ŠIANDIENOS VARDADIENIAI:




2019 m. spalio 20 d. sekmadienis - 15:30
NAUJIENOS:

2014-05-16. Motina – šeimos širdis

Gegužės penkioliktąją minėjome tarptautinę šeimos dieną. Šeimos tvirtumas ir šeimyninių santykių šiluma daugiausiai priklauso nuo moters – motinos. Apie ją buriasi visi šeimos nariai, ieškodami meilės ir šilumos. Motinoms parašyta galybė gražiausių padėkos žodžių, joms ir apie jas kuriamos eilės, odės, romanai. Moterimis, kurios turi šventą motinystės jausmą ir sugeba išauklėti savo vaikus, didžiuojasi visa tauta, bet noriu pakalbėti ne apie jas. Nėra tokios moters, kuri būtų „tipiška“ mama. Visos mamos skirtingos. Vienos moterys yra tarsi gimusios būti mamomis, kitos nemažai privargsta, kol pažadina savo motinystės instinktą. Pasitaiko atvejų, kad moterys nenori prisiimti motinystės naštos, atsisako savo vaikų. Motinos padaro ir kraupių poelgių, tokių, kaip Alma Jonaitienė. Baisiausi pasaulio išsigimėliai ir nusikaltėliai irgi turėjo motinas. Bet šiandien ne apie jas. 


Dauguma atvejų tik motina yra meilės ir rūpesčio savo šeima bei vaikais šaltinis. Bet yra išimčių. Kėdainių rajone gyvenantis Vidas Kilijonas, palaidojęs žmoną, vienas liko su 10 vaikų, iš kurių jauniausiam buvo vos dveji metukai. Stereotipus apie motinystę griaunantis vyras vienas užaugino 10 vaikų. Nuolat girdisi klausimas: „Kas geriau išauklėja vaikus, vyrai ar moterys?” Vaikus užauginti gali ir vyrai, tik pagimdyti, deja, negali. Vyrai neturi motinystės instinkto, kuris neretais atvejais būna itin stiprus. Kai kurių rūšių beždžionės turi tokį stiprų motinystės instinktą, kad žuvus jų beždžioniukui, nešiojasi su savimi negyvą kūnelį, kol šis pradeda gesti. Kitos atiminėja svetimus jauniklius, kartais ir suplėšo. Pasitaiko ir moterų, kurios vagia svetimus vaikus. Jų motinystės instinktas yra labai stiprus. Bet mes esame žmonės ir turime vadovautis ne tik instinktais, bet protu ir valia. Motinos pareiga ne tik pagimdyti ir maitinti vaiką, ji turi savo atžalą išauklėti ir suformuoti asmenybę.


Per didelė meilė – blogis
Iš didelės meilės motinos ir močiutės neretai padaro klaidų. Jų perdėtas gėris auklėjant vaiką ilgainiui tampa blogiu. Psichologė Gintarė Jurkevičienė nurodo septynias pagrindines auklėjimo klaidas:


1. Noras duoti vaikui visa, kas geriausia. Tai, kas geriausia atrodo mums, ne visada geriausia vaikui, pvz., būrelių kiekvieną savaitės dieną lankymas, vis naujų rūbų ar žaislų pirkimas vaikui. Jei mes neturėjome galimybės turėti tiek užklasinės veiklos, drabužių ar žaislų, tai mums gali atrodyti, kad savo vaikui kuo daugiau šitų gėrybių suteiksite, tuo geresne mama būsite. Bet nepainiokime vaiko poreikių su savo vaikystės poreikiais, ir jūsų vaikui kasdieniai būreliai gali teikti ne malonumą, o nuolatinį pervargimą. 


2.  Nuolatinis vaiko gyrimas, nenurodant siekiamybės. Jei vaiką nuolat giriame „šaunuolis“ ir neparodome, ką jis dar gali padaryti, toks vaikas netenka galimybės tobulėti. Pernelyg giriami vaikai užauga „sudievintais“, kurie neretai mokykloje mokytojams sako: „O kam man stengtis, mamai aš vis tiek būsiu šaunuolis“. Tinkamai vaikus reikėtų girti šitaip: „Šaunuolis, kaip gerai padarei. Tikiuosi kitą kartą dar padarysi“. Taip giriami vaikai žinos, už ką jie yra konkrečiai giriami ir turės siekiamybę. 


3. Darbų už vaiką padarymas. Dažna mama už vaiką padarydama tuos darbus, kuriuos vaikas pagal savo amžiaus tarpsnį jau gali atlikti pats, pvz., apsirengti, pavalgyti, susitvarkyti žaislus ir kt., padaro savo vaiką nevykėliu. Vaikas, nuolat girdėdamas sakant mamą ar tėtį: ,,Aš geriau už tave žaislus sudėsiu“ , „Aš greičiau batus užrišiu“, „Leisk, padėsiu, tu dar nemoki“ ir pan., galvoja, kad mama ar tėtis laiko jį nevykėliu, nemokša ir nustoja stengtis. Toks nevykėlio vaidmuo gali žmogų lydėti visą jo gyvenimą, pvz., „Aš nesugebu susirasti darbo“, „Man nepavyks išlaikyti egzamino“. Taigi atsargiai su pagalba vaikams, nepersistenkime. 


4. Vaiko saugojimas nuo nesėkmių. Neretai tėvai norėtų savo vaiką auginti apsauginiame burbule, kur jis būtų apsaugotas nuo neigiamo išorinio poveikio, bet realybė yra tokia, kad mes negalime apsaugoti vaiko nuo gyvenimo. Tik nesėkmės užgrūdina vaikus ir išmoko veikti nepaisant kliūčių. Tarkim, vaikas po mėnesio karatė treniruočių pareiškia, kad šis sportas ne jam. Jam nesiseka taip gerai, kaip kitiems vaikams. Per gera  mama, norėdama apsaugoti savo vaiką nuo galimos nesėkmės per treniruotes, leistų vaikui mesti būrelį, o tik gera mama paskatintų vaiką toliau lankyti būrelį. Per gera mama neišmoko vaiko pakovoti už save ir siekti užsibrėžto tikslo. 


5. Neigiamų emocijų vengimas. Tu tik neverk... Turbūt kiekviena mama nori, kad jos vaikas visada būtų laimingas, visada šypsotųsi ir niekada neverktų. Tačiau šie lūkesčiai yra nerealūs, nes ir suaugęs žmogus tikrai ne visada yra patenkintas ir laimingas. Todėl bandyti vaiką apsaugoti nuo neigiamų emocijų, tokių, kaip liūdesys, pyktis, yra ne tik kad nenaudinga, bet ir žalinga vaikui, nes vaikas neišmoks pažinti ir susidoroti su savo emocijomis. 


6. Davimas, ko paprašo, čia ir dabar.  Vaikas neišsiugdo valios, gebėjimo išlaukti. Tik pirmaisiais gyvenimo metais kūdikio poreikiai turėtų būti tenkinami kuo greičiau, o vėliau vaikus reikia mokyti kantrybės ir gebėjimo išlaukti. Nors dažna mama jaučiasi bloga, kai jos vaikas verkia, ožiuojasi ir paskatinta savo tokios blogos savijautos, duoda vaikui tai, ko jis prašo. 


7. Siekis būti tobula mama. Noras būti tobulai mamai uždeda vaikui kryžių visam gyvenimui, nes vaikas visą gyvenimą sieks būti tobulu, tokiu tobulu, kokiu buvo jo mama, o kaip žinome, tobulų žmonių nebūna. Taigi vaikas visą gyvenimą vaikysis nepasiekiamos iliuzijos ir automatiškai bus pasmerktas nesėkmei.


Smurtas – ne tik vyrų yda 

Vyrai gal tokių klaidų nedarytų. Bet liaudyje dar gyvuoja mitas, kad vyrai agresyvesni nei moterys, kad vyrai vaikus auklėja per griežtai. Psichologė Ramunė Žilėnienė mano priešingai: „Vyrų smurtas konkretus ir aiškus: trenkiau ir viskas. Ir tą pastebėti daug lengviau. Štai kodėl susidarė nuomonė, kad vyrai agresyvesni nei moterys. Tačiau tai mitas. Moterys taip pat smurtauja. Serialuose tiek daug smurto pamokėlių moterims: manipuliacijos, melas, apkalbos, pinklės, tylėjimas, slepiant pyktį. Tokios smurto apraiškos pastebimos ir įrodomos daug sunkiau. Štai kodėl moteriškuose kolektyvuose paplitęs  vadinamasis mobingas. Darželiuose ar mokyklose tarp suaugusiųjų dažnai tvyro įtampa. Vaikai tai jaučia ir mokosi negerų dalykų.”


Suprantama, kad mokyklose ir darželiuose nedirbs vien vyrai. Siekiama, kad kolektyvai būtų mišrūs. Ir namuose vaikus auklėti turi abu tėvai. Geriausiai vaikus išauklėja darnios šeimos. Būtų puiku, jei tėvai ir vaikai būtų tobuli. Tuomet tėvai niekada nepyktų ant savo vaikų, nes jų vaikai visada tinkamai elgtųsi. Deja, tėvai ir vaikai yra žmonės, tad jie nėra tobuli. Kai susierzinate, galite net nesusimąstęs pasakyti savo vaikui kažką blogo. Štai kelios frazės, kurių negalima sakyti savo vaikui:
„Norėčiau, kad nebūtum gimęs“,
„Paskubėk, arba aš tave paliksiu“,
„Tu niekada nedarai to, ko aš tavęs prašau“,
„Norėčiau, kad būtum toks, kaip tavo brolis/sesuo“,
„Mes negalime sau to leisti“,
 Negalima sakyti nepagarbių komentarų apie vaiko tėvą ar motiną.
Nuolat pagalvokime, ar visada elgiamės tinkamai vaikų akivaizdoje, žinodami, kad jie tai mato ir nesąmoningai kopijuoja mūsų elgesį. Neretai tėvai stebisi, kodėl vaikai auga tokie netvarkingi, kodėl skriaudžia bendraamžius, kodėl keikiasi ar kitaip netinkamai elgiasi. Ar ne šeimose jie išmoksta tokių dalykų? Ne veltui sakoma, kad vaikai – mūsų, suaugusiųjų,  veidrodis. Jų veiksmuose ir elgesyje galime atpažinti save. Tvirtose šeimose, turėjusiose mylinčią ir rūpestingą motiną užaugę vaikai, tampa žmonėmis, kurių širdyse rusena namų jaukumo ir tvirtos šeimos ilgesys.


Žilvinas Pranas Smalskas

 
RAŠYK KOMENTARĄ

Klausimai / Komentarai / Diskusijos (0)
Straipsnio komentuoti nebegalite!







         

;      
Sprendimas: DPromoLink