ŠIANDIENOS VARDADIENIAI:
2020 m. rugpjūčio 7 d. penktadienis - 22:13
REDAKTORIAUS SKILTIS:

2014 08 08 - Pasileidę kaip ubago kelnės

Dabartinės lietuvių kalbos žodynas aiškina, kad „ubagas“ yra elgeta – kas vaikšto prašinėdamas išmaldos. Rugpjūčio antroji yra ubagų diena – šiandien jau tiksliai neišaiškinama šventė, bet vis dar minima Lietuvoje. Senovėje, pasibaigus rugiapjūtei, liaudyje buvo paplitusi tradicija pirmuoju derliumi pavaišinti tuos, kurie kenčia nepriteklių, šelpti pavargėlius. Jiems būdavo nunešama duonos, kitų maisto produktų. Įvedus krikščionybę, šią dieną švenčiama Šv. Mergelės angeliškosios šventė. Rugpjūčio 2-oji ypač reikšminga pranciškonams, jie šventę vadina Porciunkule.  Porciunkulė – nedidelis miestelis Italijoje, kur XIII a. šv. Pranciškus Asyžietis atstatė mažytę koplytėlę ir prie jos įsteigė pirmąjį Mažųjų brolių pranciškonų vienuolyną. Šventasis Pranciškus Asyžietis buvęs neturtingas ir basas. Su tuo taip pat gali būti siejamas ir Ubagų dienos pavadinimas.
Skaityti plačiau

2014 07 24 - Toks tokį pažino, alaus gert pasivadino

Rugpjūčio 2-oji pasaulyje minima Tarptautinė alaus diena. Vokietijoje balandžio 23-oji yra nacionalinė alaus diena ir  „Oktoberfest” šventė. JAV švenčiama aludarių diena. Šiai dienai minėti buvo pasirinkta liepos 18-oji – šv. Arnoldo vardadienis, nes šis šventasis kai kuriuose bažnyčios raštuose minimas kaip aludarių globėjas. Beje, alaus globėjais laikoma ir daugiau šventųjų: šv.Matas, šv. Augustinas iš Hipo, šv. Lukas, gydytojas šv. Armandas ir net šv. Nikolas (Kalėdų Senelis), mat jie prieš tapdami apaštalais buvo smuklininkai. Alaus šventės tradiciją bandoma įvesti ir Lietuvoje. Šių metų liepos 18 dieną Klaipėdos „Švyturio“ alaus darykla, minėdama savo 230 metų jubiliejų, pirmą kartą Lietuvoje kvietė atvirai švęsti Tarptautinę aludarių dieną.
Skaityti plačiau

2014 07 11 - Apie lietuviškų švenčių tradicijas

Praėjusį savaitgalį baigėsi Dainų šventė „Čia – mano namai“, vykusi birželio 28–liepos 6 dienomis. Šiais metais šventė vyko jubiliejinį, 90-ąjį kartą. Ji subūrė tūkstančius dainininkų ir šokėjų. Dainų šventės pabaiga sutapo su Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena. Po tokio šventimo maratono reiktų pailsėti, bet ar bus kada? Lietuvoje oficialiai turime 13 valstybinių švenčių, 22 tautines bei religines šventes, 54 atmintinas dienas, dvi netradicines šventes. Jaunimas labai mėgsta festivalius ir „tūsus“, kur galima „nukabinti“ berną ar mergą. Dar yra daug įvairių rajoninių, profesinių, šeimos švenčių (pvz.: darbų pradėtuvės, vestuvės, laidotuvės, krikštynos, vardinės, gimtadieniai, metinės, giminių ar bendramokslių susitikimai ir pan.). Visas progas sudėjus, jų būtų du kartus daugiau, nei metuose yra savaitgalių. Sąžiningiems „šventėjams“ darbui lieka labai mažai laiko. Todėl dauguma mūsų tautiečių švenčia ne visas, bet tik metines ir šeimos šventes. Tie, kurie turi šeimas ir namus, turi ir tradicijas. Tradiciškai lietuviai švenčia užstalės šventes. Šio šventimo būdo esmė yra persivalgyti ir nusigerti. Su madom keičiasi tik baliaus vieta: švenčiama kavinėse, restoranuose, daug šeimų savo puotas kelia namuose. Bet esmė išlieka ta pati. Visoje Lietuvoje tai vyksta beveik vienodai.
Skaityti plačiau

2014 05 16 - Motina – šeimos širdis

Gegužės penkioliktąją minėjome tarptautinę šeimos dieną. Šeimos tvirtumas ir šeimyninių santykių šiluma daugiausiai priklauso nuo moters – motinos. Apie ją buriasi visi šeimos nariai, ieškodami meilės ir šilumos. Motinoms parašyta galybė gražiausių padėkos žodžių, joms ir apie jas kuriamos eilės, odės, romanai. Moterimis, kurios turi šventą motinystės jausmą ir sugeba išauklėti savo vaikus, didžiuojasi visa tauta, bet noriu pakalbėti ne apie jas. Nėra tokios moters, kuri būtų „tipiška“ mama. Visos mamos skirtingos. Vienos moterys yra tarsi gimusios būti mamomis, kitos nemažai privargsta, kol pažadina savo motinystės instinktą. Pasitaiko atvejų, kad moterys nenori prisiimti motinystės naštos, atsisako savo vaikų. Motinos padaro ir kraupių poelgių, tokių, kaip Alma Jonaitienė. Baisiausi pasaulio išsigimėliai ir nusikaltėliai irgi turėjo motinas. Bet šiandien ne apie jas. 
Skaityti plačiau

2014 04 25 - Ar Tu nesiruoši nusižudyti?

Kiekvienas iš mūsų turbūt yra girdėjęs kalbų apie nusižudžiusį žmogų. Dažną lietuvį yra palietęs savižudžio žmogaus praradimo jausmas. Anykščiuose visai nesenai gyvenimą kilpoje baigė dvi moterys – 84 ir 59 metų. Mano aplinkoje yra nusižudęs jaunas, dar trisdešimties neturėjęs,  tragiškai mirusių Galinos ir Vytauto Germanavičių sūnus Daumantas. Praėjus metams po šio įvykio vis tiek niekaip negaliu suprasti, kas tuomet dėjosi jauno žmogaus galvoje. Po tėvų mirties kalbėjausi su juo apie gyvenimo planus, bet niekada tiesiai nepaklausiau apie savižudybę. Maniau, kad toks mano klausimas galėtų jį paskatinti apie tai galvoti. Psichologai tvirtina, kad žmonės žudosi ne dėl užduoto nepatogaus klausimo.
Skaityti plačiau

2014 03 17 - Kas tavo šeima ir tavo tėvai?

Pirmą kartą Lietuvos istorijoje katalikų, ortodoksų, liuteronų, reformatų ir dar kelių krikščioniškų konfesijų vadovai sutartinai šiuos liturginius metus paskelbė Šeimos metais. Pasak jų, Šventoji Šeima yra Jėzus, jo motina Šv. Marija ir globėjas Šv. Juozapas. Iš moderniosios Vakarų Europos į Lietuvą ateina ir kitokių šeimos modelių. Vis plačiau girdisi apie vienos lyties asmenų šeimas. Dauguma lietuvių gyvena tradicinėse – vyro, moters ir vaikų šeimose. Pasitaiko atvejų, kai žuvus tėvams, jų vaikus našlaičius užaugina seneliai, dėdės, tetos, vyresni broliai ar kiti giminaičiai. Ar jų negalime vadinti šeima? Ar šeima yra tik bažnyčioje arba civilinės metrikacijos skyriuje užregistruotas darinys?
Skaityti plačiau

2014 02 14 - Ar mylėti reikia progos?

Šv. Valentino diena švenčiama vasario 14 d. Kažkodėl ji vadinama Įsimylėjėlių arba Meilės diena. Lietuvoje ši šventė yra nauja – ji švenčiama tik po Nepriklausomybės atgavimo 1990 m. Manoma, kad II amžiuje Šv. Valentinas buvo Romos vyskupas. Tuometinis Romos imperatorius Klaudijus II buvo išleidęs įsakymą, draudžiantį tuoktis. Šitaip jis siekė, kad kuo daugiau vyrų eitų kariauti ir gintų imperiją nuo išorinės agresijos ir vidinės netvarkos. Imperatorius manė, kad vedę vyrai yra emociškai labiau prisirišę prie savo šeimų, todėl negali būti geri kariai. Vyskupas Valentinas, matydamas jaunų žmonių skausmą, juos sutuokdavo slapčia. Klaudijus II, išgirdęs apie tokį vyskupo elgesį, jį suėmė ir uždarė į kalėjimą, kur vasario 14 d. Valentinas buvo nubaustas mirtimi. Po kiek laiko Valentinas buvo paskelbtas šventuoju. Taigi, vasario 14 diena yra šventiko mirties metinės, o ne meilės šventė.
Skaityti plačiau

2014 01 16 - Laisvės gynėjų dieną

Anykščiuose vyksta minėjimas prie paminklo Laisvei. Kaip aiškina laisvoji enciklopedija Vikipedija, laisvė yra subjekto galimybė nevaržomai, savo nuožiūra elgtis bei veikti. Gyvename laisvoje Lietuvoje, bet ar jaučiamės laisvai? Daugumą varžo įvairūs įsipareigojimai, įpročiai, rutina: darbas–namai–darbas. Pasielgti kaip nori ar staiga pakeisti savo gyvenimą gali tik retas iš mūsų. Prisimenu 1991 metų sausio mėnesio įvykius. Tuomet jaučiausi laisvas. Buvau grąžinęs sovietinį karinį bilietą, sukūręs savo įmonę, su savo šeima gyvenau nuosavame name. Pats sprendžiau, kaip man elgtis, ką veikti. Buvau laisvas laisvos Lietuvos pilietis. Tuo džiaugiausi ir didžiavausi. Po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo politiniai įvykiai kito labai greitai. Kai kam gal buvo baisu ir nesaugu. Man buvo labai įdomu. Supratau, kad vyksta istoriniai pokyčiai.
Skaityti plačiau

2014 01 03 - Skolas reikia grąžinti

Dažnai girdimas posakis „Skolas reikia grąžinti iki Kalėdų“. Vyresni žmonės dar prisimena laikus, kai skolintis buvo baisu, o būti skolingam negarbinga. Juokdavomės iš užsienietiškų komedijų, kuriose rodė, kad atleistam iš darbo vyrui dar negrįžus į šeimą, namus jau aplanko kreditoriai ir išsiveža baldus, aparatūrą, net sodo medžius ir veją. Tuomet Lietuvoje viską pirkdavome už savo sutaupytus grynus pinigus, kreditų neimdavome, bankai fiziniams asmenims neskolindavo. Šiuo metu jau galime nusipirkti ką įsigeidę, net ne savais pinigais. Paskolą galima gauti bet kuriame banke, greitąjį kreditą – telefonu. Ar tapome laimingesni?
Pagal interneto enciklopediją „Wikipedija“, skola – piniginė prievolė, turtinio įsipareigojimo išraiška, dydis; grąžintinai paimti pinigai ar koks nors daiktas. Šnekamojoje kalboje taip pat – (moralinė ar kitokia) pareiga, kaltė (jautimasis skolingu). Skolų yra daug rūšių: nacionalinė skola, valstybės skola skirstoma į vidinę ir išorinę, savivaldybių skolos, įmonių skolos, namų ūkio skolos, asmeninės skolos ir t. t.
Skaityti plačiau

2013 11 28 - Benai, skrendam į Marsą!

Praėjusią savaitę Lietuvos pasieniečiai išaiškino nelegalių migrantų kelius. Per Lietuvos sienas į Europą nelegaliai bėgdavo Afganistano, Vietnamo ir kitų tolimų šalių piliečiai. Dažnas iš mūsų, matyt, nekeliautų naktį vogčia per Afganistano dykumą. Kas tie žmonės, vyrai, moterys, vaikai, kurie ryžtasi naktį per svetimų valstybių laukus eiti į nežinią ieškoti laimės? Dažnai tokios laimės paieškos baigiasi kalėjimuose. Ar tie žmonės labai neapdairūs, ar jie nepataisomi idealistai, o gal savižudžiai? Kas juos verčia ryžtis į tokią rizikingą kelionę? Ar tik skurdas, ar pažinimo geismas?
Skaityti plačiau

2013 11 22 - Ar visi, kurie ruošiasi karui, nori taikos?

Visai šalia Lietuvos šių metų rugsėjo mėnesį vyko karinės pratybos „Zapad 2013”, kuriose savo pasirengimą išbandė Rusijos ir Baltarusijos kariškiai. Pratybos vyko Rusijos ir Baltarusijos teritorijose, įskaitant ir Karaliaučiaus kraštą. Manevruose dalyvavo apie 60 lėktuvų, 250 kovinės technikos vienetų ir apie 12 tūkstančių kariškių.


Neužilgo ir mūsiškiai pažvangino ginklais. Lapkričio 9 dieną baigėsi Baltijos šalių regione ir Lenkijoje vykusios tarptautinės NATO pratybos „Tvirtas džiazas 2013”. Manevruose dalyvavo daugiau nei 6 tūkst. karių ir civilių iš 28 NATO šalių ir trijų šalių partnerių – Švedijos, Suomijos ir Ukrainos. Lietuva šioms pratyboms skyrė daugiau nei 300 karių, kurie buvo dislokuoti Lietuvoje, Lenkijoje, Latvijoje ir Norvegijoje.
Skaityti plačiau

2013 11 15 - Už žiurkę didesnis, už velnią gudresnis

Į redakciją paskambino vienkiemio Troškūnų seniūnijoje gyventojas ir piktinosi, kad bebrų niekas nemedžioja. Pasak jo, pilni melioracijos grioviai bebrų užtvankų. Vanduo tiek pakeltas, kad semia dirbamus laukus. Negana to, keli bebrai atsikraustė į visai šalia namų, gale sodo, iškastą tvenkinį. Dieną jų nesimato, o naktimis graužia šalia tvenkinio pasodintus medelius, sodo obelis. Kaip su jais kovoti?
Skaityti plačiau

2013 11 08 - Mylėk kaip dūšią, krėsk kaip grūšią

Lietuvoje nerimsta ginčai: vaiko mušimas yra jo auklėjimas ar žalojimas? Grupė Seimo narių ir keli valdininkai sumanė įteisinti tokias įstatymų pataisas, kad tėvai savo vaiko negalės nei papurtyti, nei pabarti. Jeigu tėvai išdrįs šitaip auklėti savo atžalas, iš jų vaikus atims policija. Tik kažin, kas geriau vaikui, ar pliaukštelėjimas per užpakalį, kai žino už ką gavo, ar pusės metų jo laikymas valdiškoje įstaigoje, atskirtam nuo tėvų?
Skaityti plačiau

2013 10 30 - Vėlinių vėjas nešioja vėles

Pasak tautosakos, vėlėms judėti padeda vėjas, dėl to kiekvienos Vėlinės yra vėjuotos. Vėlines lietuviai šventė nuo senovės. Tai pagoniška šventė. Nuo rudens lygiadienio šventės Lygės prasidėdavo Ilgių metas. Įsigalėjus krikščionybei, Ilges pavadino Vėlinėmis. Vėlinės seniau tęsdavosi ilgą laiką. Maždaug nuo rudens derliaus nuėmimo pabaigos – Sambarių šventės iki pat Kūčių – tai pats tamsiausias metų laikas. Jo metu lietuviai prisimindavo mirusius, laiką skirdavo buvimui namuose su šeima. Tokių vakarų metu būdavo pasakojamos pasakos, mįslės, minklės ir perduodamos tradicijos. Tai būdavo ne tik vėlių pagerbimas ir prisiminimas, bet ir šeimos bei artimųjų pasibuvimas kartu. Per Vėlines buvo paplitęs  paprotys susėdus už stalo pasakoti šiurpias istorijas apie vėles. Po tokių istorijų išeiti į lauką būdavo baisu. Vakare šeimyna valgydavo tylėdama, netyčia nukritęs maistas buvo paliekamas toms vėlėms, kurių nebuvo kam pakviesti.
Skaityti plačiau

2013 10 24 - Tei­sė į gy­vy­bę – svar­biau­sia pri­gim­ti­nė tei­sė

Išsikovojome Nepriklausomybę ir į Europos Sąjungą įstojome, bet nusikaltimų Lietuvoje nemažėja. Per keletą metų  ir Anykščių krašte padaryta  labai sunkių nusikaltimų. Anykščių rajone 1993 metais beisbolo lazda ir kastuvu buvo užmuštas anykštėnas muitininkas. Netoli Anykščių 1999 metais dviejų dienų laikotarpiu beisbolo lazda buvo uždaužyti du anykštėnai. Traupio seniūnijos vienkiemyje 2007 m. buvo sumušta ir surištomis rankomis šulinyje nuskandinta senutė. 2008 m. Anykščių miesto šventės metu šalia Kultūros centro naktį buvo užmuštas anykštėnas. Trau­pio se­niū­ni­jos kai­me 2010 m. sa­vo na­mo prie­an­gy­je kumš­čiais bu­vo už­muš­tas žmo­gus.







         

      
Sprendimas: DPromoLink