ŠIANDIENOS VARDADIENIAI:




2019 m. spalio 20 d. sekmadienis - 14:00
NAUJIENOS:

2014-03-17. Kas tavo šeima ir tavo tėvai?

Pirmą kartą Lietuvos istorijoje katalikų, ortodoksų, liuteronų, reformatų ir dar kelių krikščioniškų konfesijų vadovai sutartinai šiuos liturginius metus paskelbė Šeimos metais. Pasak jų, Šventoji Šeima yra Jėzus, jo motina Šv. Marija ir globėjas Šv. Juozapas. Iš moderniosios Vakarų Europos į Lietuvą ateina ir kitokių šeimos modelių. Vis plačiau girdisi apie vienos lyties asmenų šeimas. Dauguma lietuvių gyvena tradicinėse – vyro, moters ir vaikų šeimose. Pasitaiko atvejų, kai žuvus tėvams, jų vaikus našlaičius užaugina seneliai, dėdės, tetos, vyresni broliai ar kiti giminaičiai. Ar jų negalime vadinti šeima? Ar šeima yra tik bažnyčioje arba civilinės metrikacijos skyriuje užregistruotas darinys?

Kas yra šeima?

Senovėje, kai žmonės gyveno mažomis bendruomenėmis ar gentimis, tokių klausimų niekam nekildavo. Tėvai natūraliai rūpindavosi savo palikuonimis. Šeimos formuodavosi giminystės (genetiniu) pagrindu. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas pateikia tokį apibrėžimą: šeima – žmonių grupė, susidedanti iš tėvų ir vaikų (kartais ir artimų giminaičių), gyvenančių kartu. Gyvenimas nestovi vietoje, jis sparčiai keičiasi. Ar mes pasiruošę keistis su juo?

Šiandien visą mūsų gyvenimą reglamentuoja įstatymai. Kas yra šeima, bandoma apibrėžti sudėtingais juridiniais terminais. Atsižvelgdami į vis modernėjančią visuomenę, teisininkai ieško naujų šeimos modelių. Yra pavyzdžių, kad ir Lietuvoje šeimos dažnai nežino kas yra jų įvaikių tėvai. Kai moteris pastoja pasinaudojusi spermos banku, ji nežino, kas yra jos vaiko tėvas. Kai kuriose šalyse įteisintos vienos lyties asmenų santuokos ir jiems leidžiama įsivaikinti vaikus. Dargelis žmonių nėra tokio šeimos modelio šalininkais, bet Europoje egzistuoja ir tokių šeimų.

Uolūs Lietuvos valdininkai, pataikaudami Europai, bando sukurti naują šeimos apibrėžimą. Tam ypač priešinasi bažnyčia. Kunigo Vaclovo Aliulio nuomonė šiuo klausimu:

-    Mūsų viešojoje erdvėje pasklido subruzdimas, pradėjus Seime svarstyti Negimusios gyvybės apsaugos įstatymo užuomazgas.Kas šiandien kelia ypatingą Lietuvos dvasinių vadovų susirūpinimą? Tai netikėtas buvusio kadaise sveikintino feministinio judėjimo išsigimimas, pasinešęs sugriauti ir šeimas ir vyrų bei moterų savitumą. Negana vyrų ir moterų teisių sulyginimo, dar reikia iš viso panaikinti žmonių lytis. Kažkokie vėjai atpučia ir į Lietuvą užmojus nuo pat kūdikystės auginti nežinia į ką panašius žmogiškus asmenis. Berniukus pasodinti prie lėlių, mergaites pratinti žaisti futbolą ir t.t. Kokie laukiami vaisiai? Kad ilgai neaptarinėtume, atsakykime liaudiškai: priauginti pasaulyje ir Lietuvoje, atsiprašau, minias „bobvyrių“ ir „vyrbobių". Daugelyje bažnyčių jau nuo seno pirmą sekmadienį po Kalėdų esti pagerbiama Šventoji Šeima: Jėzus, jo motutė šventoji Marija ir globėjas šventasis Juozapas.

Kaip žinia, Juozapas nebuvo Jėzaus tėvas. Galima suprasti, kad katalikiškasis šeimos modelis numato, jog motina su vaiku gali gyventi su globėju? Lietuvoje yra daug žmonių, kurie gyvena nesusituokę. Pripratome prie to ir nesistebime, kai motina su vaikais gyvena ne su vaikų tėvu, o su draugu. Nesvarbu, kaip tą vyrą vadinsime meilužiu, sugyventiniu ar globėju, šiandieninė visuomenė juos priima kaip šeimą. O jeigu tokia motina gyventų su drauge? Ar mes tam pasirengę?

Niekas turbūt neprieštarauja šventam motinos ir kūdikio ryšiui. Manome, kad savas kūdikis yra mūsų kūnas ir kraujas. Gali būti ir kitaip.

Genetiniai eksperimentai.

Ir be mokslo įsikišimo gretimų evoliucijos šakų gyvūnai gali turėti palikuonių. Žinome, kad galimi arklių ir asilų, karvės ir briedžio, vilko ir šuns ar lapės, karpių ir sazanų bei karosų hibridai. Visų rasių žmonės tarpusavyje ir net su kai kurių rūšių žmogbeždžionėmis gali turėti hibridų. Mums tapo įprasta auginti hibridinius augalus, paukščius, žuvis. Šiuolaikinis mokslas jau tiek pažengęs, kad genetinių eksperimentų būdu gali sukurti bet kokį hibridą ar net naują gyvybės formą. Galima nuspėti, ką pasakytų bažnyčia apie tokį žmogaus bandymą tapti Dievu. Nepaisant to, pasaulyje yra daug laboratorijų, begalė mokslininkų, kurie atlieka genetinius tyrimus, eksperimentuoja ir viešina savo išradimus.

Dirbdami su kamieninėmis ląstelėmis mokslininkai pastebėjo, kad bet kokio gyvūno kiaušialąstę galima sukurti iš patelės ar net patino odos ląstelės. Spermatozoidą galėtų užauginti net ir iš patelės plauko ar nagų ląstelių. Daugindami nykstančių rūšių gyvūnus mokslininkai sėkmingai išbandė dirbtines gimdas, dirbtinius gimdos vandenis ir užaugino gyvus vaisius. Teoriškai šitaip galima „sutverti“ ir žmogų. Manau, tik laiko ir moralės klausimas, kada bus dirbtinai gaminami žmonės.

Tirdami žmonių paveldimas genetines ligas, mokslininkai pastebėjo, kad norint išvengti paveldimumo, reikia sumaišyti DNR su kuo daugiau individų. Tuomet, sudarius kelių „tėvų“ DNR rinkinius, individas paveldi stiprią genetiką. Jei jau tai išrasta, tikėtina, jog netruks ir bus pabandyta. Už kiek laiko, motinos įsčiose užsimezgęs žmogaus vaisius bus „pastiprinamas“ dar kelių žmonių genais? Mokslas jau nemąsto apie žmogų, kaip individą, bet globaliai mąsto apie žmoniją ir jos ateitį. Kažin, jei dėl kokių kosminių stichijų kiltų grėsmė žmonijos išlikimui, ar nepasiskolintume ir kelis gyvūnų genų rinkinius?

Ar atgims mitologinės būtybės?

Lietuvos Respublikos Prezidento vėliavoje Valstybės herbą laiko baltas grifas, iš kairės - tokios pat spalvos vienaragis. Daugelio šalių mitologijoje minimi sfinksai, kentaurai, pegasai, undinės ir kitokie „hibridai”. Kyla minčių, ar jie tik vaizduotės vaisius? Sakoma, kad mintys yra materialios. Ką galima sugalvoti, galima ir padaryti. Šiuolaikinis mokslas sukryžmintų ir „velnią” su gegute. Gal ateityje keisti mitologiniai gyviai gyvens žemėje tarp žmonių?

Mokslas įtikinamai įrodinėja, kad visa gyvybė žemėje turėjo bendrą „protėvį”. Įmanomi bet kokie hibridai ne tik tarp žinduolių. Galima sukurti gyvūną su vabzdžių, žuvų ir žinduolių genų rinkiniais. Vienas Amerikos fermeris į ožkos embrioną įvedė voro genų. Šių vorų siūlai yra patys lengviausi ir stipriausi iš žmonijai žinomų medžiagų. Gimusi ožkytė niekuo neišsiskyrė iš kitų. Ožkai subrendus ir atsivedus ožiukų, buvo ištirtas jos pienas. Jo sudėtis pasirodė labai įdomi. Minėtas fermeris iš to pieno pradėjo gaminti siūlus. Ar tolima ateitis, kai populiaraus filmuko personažas „žmogus – voras” karstysis miestų stogais?

Eksperimentai su žmonėmis draudžiami. Tik kas gali paneigti, kad jie nedaromi? Sklinda kalbos, kad Rusijos mokslininkai slapčia kūrė žmogaus ir beždžionės hibridą, kurį vadino „rabčelovek”. Įdomu, ar priešdėlis „rab” reiškė darbą, ar vergą (rabota – darbas, rab – vergas)? Kalbama, kad įsikišus tarptautinei visuomenei, laboratorija išsikraustė kažkur į Afriką ir dingo. Ar tikrai dingo?

Žmonėms susirgus, organų transplantacijai labai trūksta donorų. Gal būtų neblogai, kad žmogui tinkančius vidaus organus: širdis, kepenis, inkstus, plaučius ir kt. užaugintų kiaulių ir kitų gyvūnų kūnuose. Galima būtų pasiekti, kad kare nutrauktos žmonių galūnės (rankos ar kojos) ataugtų, kaip driežams uodegos. Taigi, variantas, kad ateities žmonės bus kelių „tėvų” palikuonys su gyvūnų genų rinkiniais, yra visai įmanomas. Kokiose bendruomenėse jie tada gyvens, galime tik spėlioti. Ar jie pažins visus savo tėvus, ar tik žinos genų rinkinio numerį? Jiems keistai turėtų atrodyti šiandieniniai mūsų klausimai: kas tavo tėvai ir tavo šeima?

Žilvinas Pranas Smalskas



 
RAŠYK KOMENTARĄ

Klausimai / Komentarai / Diskusijos (0)
Straipsnio komentuoti nebegalite!







         

;      
Sprendimas: DPromoLink