ŠIANDIENOS VARDADIENIAI:




2020 m. rugpjūčio 7 d. penktadienis - 22:05
NAUJIENOS:

2013-10-03. Dabar dainuosiu Tau, tik Tau, miela

Kazimieras JakutisKazimieras Jakutis

Anykščių krašte, lyg šilelyje medžiai, žaliuoja Lietuvos literatūros klasikai. Virš Anykščių,  kuriuose tradiciškai vyksta nacionalinis bardų festivalis „Purpurinis vakaras“, nuolat sklando poetinis žodis ir muzika. Literatų šilelyje „ošia“ ir bardas Kazimieras Jakutis.

Šį penktadienį atlikėjas koncertu Anykščiuose pristato savo naująją, jau penktąją kompaktinę plokštelę „Jaunos dienos“. Koncerto proga laikraštis „Šilelis“ kalbėjosi su poetu ir muzikos autoriumi Kazimieru Jakučiu-Pagulbiu.

  

– Kokios Jūsų sąsajos su Anykščiais?

 

– Aš jau penkti metai gyvenu ir kuriu Anykščiuose. Nors gimiau ir užaugau Ignalinos rajone, studijavau Kaune, gyvenau ir dirbau Jonavoje, šiandien aš – anykštėnas. Manau, kiek žmogus beplanuotų, jo gyvenimą valdo atsitiktinumai. Visai šalia Anykščių rajono, Pagulbio vienkiemyje, turiu sodybą, kurioje puoselėju poezijos skaitymų „Poezijos atlaidų“ tradiciją, organizuoju pavasario ir rudens šventes, Advento vakarones. Sodybos kieme auga šimtametė liepa, kuri man asocijuojasi su Aukštaitija – vienintele mano sielos tėviške. Ši liepa „įsiamžino“ mano kūrybos knygoje „Apeiginė liepa“.

 

Skaitytojai gerai įvertino Jūsų poeziją.

 

– Apie mano knygelę poetas Alfas Pakėnas rašė: „ Knygoje „Apeiginė liepa“ rasite kraštą, kuris vadinamas Aukštaitija. Kraštą, sukurtą iš ryto vėsos, čiobrelių kvepėjimo... Rasite paprastą, bet tikrą ir nuoširdų žodį, teisiojo suklupimą ir klystančio išpažintį, į pasaulį žvelgiančią su meile ir žavėsiu, o kartais – raudančią žmogaus sielą.“

 

Mano kūrybą ne kartą spausdino savaitraštis „Literatūra ir menas“, „XXI amžius“, interneto svetainė „ekūryba“, kur aš esu pasirinkęs Pagulbio slapyvardį.

 

Anykštėnai gal labiau pažįsta mane iš dainų. Mano dainuojamos poezijos galėjote girdėti koncertuose, per radiją, iš kompaktinių plokštelių.

 

– Ar seniai dainuojate?

 

– Visada norėjau su mikrofonu stovėti scenoje ir dainuoti. Pildosi mano svajonė, nes gyvenimas kuo toliau, tuo daugiau leidžia man tai daryti.

 

Kiek prisimenu, pirmoje klasėje, per Naujųjų metų renginį, pirmą kartą viešai atlikau dainą „Tėvas arė laukelį“. Vėliau, būdamas paaugliu, mokykloje grojau šokiams. Šiandien esu sukūręs per septyniasdešimt autorinių dainų pagal savo ir kitų poetų tekstus.

 

Naujasis CD „Jaunos dienos“  sugrąžins klausytoją į jaunystę, kurią visi prisimename, kaip patį brangiausią gyvenimo etapą. Šios kompaktinės plokštelės kūrinius aš pats dainuoju ir groju gitara. Man pritaria mano sukurta grupė, su kurios nariais dirbu jau ne vieneri metai: Vaida Žukauskaitė-Jakutienė – vokalu, Vaidas Indrašius – klavišiniais instrumentais, Mindaugas Stundžia – mušamaisiais, Aurimas Driukas – gitaromis, Jakovas Pustelnikovas ir S. Petreikis – trimitais, S. Butavičius – smuiku. Įspūdingo dizaino CD „Jaunos dienos“ sudaro šešiolika kūrinių. Dauguma dainų sukurtos jaunystėje, išnešiotos daug metų ir lyg geras senas vynas subrandintos. Dainos „Nepilsiu kartėlio vynu“ ir „Uostas“ manyje gyvena jau dvidešimt devynerius metus. Kitos dainos gimusios prieš 28–23 metus. Keli „jauniausi“ kūriniai sukurti prieš dvejus ar devynerius metus, emociškai susilieja su bendra naujojo CD poetine nuotaika ir tampa vientisu „Jaunų dienų“ kūriniu.

Naujosios plokštelės pristatymo koncertas turės daug teigiamos energijos. Jame atliekamos dainos lyg šviesios jaunystės dienos: giedros ir linksmos, saulėtos, skaidrios ir nerūpestingos.


– Kodėl „Anykščių vyno“ salėje?

 

– Todėl, kad ši salė turi ypatingą aurą, joje žmogus nuplūsta į malonius prisiminimus, sugrįžta į jaunystę. Todėl, kad atliksime dainas, susijusias su vynu, su prinokusiais obuoliais.

Koncerte skambės dainos apie meilę, kurias tiksliai apibūdina šis posmelis iš mano eilėraščio:

„Dabar dainuosiu Tau, tik Tau, miela.

Tau – mana ramybė

Ir tyla...“

 

Žilvinas Pranas Smalskas

 

 

 







         

      
Sprendimas: DPromoLink