ŠIANDIENOS VARDADIENIAI:




2020 m. rugpjūčio 7 d. penktadienis - 22:14
IŠ ARČIAU:

2017 04 04 - „Kaip aš dabar gyvenu, apie tai svajojau jau prieš daugiau nei dešimtmetį,“- teigia Dailius Dargis

Praėjusią savaitę Anykščių viešojoje bibliotekoje savo šeštąją knygą pristatė žurnalistas, rašytojas, žinomas Lietuvos kriminalinio pasaulio bylų tyrinėtojas, dirbęs ir tebedirbantis įvairiose šalies žiniasklaidos grupėse Dailius Dargis.

Beveik prieš 20 metų žurnalistinę karjerą pradėjęs D. Dargis, išgarsėjo 2010 metais išleidęs pirmąją savo knygą „Tikroji Daktarų istorija“. 2011 m. pasirodė antroji jo knyga Kruvinasis mafijos maršrutas,  2013 m. skaitytojus pasiekė  „Vilniaus bomberio išpažintis“, toliau sekė knygos „Mafijos kronika“, „13 tamsaus lietuviško verslo paslapčių“ ir šeštoji per septynerius metus parašyta knyga „Juodosios mafijos našlės“.  

Pasidžiaugęs, kad buvo  pakviestas į Anykščius, pabėdojęs,  kad susitikimą su jį pakvietusia Dalia Bražionyte derinęs bene metus, netradicinių knygų autorius teigė nelabai mėgstantis  pristatinėti savo knygas, tačiau norintis, kad jo knygos būtų skaitomos.


2017 03 30 - Kaskart teko viską pradėti iš naujo

 Daugelis kasdien girdime skundus, kad Lietuvoje neįmanoma vystyti verslo, kad čia tam  nėra tinkamų sąlygų, kad jau net nebėra kam dirbti. Ne vienas sutiktas jums pažers daugybę argumentų, kodėl reikia greičiau keliauti į Angliją, Norvegiją ar dar kur nors, kad tik  kuo toliau nuo namų. Tačiau žmogus,  turintis „darbštumo geną”, kaip sakė vieno straipsnio herojė  Ligita Bukauskienė, visuomet turės darbo ir daug pasieks vienoje ar kitoje veiklos srityje.

Seniau važinėjantys pro Ažuožerius dar prisimena prie kelio stovinčią „suvargusią“ mašiną, iš kurios buvo prekiaujama obuoliais. Šiandien matome dailų ir patogų kioską, aikštelę automobiliams sustoti. Greta galima įsigyti ir mėsos gaminių bei ūkininkų užaugintų daržovių. Visų šių pokyčių iniciatorius AB „Ažuožerių sodų” direktorius Jonas Janišius, su kuriuo ir nusprendėme pabendrauti.



2017 03 03 - Kolekcija, tai laiko mašina, padedanti grįžti į praeitį

Nepaprastai greitai bėga laikas. Kuo toliau, tuo sparčiau keičiasi technologijos. Dažnai nesusimąstydami išmetame, atrodo, pasenusį daiktą ir skubame įsigyti  naują. Ne visada tas naujas daiktas ar prietaisas geresnis, patikimesnis už senąjį, tačiau tokios laiko  tendencijos. Sykį paklausiau  jauno mokslininko filosofo, ar žmogui  senstant atrodo, kad laikas bėga sparčiau, ar iš tiesų, objektyviai, laiko tėkmė paspartėjusi? Šis paaiškino, kad žmogaus amžius čia niekuo dėtas. Kasdien didėja informacijos kiekis, kasdien žmogui tenka įveikti vis didesnius atstumus, daugėja automobilių, buitinių prietaisų. Juos pagaminti reikia vis daugiau žmonių, naujų technologijų. Tad kiekvieno daikto gamyba užima vis mažiau laiko. Kadangi per tą patį laiką reikia pagaminti visko daugiau, tai logiška, kad atrodo, jog objektyvi laiko tėkmė greitėja.

Tačiau yra žmonių, gebančiu sustabdyti laiką. Tai kolekcionieriai. Daugelis, žvelgdami į surinktus turtus, tarsi laiko mašina grįžta dešimtmečius, o kartais ir šimtmečius į praeitį. Turbūt nėra tokių daiktų, kurių kas nors  nerinktų.  Žmogui kažkuriame gyvenimo etape prabunda aistra kolekcionuoti.  Ir renka daiktus patys įvairiausi žmonės – nuo milijardierių iki paprastų kaimo žmonių. Štai kavarskietis Algimantas Simaška kolekcionuoja radijo aparatus. Ūkiniame pastate – muziejuje, tvarkingai įrengtose  lentynose, įspūdingai atrodo daugiau nei 450 pačių įvairiausių radijo imtuvų. Paprašiau šeimininko papasakoti kolekcijos istoriją bei  jos eksponatus.



2017 02 09 - Vienodą laiko atkarpą užpildome skirtingais žingsniais

Vieneri, penkeri metai, dešimtmetis kiekvienam iš mūsų laiko duoda po lygiai, tačiau jį branginame, planuojame ir praleidžiame skirtingai. Vedama šios minties, darbo dieną, kuomet renkantis temą straipsniui „Šilelyje“ galėjau laisvai improvizuoti, nutariau žūtbūt susitikti su anykštėne,  trijų vaikų mama, kosmetologe, savanore Rasa Andrikoniene ir pasikalbėti apie tai.

– Trumpai papasakokite apie save ir apie tai, kaip rinkotės specialybę, planavote šeimą?

– Esu Anykščių krašto vaikas. Šeimoje augau su keturiais metais jaunesniu broliu. Mokiausi Anykščių Jono Biliūno gimnazijoje, o ją baigusi ateities planus siejau su studijomis Lietuvos karo akademijoje. Taip pat mane traukė medicina, grožio sritis. Tačiau į Lietuvos karo akademiją negalėjau stoti, nes buvau pasirinkusi ne tuos valstybinius egzaminus. Vilniuje baigiau manikiūrininkės ir makiažo kursus, vėliau  dirbau. Su Andriumi, kuris yra taip pat anykštėnas, sukūrėme šeimą. Vilniaus kolegijoje neakivaizdiniu studijavau  higieninės ir dekoratyvinės kosmetologijos studijų kryptį. Gyvenome Vilniuje, susilaukėme pirmo vaikelio, o kai gimė antroji atžala, grįžome į gimtuosius Anykščius. Tiesa, vyras buvo išvažiavęs į užsienį, bet neilgam, nes greitai supratome, jog negalime ir nenorime taip gyventi. Mūsų šeimoje dabar  jau auga trys vaikai.



2017 02 02 - Gyvenimo magijos dėsniai

Geranoriški palinkėjimai pamažu materializuojasi. Tuo nuoširdžiai tiki anykštėnė kūno kultūros specialistė Gintarė Žemaitienė. Sėkmės istorijos, iššūkiai ir gyvenimo pamokos yra reikšmingos ir malonios tik tada, kai jos yra tavo. Tačiau pažintis su pozityvia ir veiklia moterimi, jos gyvenimo magijos ir darbo vaisių kupinos istorijos pasakojimas, gali pridėti įvairiausių prieskonių į tūkstančius nepakartojamų gyvenimų...


2016 12 29 - „Kurti ir gyventi turi būti lengva“, – įsitikinęs Žilvinas P. Smalskas

Turistai ir anykštėnai, iš įvairių pusių atvažiuodami į Anykščius, pastebi tris medines skulptūras. Prie šių skulptūrų Anykščių svečiai fotografuojasi, nuotraukas platina internetiniuose portaluose, kaip originalius Anykščių krašto puošybos pavyzdžius. Šios įspūdingos skulptūros ir dar trys šamų galvos, kurios pakabintos po tiltu per Šventąją, yra Anykščių menininkų asociacijos projektai. Šiais metais AMA skaičiuoja savo veiklos penkmetį. Per tą laikotarpį Anykščių rajone įgyvendinta per tris dešimtis įvairių kultūros projektų.

Pakalbinome Anykščių menininkų asociacijos pirmininką ir projektų vadovą Žilviną Praną Smalską.



2016 11 25 - „Metalas“ praneša – visuomenei gresia pavojus

 Gatvės galerijoje nauja paroda. Spalvingi, emocionalūs paveikslai. Ryškūs potėpiai, vos įžiūrimi spalvų žaisme realūs objektai  žiūrovui sukelia įvairių ir ganėtinai prieštaringų minčių. Šių tapybos darbų autorius Dainius Žičkus tik prieš mėnesį grįžo iš Norvegijos.  Daugelis jį prisimena kaip „metalo“ muzikos pradininką Anykščiuose, išleidusį keletą albumų. O štai dabar matome tapybos  darbų parodą. Nusprendėme paklausti paties Dainiaus, kas jis. Dailininkas? Muzikantas? O gal rašytojas?

– Turiu savo gyvenimo filosofiją. Diena, kada tu kūrybiškai nieko nepadarai, tai tarsi nenugyventa diena, tuščiai praėjęs laikas, kurį praleidai nepalikdamas jokio pėdsako. Išsiskaidau į keletą krypčių. Pirmiausia -  tai darbas, su kuriuo susijusi sėkmė, finansiniai dalykai.  Kitas dalykas -  tai būtų rašymas. Parašau, įdedu į facebooką ir žiūriu ar daug skaito. Matau,  kas žmonėms įdomu, tada  toliau rašau. Panašiai ir su piešimu. Pasileidžiu muziką ir tapau. Kuomet nesiseka kurioje nors vienoje sferoje, visada turiu alternatyvios veiklos. Štai grįžau iš Norvegijos, esu be darbo, tai atsidėjau muzikai - leidžiame naują albumą.



2016 11 18 - Mokykla atvira diskusijoms ir darnos nepažeidžiantiems pokyčiams

Moksleivių rudens atostogų metu mokykloje neįprastai tylu. Todėl tai pats tinkamiausias metas pakalbinti Antano Baranausko pagrindinės mokyklos direktorę Dalią Kugienę, atvirą diskusijoms ir darnos nepažeidžiantiems pokyčiams. Juolab, kad šios komandos vedle Dalia Kugienė dirba tik antrus metus. Bendruomenė, sėkmingai įveikusi pirmuosius su tuo susijusius iššūkius, kuria svajonių mokyklą.


2016 11 10 - Identiteto paieškos Aukštaitijos dailėje. „Karšto taško” tema

Apžvalginės Aukštaitijos regiono profesionalių dailininkų kūrybos parodos Panevėžyje rengiamos jau ne vieną dešimtmetį. Tad ir šį rudenį, saulėtą spalio 26-osios popietę, plačiai savo duris atvėrusi Panevėžio miesto Dailės galerija maloniai pakvietė panevėžiečius ir visus miesto svečius į eilinį didžiausio Lietuvos etnografinio regiono – Aukštaitijos  menininkų parodos „Aukštaitijos dailė 2016. Karštas taškas” atidarymą.

Subūrus Aukštaitijos regiono dailininkus - profesionalus į vieną komandą ir jų darbus eksponuojant greta, plačioji visuomenė turėjo puikią progą ne tik iš arčiau susipažinti su įvairių autorių kūryba, bet ir, pasilypėjus ant įspūdingų centrinių galerijos laiptų, žvilgtelti į visą šią spalvingą menų puokštę iš „paukščio skrydžio” taško: pasilepinti skirtingais žanrais ir įvairia technika, paieškoti „aukštaitiškų” bendrybių ir individualių skirtumų, įžvelgti naujas meno tendencijas ir madas, pamąstyti, į ką orientuojasi ne tik atskiras individas bet ir visa Aukštaitijos dailė apskritai.



2016 06 02 - Skubantis tapytojas paveikslus štampuoja

 Anykščių menininkų asociacija tęsia projektą „Gatvės galerija 16“, skirtą Vietos bendruomenių metams. Projektą remia Lietuvos kultūros taryba, Anykščių rajono savivaldybė. Informacinis rėmėjas – laikraštis „Šilelis”. Anykščių miesto centre įrengtoje vitrinoje eksponuojami anykštėnų dailininkų bei tautodailininkų darbai, kurie geriausiai atspindi regiono bendruomenės kūrybą. Parodas nemokamai gali apžiūrėti visi praeiviai. Šiais metais surengta ketvirtoji parodų ciklo „Gatvės galerija 16“ paroda, joje eksponuojami dailininko – pedagogo Arūno Vilkončiaus tapybos darbai.

Menininkas žinomas kaip tapytojas, dirbantis savita štampavimo technika.  Parodose dalyvauja nuo 1978 metų: surengtos septynios  personalinės parodos (Anykščiai, Kavarskas, Svėdasai); apie 20 grupinių parodų Lietuvoje (Anykščiai, Utena, Visaginas, Dusetos, Rokiškis, Vilnius, Alytus); 3 grupinės parodos užsienyje (Latvija – Madona ir Vestiena, Vokietijoje  Štainfurtas).

Parodos  surengimo proga spausdiname tapytojo Arūno Vilkončiaus pasakojimą apie save.



2016 05 20 - Apie gulbės pieną ir beržinę košę

Gegužės 15-oji – Šeimos diena. Jungtinių Tautų organizacijos sprendimu ji minima nuo 1994 metų.  Simboliška, kad ji įsiterpusi tarp dviejų plačiai minimų švenčių - Motinos  ir Tėvo dienos. Šeima – didžiausia vertybė, valstybės ir visuomenės pagrindas. Šeima – dažniausiai apibrėžiame, kaip giminystės ryšiais susieta žmonių grupė, kurią sudaro tėvai ir vaikai, o plačiąja prasme – ir seneliai, anūkai bei kiti giminaičiai. Šeima prisimenama įvairių švenčių, projektų, programų metu, kitu laiku niekas nesirūpina, niekam neįdomu, kad normalūs santykiai šeimoje tapo reti, kad vaikai dažniausiai auginami nepilnose šeimose. Teko matyti, kuomet ūkininkai kaime pasiima globoti du ar tris vaikus tam, kad gautų valstybės paramą, nes tai vos ne vienintelis šeimos grynųjų pinigų šaltinis. Lietuvoje šiuo metu veikia per 90 vaikų globos namų, kuriuose gyvena beveik 4 000 vaikų. Dalį tėvų globos netekusių vaikų imasi globoti giminaičiai. Kita dalis globojami šeimynose, kuriose auga nuo 6 iki 12 vaikų.

Simona ir Nerijus Tubiai, gyvenantys netoli Ažuožerių, augina penkiolika vaikų. Šiuo metu, kuomet, kaip rodo statistika, kas trečią šeimą sudaro du žmonės, toks  jaunų žmonių ryžtas kelia nusistebėjimą ir didelę pagarbą. 


2016 04 29 - Ištikimybe duotybei kurti spinduliuojantys darbai

Anykščių menininkų asociacija tęsia projektą „Gatvės galerija 16“, skirtą Vietos bendruomenių metams. Projektą remia Lietuvos kultūros taryba, Anykščių rajono savivaldybė. Informacinis rėmėjas – laikraštis „Šilelis”. Anykščių miesto centre įrengtoje vitrinoje eksponuojami anykštėnų dailininkų bei tautodailininkų darbai, kurie geriausiai atspindi regiono tautodailę. Parodas nemokamai gali apžiūrėti visi praeiviai. Šį kartą prisilieskime prie tautodailininkės tekstilininkės Giedrės Tarabildaitės – Cimbalistienės kūrybinės kelionės.


2016 04 15 - Objektyvi istorija – tik po šimtmečio

Kovo 30 dieną LRT televizijos laidoje „Auksinis protas“ Kurklių Stepono Kairio pagrindinės mokyklos direktorės pavaduotoja, istorijos mokytoja Rasa Černiauskaitė laimėjo kelialapį į šio intelektualaus žaidimo finalą. Po laidos pasirodymo eteryje  „Šilelis“ kalbina mokytoją Rasą.

– Kada nusprendėte dalyvauti žaidime? Kaip patekote į televizijos eterį?

– l.rytas.lt internetiniame portale buvo išspausdinti žaidimo atrankos klausimai. Pamėginau į juos atsakyti. Išsiunčiau laišką be didelės vilties ir buvau labai nustebusi, kai gavau kvietimą dalyvauti žaidime „Auksinis protas“.



2016 03 10 - Medinis šaukštas – turisto talismanas

Anykščių menininkų asociacija tęsia projektą „Gatvės galerija 16“,  skirtą Vietos bendruomenių metams. Projektą remia Lietuvos kultūros taryba, Anykščių rajono savivaldybė. Informacinis rėmėjas - laikraštis „Šilelis”. Anykščių miesto centre įrengtoje vitrinoje eksponuojami anykštėnų dailininkų bei tautodailininkų darbai, kurie geriausiai atspindi regiono tautodailę. Parodas nemokamai gali apžiūrėti visi praeiviai. Šiais metais surengta antroji parodų ciklo „Gatvės galerija 16“ paroda, joje eksponuojami tautodailininko Vlado Gaidžio drožiniai.

Menininkas žinomas kaip tradicinės drožybos meistras. Drožti pradėjo jaunystėje. Parodose ir pleneruose dalyvauja nuo 2005 metų: 2005 m. - grupinėje tautodailininkų parodoje Anykščiuose; 2008 m. -
skulptorių plenere Troškūnuose; 2011 ir 2012 m. - skulptorių pleneruose Inkūnuose; 2011, 2012, 2013, 2014 m. – skulptorių pleneruose Vilniuje, Santariškėse.

Drožėjas – Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys nuo 2012 metų. Nuo to laiko kasmet dalyvauja grupinėse tautodailininkų parodose Anykščiuose ir Lietuvos tautodailininkų sąjungos Aukštaitijos zonos parodose Panevėžyje. 2016 m. surengta pirmoji personalinė paroda „Gatvės galerijoje”. Pirmosios personalinės parodos surengimo proga spausdiname menininko Vlado Gaidžio pasakojimą apie save.


2016 02 25 - Dalyvavimas televizijos žaidime „Auksinis protas“ – neįkainojama patirtis

Sausio mėnesį intelektualiame LRT žaidime „Auksinis protas“ puikias žinias demonstravęs penkiolikmetis anykštėnas Vainius Kalinauskas, jau antrąjį sezoną  Anykščiuose žaidžia šiame gyvajame žaidime. Jame sutiktas jaunas, tačiau sukaupęs neįtikėtinai daug įvairių žinių, žaidėjas „Šileliui“ atviravo apie įdomią ir neįkainojamą patirtį.

– Papasakoki, kaip patekai į televizijos žaidimą?

– Esu Anykščių Jono Biliūno gimnazijos pirmokas. Pagrindinis žinių šaltinis - tai knygos, enciklopedijos, kurias man pirkdavo ir dovanodavo tėvai, o aš mielai skaitydavau jau būdamas pradinukas. Taip pat žinios iš mokykloje dėstomų dalykų. Iš tėvų paveldėjau gerą atmintį, esu žingeidus, man rūpi kuo daugiau žinoti.    








         

      
Sprendimas: DPromoLink