ŠIANDIENOS VARDADIENIAI:




2019 m. spalio 20 d. sekmadienis - 14:09
NAUJIENOS:

2017-07-07. Dominykas Tutkus: „Gyvenime kol kas nesigailiu nieko“

Laikas bėga nenumaldomai ir  beprotišku greičiu. Jau praėjo daugiau nei pusmetis, kai Savivaldybės koridoriuose prasiautė permainų vėjas – pasikeitė Administracijos vadovai ir vienas iš rajono mero Kęstučio Tubio patarėjų.   „Šilelis“ kalbėjosi su mero patarėju Dominyku Tutkumi apie darbą, gyvenimą, pomėgius ir dar kai ką...

– Liepos 6 dieną sukako pusmetis nuo darbo Savivaldybėje pradžios. Iki tampant patarėju, kokia buvo Jūsų darbo specifika? Kokį palikimą gavote iš savo pirmtako?

– Prieš ateidamas čia dirbt, dirbau Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyboje ir UAB „Biržų žemtiekimas“. Iš savo pirmtako negavau jokio palikimo ir jokių darbų neperėmiau. Buvęs mero patarėjas kuravo architektūros  sritį.  Jo pradėti darbai jau buvo baigti arba dar tebetęsiami. Architektūros srityje esu nekompetentingas, todėl per daug ten nesikišu.

– Tad nuo ko pradėjote darbą atsisėdęs į mero patarėjo kėdę? Ar nebuvo sunku, juk Jums tai visai nauja patirtis, nesusijusi su baigtais mokslais?

– Esu atskaitingas tiesiogiai merui ir vykdau jo pavestas funkcijas. Mano darbas, tai ne vieno žmogaus, o visos komandos.  Tačiau darbas nėra „įrėmintas“. Galiu reikšti nuomonę, rodyti vienu ar kitu kausimu iniciatyvą.  Daug darbo laiko skiriu tarptautiniam bendradarbiavimui ir statistinei rajono analizei.  Žodžiu, diena nelygu dienai.  Kiekvieną rytą 8.30 val. vyksta pas merą pasitarimai.  Juose apžvelgiami praėjusią dieną nuveikti darbai,  sprendžiami einamieji klausimai rajono mastu, iškeliamos problemos  ir strateguojama komandos dienos veikla.

Dirbau vadybininku, dirbau su žmonėmis, tad strateginį ir analitinį mąstymą išsiugdžiau.  Tik jis, dirbant šiose pareigose, privalo būti daug intensyvesnis.

– Ar mero patarėjas Dominykas Tutkus gali teigt, kad jau išmoko dirbti mero komandoje?

– Jei sakyčiau, kad dar neišmokau, tai kai kurie paklausų, kodėl šioje kėdėje vis dar sėdžiu. Galiu atsakyti taip. Kai ką įsisavinau labai tvirtai, išmokau dirbti  koordinuotą komandinį darbą, išmokau ilgalaikio darbų planavimo ir nuoseklumo. Per šį pusmetį kol kas nebuvo kilę jokių konfliktų nei iš vienos pusės. Mero komandos darbas sustyguotas, kaip gerai veikiantis laikrodis.  Viskas solidu.  Jei pavestas darbas atliktas blogai, tai rytinių pasitarimų metu taip ir pasakoma. Jei pavedimai atlikti puikiai, niekas nepuola girti, nes taip ir privalo būti.  Komandoje dirbti man patinka, čia net lengviau, negu privačioje įmonėje.

– Per „Bėk bėk, žirgeli!“ šventę lydėjote Japonijos ambasadorių Lietuvoje. Angliškai kalbate laisvai, gal kur stažavotės?

– Anglų kabą pradėjau mokytis dar lankydamas darželį Vilniuje. Vėliau mokykloje buvo sustiprinta anglų klabos programa. Stažuotis nebuvau niekur, daug padeda anglų kalba žiūrimos televizijos laidos. 

– Apie rimtus dalykus pašnekėjome, dabar pakalbėkime laisvesne tema. Koks buvo linksmiausias jaunystės laikų nutikimas?

– Esu baigęs Vilniaus 18-tąją  vidurinę mokyklą. Šią mokyklą baigė ir Andrius Mamontovas. Nors  grupė „Fojė“ ir buvo baigusi savo veiklą, jie buvo atvažiavę į mūsų mokyklą prieš rengiamą koncertą „Fojė“ gali skambėti kitaip“.  Mes taip pat buvome sukūrę savo grupę ir grojome tose pačiose erdvėse, kur kadaise muzikavo Andrius. Atvykę jie rado mus repetuojančius ir nufilmavo. Gavome kvietimus į koncertą, kuris vyko pilnoje „Siemens“ arenos didžiojoje salėje.  Koncerto metu didžiuliame arenos ekrane rodė mūsų grupę. Buvo supper!

– Kokio darbo nemėgstate dirbti ir kodėl?

– Nemėgstu dirbti tokio darbo, apie kurį neturiu suvokimo - remontuoti automobilį, tinkuoti, klijuoti tapetus. Mechanikas ir statybininkas iš manęs prastas...

– Ką gyvenime padarėte ne taip, ko dabar gailitės?

– Kol kas gyvenime nesigailiu nieko, nes visi  mano darbai ir mano ankstesnė veikla atvedė mane į tokią poziciją, kurioje dabar esu.

– Koks Jūsų mėgstamiausias valgis?

– Mėgstu „nesveiką“  maistą – hotdogus, kebebus  ir visus kitus greitai pagaminamus patiekalus.  Šiaip, maistui niekada nebuvau išrankus.

– Ką veikiate laisvalaikiu?

– Būnu gamtoje, vykstu į įvairiausius festivalius, klausausi muzikos.

– Kokią muziką mėgstate?

– Roką ir bliuzą.

– Prieš kokį žymų žmogų nulenktumėte galvą?

– Pirma mintis šią minutę –  prieš dieduką iš mamos pusės. Jis – Lietuvoje žinomas inžinierius architektas, Lietuvos valstybinės premijos laureatas Romanas Jaloveckas.  Labai šviesus žmogus, protingas ir intelektualus. Su juo įdomu ir lengva bendrauti.  Myliu ir gerbiu savo dieduką, su didžiule pagarba lenkiu prieš jį galvą.

– Koks Jūsų mėgstamiausias posakis?

– Jei tik būna kokia įdomi situacija, labai dažnai ją apibūdinu posakiu: „Kiekvienas durnius savaip durniuoja...“

– Ką norėtumėte savyje pakeisti?

– Būtų gerai numesti bent keletą kilogramų...

– Svajonių šalis, kokią ji Jums?

– Labai patinka Italija. Gražūs miestai, daug saulės. Jie žino, kaip reikia linksmintis, ir  turi išskirtinę savo virtuvę. Itališka pica ir itališka kava. Kas gali būti geriau? Italai lėti ir tingūs, tačiau vieną darbą jie atlieka labai greit – laiku iš puodo išima makaronus...

–  Jūsų nuomone, kaip turi atrodyti vyras, kad sulauktų moters dėmesio?

– Jei vyras pasitiki savimi, jis spinduliuoja vyrišką energiją. Tokio vyro negalima nepastebėti.

– Ar Jūs laimingas žmogus?

– Šiandien tikrai taip.  Daug naujų patirčių, įdomus darbas ir mylimas žmogutis šalia. Kol kas mano gyvenime viskas klostosi labai gerai. Anykščiai – gera vieta gyventi.

– Ir pabaigai. Kuo karnavale apsirengtų Dominykas ir būtų garantuotas, kad jo nepažins?

– Oi, net nežinau. Gal kad būtų lengviau ir greičiau, persirengčiau Končita. Bent jau barzda būtų tikra... Viliuosi, kad šis atsakymas nepridarys man bėdos. Jei kas nesupranta humoro, tai problema tik jo.

– Ačiū už pokalbį, už išsamius ir įdomius atsakymus.

Dalina RUPINSKIENĖ

Nuotraukos iš D. Tutkaus asmeninio archyvo

 
RAŠYK KOMENTARĄ

Klausimai / Komentarai / Diskusijos (0)
Straipsnio komentuoti nebegalite!







         

;      
Sprendimas: DPromoLink