ŠIANDIENOS VARDADIENIAI:




2019 m. spalio 20 d. sekmadienis - 15:39
NAUJIENOS:

2014-07-11. Apie lietuviškų švenčių tradicijas

Praėjusį savaitgalį baigėsi Dainų šventė „Čia – mano namai“, vykusi birželio 28–liepos 6 dienomis. Šiais metais šventė vyko jubiliejinį, 90-ąjį kartą. Ji subūrė tūkstančius dainininkų ir šokėjų. Dainų šventės pabaiga sutapo su Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena. Po tokio šventimo maratono reiktų pailsėti, bet ar bus kada? Lietuvoje oficialiai turime 13 valstybinių švenčių, 22 tautines bei religines šventes, 54 atmintinas dienas, dvi netradicines šventes. Jaunimas labai mėgsta festivalius ir „tūsus“, kur galima „nukabinti“ berną ar mergą. Dar yra daug įvairių rajoninių, profesinių, šeimos švenčių (pvz.: darbų pradėtuvės, vestuvės, laidotuvės, krikštynos, vardinės, gimtadieniai, metinės, giminių ar bendramokslių susitikimai ir pan.). Visas progas sudėjus, jų būtų du kartus daugiau, nei metuose yra savaitgalių. Sąžiningiems „šventėjams“ darbui lieka labai mažai laiko. Todėl dauguma mūsų tautiečių švenčia ne visas, bet tik metines ir šeimos šventes. Tie, kurie turi šeimas ir namus, turi ir tradicijas. Tradiciškai lietuviai švenčia užstalės šventes. Šio šventimo būdo esmė yra persivalgyti ir nusigerti. Su madom keičiasi tik baliaus vieta: švenčiama kavinėse, restoranuose, daug šeimų savo puotas kelia namuose. Bet esmė išlieka ta pati. Visoje Lietuvoje tai vyksta beveik vienodai.


Pasirengimas

Šventės rengėjai nori, kad jų šventė būtų geresnė, nei vykusi pas tuos draugus ar giminaičius, kuriuos kviesis į svečius. O pakviesti reikia ir tuos, ir anuos, nes ir jie mus pakvietė. Lietuviai turi labai daug giminaičių ir draugų, o dar viršininkai ir kt. reikalingi žmonės, visų pakviesti neįmanoma. Šeimoje kyla ginčų ką kviesti, o ko ne. Reikia taupyti pinigus ir patalpoje vietos ne per daug. Vis bandoma mažinti kandidatų sąrašą, bet visada svečių pakviečiama tiek, kad visi vos sutelpa į kambarį. Šeimininkai mažiausiai savaitę prieš iškilmes nervinasi, tvarko namus, skolinasi stalus ir kėdes, rūpinasi drabužiais, perka produktus, gamina maistą. Maisto lietuviai pagamina tiek, kad tik nepritrūktų, todėl dažniausiai persistengia. Moterys nori pasididžiuoti savo kulinariniais sugebėjimais ir gamina ką tik moka, ir ko ne. Vyrai stengiasi kad tik netrūktų gėrimų, tad priperka kiekvienam „šventėjui“ po „bonką ant galvos“, nors ateidami svečiai tradiciškai dar po butelį atsineša. Šeimininkai dažniausiai vėluoja pasirengti, iki paskutinės minutės, kol pradės rinktis svečiai, dirba, skuba. Įtampa vis auga. Moterys nespėja visko suruošti, o laikas „spaudžia“. Galop, viską metusios, užsidaro vonioje. Vyrai apsirengia pirmieji ir pyksta, kad šios ilgai puošiasi. Šeimininkai pervargsta dar šventei neprasidėjus, susinervina, aprėkia vaikus ir susipyksta tarpusavyje.


Renkasi svečiai
Visi pasipuošę: vyrai su kostiumais ir baltais baltiniais, moterys su suknelėmis, šukuosenomis, makiažais. Įėję paduoda šeimininkei gėles, o vyrui stipraus gėrimo butelį (tradiciškai silpnuosius gėrimus perka šeimininkai). Dovaną arba voką paduoda tam, kieno proga susirinko. Pasako kelis sveikinimo žodžius, linkėjimus. Moterys bučiuojasi su vyrais ir tarpusavyje. Vyrai paspaudžia vienas kitam rankas. Svečiai ateina ne visi iš karto, tad anksčiau atėjusieji būriuojasi ir laukia, kol susirinks visi pakviestieji. Vyrai kalba apie darbą, sportą, automobilius, politiką. Moterys giria viena kitos papuošalus ir apsirengimą, pasakoja apie vaikus, drabužius ir maisto gaminimą. Kambaryje ant užtiesto balta staltiese didžiausio stalo kiekvienam svečiui padėta po keraminę negilią lėkštę, šalia jos žiba nerūdijančio plieno peilis ir šakutė. Už lėkštės stovi didesnis stiklas gaivai arba mineraliniam vandeniui, šalia jos – maža taurelė stipriesiems gėrimams.  Viduryje stalo ant didelio padėklo puikuojasi farširuota lydeka. Šalia jos grupelėmis sukrauti alkoholiniai gėrimai, padėtas ąsotis su gaiva, mineralinio vandens buteliai. Aplink butelius didesnėse lėkštėse išdėlioti šaltieji užkandžiai: kepta ir rūkyta vištiena, kiaulienos vyniotiniai, pjaustyti kumpiai ir dešros, tešloje kepta žuvis ir t. t. Pailguose ovalo formos indeliuose sudėtos silkės su morkomis, grybais, svogūnais ar garstyčiomis. Gilesniuose dubenėliuose pateikta balta mišrainė, morkų salotos su česnaku, daržovių salotos su aliejumi, su grietine. Iš vytelių pintoje lėkštėje sudėtos perpjautos per pusę juodos, šviesios duonos ir batono riekės. Jeigu kambaryje yra  vietos, alus ir saldumynai ant stalo nededami. Kažkur nuošaliau suruošiamas alaus stalas. Ant jo sustatomas alus ir butelis stiprios „samanės“. Šalia sudedama užkandėlė: virtos didžiosios pupos, rūkytos kiaulių ausys, supjaustytos plonomis juostelėmis, sūriai, kartais ir lašinukai. „Saldus“ stalas nukraunamas vazomis su saldainiais, sausainiais. Ant jo statomas tortas, šakotis (liaudyje – bankuchenas) arba didelė krūva aliejuje virtų ir apibarstytų cukraus pudra sausainių (liaudyje – skruzdėlynas). Ant „saldaus“ stalo sudedami puodukai ir lėkštutės desertui, kava, arbata, cukrus. Svečiai iš namų atėjo nevalgę, tad nuolat žvilgčioja į didįjį stalą. Kas nors būtinai vėluoja. Šeimininkai nerimauja, ar svečiams neatsibodo laukti. Kažkas nedrąsiai bando juokauti. Kartais įsivyrauja nejauki tyla. Šeimininkai žvilgčioja į laikrodį. Į klausimą „jau sėsti prie stalo ar dar laukti?“ dažniausiai atsako šeimininkė, nes ji žino, kada kas iškepa. Jai paliepus, šeimininkas pakviečia svečius prie stalo. 


Prie stalo     
Aplink stalą visi susodinami tokia tvarka: vyras, moteris, vyras, moteris ir t. t. Šeimininkai paragina svečius užkąsti. Sėdėti dažniausiai tenka susispaudus, tad valgant vis baksnojama alkūnėmis į greta sėdintįjį. Dėl to vis atsiprašinėjama. Šeimininkas ragina užgerti. Išrenkami stalo komendantai. Jų pareiga vos pamačius tuščią stikliuką ar taurę tuoj pat pripildyti gėrimų. Komendantų išrenkama tiek, kad jie sėdėdami ištiestos rankos atstumu galėtų pripilti gėrimų visiems svečiams. Dažniausiai naudojami gėrimai yra degtinė, brendis ir šampanas. Pasitaiko ant stalo viskio ar vyno, bet jie nesudaro pagrindinio gėrimų kiekio. Šeimininkė vis laksto iš virtuvės ir neša prie stalo maistą. Na o maisto prigaminta tiek, kad viską suvalgyti reiktų savaitės. Bet bandoma tai suryti per vieną vakarą. Visi svečiai eilės tvarka pasako po tostą šventės proga. Kiekvienas svečias atsistoja ir  pakėlęs taurelę bando pasakyti kažką protingo. Po eilinio tosto visi išgeria, o šeimininkė vis kiša po nosimis lėkštes su maistu ir ragina dar įsidėti. Svečiai jau sotūs, bet šeimininkė neatstoja:  paragauk šito; dar neėmei šito; kodėl nevalgai, gal neskanu?; tu nevalgai, gal ko pyksti?; aš taip stengiausi, gaminau, jei nevalgysi įsižeisiu; visi pabaikite šaltus, nes tuoj bus „karštas“ ir t. t. Svečiams tenka vėl įsidėti maisto ir valgyti, nes nepatogu įžeisti šeimininkę. Šio prisėdimo metu mažai kalbama tarpusavyje. Ypač tylu tada, kai valgomas karštas patiekalas. Tuo metu girdisi tik stalo įrankių bei indų skambėjimas ir čepsėjimas. „Karštas“ suvalgomas per penkias minutes ar greičiau. Kartais pagrindinis patiekalas pateikiamas užstalės pradžioje, kartais būna net du „karšti“. Pirmasis „užkąskim, išgerkim, užkąskim, išgerkim“ prisėdimas trunka apie valandą. Visi kviečiami „pajudėti“. Per prievartą pamaitinti svečiai, per prievartą tempiami šokti. 


Pajudėjimas
Pagarsinama muzika. Pakilę nuo stalo svečiai išeina šokti. Vyras atsistoja veidu prieš savo partnerę, kairiąja ranka paima jos dešinę ranką už plaštakos ir ištiesia į šalį pečių aukštyje. Dešinės rankos plaštaką vyras uždeda moteriai ant menčių. Moteris savo kairiąją – vyrui ant dešinio peties. Vyriškis ritmiškai vaikšto po šokių aikštelę taip, kaip jam atrodo geriausia (vedžioja), o moteris eidama atbula bando prie jo prisitaikyti. Poromis dažniausiai šokamas valsas, polka ir kažkas panašaus į fokstrotą. Kas nemoka nei tiek, sustoję vienas priešais kitą ritmiškai krato galūnes. Po kelių šokių visi pavargsta, uždūsta ir suprakaituoja. Vyrai nusivelka švarkus, atsilaisvina kaklaraiščius ir pasiraitoja marškinių rankoves. Vis tiek prakaitas laša nuo kaktos, o rankos limpa prie moters nugaros. Norėdami išvengti tokio nemalonaus jausmo, šokėjai bando delnus paversti kampu, kad kuo mažesnis plaštakos plotas liestųsi prie partnerės jau ir taip sumirkusios suknelės. Tiek prisivalgius ir prisigėrus, ilgai nepašoksi. Bet visada atsiranda ypatingas šokėjas, kuris jaučia pareigą patampyti po šokių aikštelę visas moteris. Visada atsiranda viena dama, kuri žvilgčioja į vyrus tikėdamasi ypatingo dėmesio. Vyrai nueina į balkoną parūkyti ir kalbasi panašiai apie tą patį, apie ką kalbėjosi tik atėję į svečius. Moterys kažko eina į tualetą. Apie ką jos ten kalbasi nežinoma. Praeina pusvalandis nuo to laiko, kai visi pakilo nuo stalo. Vyrams parūkius, o nerūkantiems paragavus alaus, visi paraginami užkąsti.


Vėl prie stalo

Antrasis „užkąskim, išgerkim, užkąskim, išgerkim“ prisėdimas trunka apie pusę valandos. Nuo pirmojo jis skiriasi tik tuo, kad daugiau ir laisviau kalbama. Kaip ir praėjusiame baliuje, tie patys žmonės pasakoja tuos pačius anekdotus. Greta sėdintys pradeda kalbėtis tarpusavyje. Bet komendantai nepamiršta savo pareigų ir nuolat įpila išgerti. Paskelbiamas antrasis „pajudėkim“. Antrosios pertraukos nuo valgymo metu dar mažiau šokama, nes visi dar labiau apsunkę. Vyrai rūkydami kalbasi apie mergas ir pasakoja nešvankius anekdotus. Ciklai „prie stalo“ ir „pajudėkim“ kartojasi ir vis trumpėja, kol virsta ištisiniu šurmuliu. Muzika vis garsėja. Svečiai grupelėmis kalbasi, kas nori šoka, kas nori rūko, kas geria alų. Staiga visus išgąsdina šeimininkės balsas „greitai dvylika!“. Visi paskubom išeina į lauką šauti šampano ir saliutų. Pilamas šampanas teka per taurių kraštus ir rankas. Jį skubama išgerti „kol neišėjo gazas“. Išsisklaidžius fejerverkų dūmams, grįžtama į kambarį. Sugiedama „Ilgiausių metų“, bučiuojamasi. Šurmulys tęsiasi toliau. Moterys pradeda priekaištauti savo vyrams, kad šie girtesni už draugių vyrus. Nekantriausi svečiai išeina namo, kiti lieka trypti tol, kol kaimynai pradeda belsti į sienas ir kviesti policiją. Ilgainiui visi svečiai išsiskirsto. Girčiausius išveda užsidėję rankas ant pečių. Kas susipykę, kas apsikabinę, išeina visi. Nuvargę šeimininkai krenta į lovas. Ryte jų laukia apšnerkšti namai, nešvarių indų rietuvės ir skaudančios galvos.


Jeigu perskaitę šį straipsnį prisiminėte,  jog esate patyrę kažką panašaus, reiškia jūs – tikras lietuvis. Reiškia, visi mes laikomės tradicijų ir švenčiame tradiciškai.


Žilvinas Pranas Smalskas








 
RAŠYK KOMENTARĄ

Klausimai / Komentarai / Diskusijos (1)
Straipsnio komentuoti nebegalite!







         

;      
Sprendimas: DPromoLink