poravimosi mechanizmai. Ši karštligiška smegenų veikla kūrenama hormonais ir neurocheminėmis medžiagomis. Kai kurie žmonės net neįsivaizduoja, kaip yra priklausomi nuo kito, kol nepatiria ilgesio, kai mylimasis yra išvykęs. Smegenis faktiškai ištinka narkotinės abstinencijos būsena. Neretai toks išsiskyrimas paskatina vyrą pasipiršti, nes dėl hormoninės abstinencijos – dopamino ir oksitocino stygiaus – sustiprėja jo aistra ir ilgesys. Deja, bet dopamino potvynis smegenyse pamažu atslūgsta.

Skirtis ar ne?
Lietuvoje yra per dešimt internetinių pažinčių portalų. Juose savo anketas paskelbę tūkstančiai vienišų žmonių. Ne visi ten ieško pramogų. Dauguma ieško meilės. Iš to didelio vienišių kiekio retas kuris neišsiskyręs. Galima suprasti, kad juos buvo aplankiusi meilė, gal net ne vieną kartą, bet išėjo. Ar negali taip atsitikti ir su kitu, naujai sutiktu partneriu? Naivu tikėtis, kad surasi tą vienintelę, amžiną meilę internete. Ten meilės ieškantys žmonės reklamos aukos ar idealistai?  Siekti vis naujų meilės apsvaigimų, lyg sporte rekordų, kai kam tapo gyvenimo tikslu. O ar negalima suvaldyti savo pirmykštės prigimties ir atsisukti į esamą partnerį? Romantiška meilė gali naujai įsižiebti atsiradus baimei ar grėsmei prarasti savo partnerį. Ši grėsmė sužadina aistros grandis tiek vyrams, tiek moterims. Žmogus patiria savotišką abstinencijos sindromą, panašų į narkotinę abstinenciją ir dėl oksitocino bado nutrūkus santykiams desperatiškai stengiasi susigrąžinti mylimąjį, kad vėl patirtų tą patogumo ir ramybės jausmą.

Manau, ne tiek svarbu, ar mylėsime naująjį ar įprastą savo partnerį, darykime tai ne tik per šventes.  Kasdien mylėkime ir būsim mylimi.

Žilvinas Pranas Smalskas

 
RAŠYK KOMENTARĄ

Klausimai / Komentarai / Diskusijos (0)
Straipsnio komentuoti nebegalite!







         

;      
Sprendimas: DPromoLink