Šilelis

2015 09 11 - „Negavau saldainio, gausiu tortą“...

Įvairius klausimus ir pokalbius, ne ką mažiau nei naujas veidas ar pažintis, inspiruoja momentas, kuomet pasigendi matyto ir žinomo žmogaus tam tikroje aplinkoje. Atsakymo į klausimą, ką gi dabar veikia ir kur dirba Jurgita, ieškojimas baigėsi smagiu mudviejų pokalbiu. Šiltą rudens rytą miesto centre prasidėjęs susitikimas su Jurgita Bugailiškiene, virto pasivaikščiojimu kairiuoju Šventosios upės krantu iki pat Nuotykių parko.


ŠIANDIENOS VARDADIENIAI:	2020 m. rugpjūčio 7 d. penktadienis - 21:34 IŠ ARČIAU: 2015 09 11 - „Negavau saldainio, gausiu tortą“... Įvairius klausimus ir pokalbius, ne ką mažiau nei naujas veidas ar pažintis, inspiruoja momentas, kuomet pasigendi matyto ir žinomo žmogaus tam tikroje aplinkoje. Atsakymo į klausimą, ką gi dabar veikia ir kur dirba Jurgita, ieškojimas baigėsi smagiu mudviejų pokalbiu. Šiltą rudens rytą miesto centre prasidėjęs susitikimas su Jurgita Bugailiškiene, virto pasivaikščiojimu kairiuoju Šventosios upės krantu iki pat Nuotykių parko. Skaityti plačiau 2015 08 27 - Nebijokime būti tokiais, kokie esame Darbo metu bei laisvalaikiu kiekvienas mes sutinkame ne tik gerai pažįstamus, mums žinomus žmones, tačiau pastebime ir naujus veidus. Man patinka stebėti, po truputį pažinti ir atrasti naujus veidus Anykščiuose. Su Jore susipažinau praėjusių metų gruodžio pradžioje, dalyvaudama neformaliose diskusijose Anykščių viešojoje bibliotekoje. Tuomet grupelė miestelėnų, kartu su kultūros įstaigų darbuotojais, Kalėdų laikotarpiu dalinosi mintimis apie Anykščius, kaip sukurti jaukią šventę ne tik savo šeimai, tačiau ir visai miesto bendruomenei. Tačiau tik praėjus daugiau nei pusmečiui po pažinties, mudvi susitikome atviram pokalbiui bei artimesnei pažinčiai. Skaityti plačiau 2015 08 20 - Ieškantis laimės menininkas Anykščių menininkų asociacija tęsia projektą „Gatvės galerija“. Šių metų projektas skirtas Etnografinių regionų metams. Projektą remia LR kultūros taryba, Anykščių rajono savivaldybė. Informacinis rėmėjas - laikraštis „Šilelis“. Anykščių miesto centre įrengtoje vitrinoje iki metų pabaigos bus rengiamas parodų ciklas „Gatvės galerija 15“. Čia bus eksponuojami anykštėnų dailininkų bei tautodailininkų darbai, kurie geriausiai atspindi regiono etnokultūrą. Parodas nemokamai gali apžiūrėti visi praeiviai. Penktojoje šiais metais parodoje eksponuojami anykštėno Egidijaus Buivydo sukurti baldai ir tapybos darbai. Pirmosios personalinės parodos atidarymo proga spausdiname pasakojimą apie Egidijų Buivydą. Skaityti plačiau 2015 08 12 - „Metai ir valandos – tai tik lengvutės snaigės...“ Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos Kraštotyros ir leidybos skyriuje nuo rugpjūčio 1 d. iki 31 d.. lankytojai gali susipažinti su Anykščių krašto literatės, kraštotyrininkės, tautodailininkės Veronikos Dikčiuvienės 85-mečio jubiliejui skirta paroda „Metai ant smilgos“. Parodoje – autorės rankraščiai, knygos, straipsniai spaudoje, nuotraukos bei kiti dokumentai. Skaityti plačiau 2015 08 07 - Mokytojas – tai durys į pasaulio pažinimą Nė vienas nežinome, kas bus rytoj ir ką mums žada gyvenimas. Vieniems jis teka tyliai, kitiems – kas kart pateikia naujų išbandymų, o dar kiti patys bando savo likimą, kelia sau iššūkius, patirdami didesnius ar mažesnius sukrėtimus. Kas yra mokytojas? Mokytojas yra durys, prie kurių būdami maži mes ateiname, kad jas atvertume ir į pasaulį pažiūrėtume jau kitokiomis akimis – ne tik savo, bet ir savo mokytojo. Kas besuskaičiuos, kokiam milžiniškam skaičiui vaikų duris į gyvenimą atvėrė daugiau nei penkis dešimtmečius pedagoginį darbą dirbusi ir 21-nerius metus A. Baranausko mokyklai vadovavusi Onutė Repečkienė? Neklausiau direktorės, ar jai sunku buvo apsispręsti užbaigti pedagogo ir vadovo karjerą. Tai atsispindėjo jos akyse. Kalbėjomės apie daugiau gyvenimiškus dalykus, tačiau pokalbio metu išgirdau tokius žodžius: „Kad būtų lengviau, stengiuosi „išjungti“ jausmus ir vadovautis vien protu. Visi santykiai kažkada nutrūksta. Vieni – laikinai, kiti – visam laikui.“ Skaityti plačiau 2015 07 31 - Grįžęs į kelio pradžią LR Seime matome daug tų pačių veidų. Visi seimūnai kažkada turėjo darbus, specialybes, tačiau per ilgus metus, praleistus Seime, tapo politikais–profesionalais. Gal todėl Seimo nariai neskuba apleisti įšilusių kėdžių, nes tikėtina, kad profesiniai įgūdžiai seniai prarasti, o į Darbo biržą, ko gero, nė vienas iš jų eiti nenori. Sako, aktoriaus svajonė numirti scenoje. Panašu, kad ir daugelis Seimo narių svajoja, kaip ir aktoriai. Antanas Baura LR Seime dirbo dvi kadencijas ir, kaip pats sako, kvalifikacijos tikrai neprarado, todėl pradėjęs dirbti Anykščių rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėju iš karto pasijuto sėdįs savoje kėdėje. Skaityti plačiau 2015 07 23 - Medus – senosios Lietuvos „valiuta“ Pievose girdėti maloniai nuteikiantis bičių dūzgimas. Jis lydi ligi sodybos, kurioje galima ne tik paragauti ir nusipirkti medaus, tačiau ir pasikalbėti apie universalią bitininkystės specialybę. Mane pasitinka Anykščių rajono bitininkų draugijos valdybos nario, Troškūnų girininkijos girininko Audriaus Kustos sūnus Vytautas. – Trumpai papasakokite apie savo šeimos bičių ūkį. Iš kur atėjo išmanymas apie bitininkystės amatą? – paprašau Vytauto. – Mano prosenelis Vytautas buvo miškininkas. Buvusioje eiguvoje, kuri statyta 1926 metais, jis nuolat laikydavo maždaug dešimt bičių šeimų. Tėtis pasakojo, kad po jo mirties, kurį laiką bitininkavimas buvo nutrūkęs. Tačiau tėčio brolis Giedrius mokėsi bitininkystės amato ir atkūrė šį ūkį. Pradžioje turėjo 12 avilių. Nuo 2000 metų dviejų brolių puoselėjamas bičių ūkis išaugo iki stambaus bitininkystės ūkio. Dabar per 300 bičių šeimų ūkyje darbuojamės trise. Tėtis, jo brolis Giedrius ir aš esame atsakingi už 17-oje vietų išdėliotus bičių avilius. Maždaug nuo dvylikos metų po truputį buvau įtrauktas į bičių ir medaus ūkio darbus. Nuo šešiolikos metų išmanymas apie bites man teikė džiaugsmą, įgavau patirties. Dėka to diegiame naujas technologijas bei siekiame medaus ūkio modernizavimo. Skaityti plačiau 2015 07 16 - Lietuviška egzotika Tarptautiniame mėgėjų teatrų festivalyje Vengrijoje įvertinta ovacijomis Praėjusią savaitę Anykščių kultūros centro teatro trupė sugrįžo iš Tarptautinio mėgėjų teatrų festivalio „PROGRESS PAPA“, vykusio šiaurės vakarų Vengrijoje, Papos mieste. Anykštėnai jame suvaidino vieną iš ryškiausių šalies mėgėjų teatrų šio sezono pastatymų – Justino Marcinkevičiaus „Daukantą” (rež. J. Buziliauskas). Kelionės ir festivalio įspūdžiais su „Šilelio“ skaitytojais pasidalino Anykščių kultūros centro teatro režisierius Jonas Buziliauskas. Skaityti plačiau 2015 07 10 - Šeimos laimė – mylėti ir būti mylimu Prieš keletą dienų į „Šilelio“ redakciją užsuko garbaus amžiaus vyriškis ir pakvietė pasisvečiuoti, pasidžiaugti gražiai prižiūrima ir gėlėmis papuošta šeimos sodyba. Gėlių darželis po mano langu ganėtinai neišvaizdus, tad pasiūlymą mielai priėmiau. Pamaniau, gal kokį naudingą patarimą išgirsiu, kaip reikia prižiūrėt kaime gėles. Kitą dieną susiradęs nurodytą namą, ilgokai klaidžiojau tarp gausybės gėlių, dekoratyvinių medelių ir akmeninių arkų, kol radau šeimininkus Valeriją ir Vytautą Meldaikius. Kadangi buvau pakviestas pasigrožėti sodyba, tad pokalbį su šeimininke pradėjome apie augalus. Skaityti plačiau 2015 07 03 - Jonai ne vien poetai ar rašytojai Nuo seniausių laikų, jau net kelis tūkstančius metų, žmonės švenčia vasaros lygiadienį. Mokslininkai spėja, kad megalitų statiniai, tokie kaip Stounhedžas ar net Egipto piramidės, tarnavo tiksliam lygiadienio nustatymui. Laikui bėgant, vienose tautose šis paprotys išnyko, kitose, paveiktas krikščionybės, transformavosi. Net sovietmečiu latviai labai aktyviai švęsdavo vadinamą „Ligo“. Lietuvoje ši šventė jaunimo tarpe vis labiau populiarėja pagonišku „Rasos“ vardu. Mes, vyresnio amžiaus žmonės, lygiadienį tapatiname su Joninėmis. Kaip ir papročiai, taip ir Jonai, kardinaliai skiriasi. Literatų krašte Anykščiuose gimsta ne tik poetai ar rašytojai, bet ir verslininkai. Pakalbinau daugeliui anykštėnų pažįstamą Joną Šiaučiulį. Skaityti plačiau 2015 06 25 - Eilės iš širdies į kitų širdis Amerikiečių rašytojas Johnas Coyne teigia, kad noras rašyti dažniausiai siejamas ne su talentu, o su polinkiu į grafomaniją. Ir vis dėlto, kai kurie iš mūsų tikrai turi talentą Tačiau sakoma, kad norint atlikti genialius darbus ar brandžius kūrinius parašyti, reikia įdėti 99 procentus darbo ir pridėti tik 1 procentą talento. Kaip yra iš tikrųjų, gali pasakyti tik tie, kurie kuria. Tad apie kūrybines kančias kalbuosi su Žaneta Navašinskaite-Jasaitiene, kuri skaitytojams pristato savo pirmąją poezijos knygą „Tarp dangaus ir žemės“ ir apie kūrybą sako, jog tai yra Dievo dovana, reikalaujanti daug stiprybės ir užsispyrimo. Skaityti plačiau 2015 06 11 - Kūriniai iš skardos „išlesti“ plaktuku Anykščių menininkų asociacija tęsia projektą „Gatvės galerija“. Šių metų projektas skirtas Etnografinių regionų metams. Projektą remia LR kultūros taryba, Anykščių rajono savivaldybė. Informacinis rėmėjas - laikraštis „Šilelis“. Anykščių miesto centre įrengtoje vitrinoje iki metų pabaigos bus rengiamas parodų ciklas „Gatvės galerija 15“. Čia bus eksponuojami anykštėnų dailininkų bei tautodailininkų darbai, kurie geriausiai atspindi regiono etnokultūrą. Parodas nemokamai gali apžiūrėti visi praeiviai. Trečiojoje šiais metais parodoje eksponuojami anykštėno Rimanto Tuskenio metalo plastikos dirbiniai. Senojo kalvystės amato jaunas atstovas Rimantas nuo 2013 metų kasmet dalyvauja grupinėse Anykščių tautodailininkų parodose. Šie metai jam buvo ypač kūrybingi. Menininko darbai buvo eksponuoti Aukštaitijos tautodailininkų parodoje Panevėžyje ir surengta pirmoji personalinė paroda „Gatvės galerijoje“. Spausdiname pasakojimą apie Rimantą Tuskenį. Skaityti plačiau 2015 05 28 - Savoje šalyje, bet jau ne sava Emigracija, kelionės, nuolatinis žmonių judėjimas iš vienos šalies į kitą – tai natūralus ir neišvengiamas nūdienos reiškinys. Kaip ir kiekvienoje srityje, taip ir čia galime rasti tiek šviesiųjų, tiek tamsiųjų pusių. Šimtai tūkstančių išvykusiųjų iš Lietuvos yra emigrantai, tačiau dalis jų grįžta namo – imigruoja į Lietuvą. Jie tarsi imigrantai, kurie nebenorėjo būti amžinaisiais emigrantais. Tačiau ar kas nors, be artimųjų, Lietuvoje jų laukia? Juk dažnai šie žmonės jau yra pamatę pasaulio, susipažinę su kitokia darbo kultūra. Grįžtama nebūtinai todėl, kad nepasisekė. Galbūt tiesiog buvo pasiekti tam tikri tikslai arba norėjosi grįžti į artimesnę aplinką. Taip atsitiko ir anykštietei Eglei Vingelis, kuri po penkiolikos metų emigracijos Amerikoje grįžo į gimtuosius Anykščius. Prieš porą mėnesių iš Čikagos atgal į Lietuvą imigravusi Eglė dalinasi su „Šilelio“ skaitytojais tolimoje šalyje įgyta gyvenimiška patirtimi. Skaityti plačiau 2015 05 21 - Kas galėtų pasakyti, kokį talentą Dievai skyrė Binkiams Visi žinome poetą Kazį Binkį (gal tik „Klausimėlio“ laidos herojai pasakytų, kad K. Binkis buvo kosmonautas ar Seimo narys). Žinome, kad poetas bendravo su Antanu Vienuoliu, dedikavo rašytojui keletą savo knygų, šiandien saugomų muziejuje. Šiuo metu Menų inkubatoriuje veikia Viktoro Binkio, gerai žinomo meno pasaulio atstovams, tapybos darbų paroda. Apsilankymas parodoje paliko gilų įspūdį. Nustebino, kad daugelis darbų nauji. Vadinasi, dailininkas, rengdamas parodą, netraukia darbų iš palėpės ir nešluosto nuo jų dulkių. Kodėl paroda Anykščiuose? Kas sieja šį labai įvairiapusišką menininką su Anykščiais? Viktoras, rašytojo Kazio Binkio anūkas, pasuko savo gyvenimo keliu ir kalbėti, kaip teigė jį pažįstantys, apie senelį nenori. Negi skirtingų kartų niekas nesieja? Nemėgstu neatsakytų klausimų, tad nutariau pabendrauti su pačiu Viktoru Binkiu. Viktoro sodyba, pasirodo, esanti vos už keleto kilometrų nuo Anykščių. Apsupta jauno miško, tvirtų rąstų, sena kaimo troba su tvartu. Prie klėties jauna moteris žaidė su dukrele. Kieme auga didelės, senos liepos. Jokių angelų, koplytstulpių, kryžių ar akmenų krūvų, rodančių, kad čia gyvena menininkas, nesimatė. Ramybės aura gaubė sodybą. Skaityti plačiau 2015 05 15 - Tiek daug atvirumo ir vilties... Gegužės 15-oji - Tarptautinė Šeimos diena. Ta proga aplankėme praėjusių metų pabaigoje duris atvėrusio Anykščių socialinės globos namų Burbiškio grupinio gyvenimo namų filialo šeimyną ir pakalbinome Anykščių socialinės globos namų direktorę Jolitą Gečienę. – Pažinties proga trumpai papasakokite apie save. – 1971 m. gimiau Panevėžio rajone. 1979 m. su tėvais ir broliu atvykome gyventi į Anykščių rajoną, į tėvelio tėviškę. Čia užaugau, Anykščiuose baigiau A. Vienuolio vidurinę mokyklą. Baigusi Vilniaus aukštesniąją kooperacijos mokyklą, pradėjau darbinę veiklą, sukūriau šeimą. Su vyru užauginome du sūnus. Baigiau socialinio darbo bakalauro studijas, dirbau VšĮ „Socialinės politikos grupė“ šeimos veiklos namų vadove, Anykščių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriuje socialinio darbo organizatore, dabar esu Anykščių socialinės globos namų Burbiškio grupinio gyvenimo namų filialo vadovė. Skaityti plačiau « 1 2 3 4 5 6 7 8 »