ŠIANDIENOS VARDADIENIAI:




2020 m. rugpjūčio 7 d. penktadienis - 21:38
NAUJIENOS:

2013-10-04. Ne vien kultūros tyko pavojus

Rugsėjo 25 dieną Vilniuje vyko Lietuvos kultūros darbuotojų mitingas. Tai buvo pirmas kartas, kai susivienijo Lietuvos kultūros centrų, bibliotekų, muziejų ir savivaldos kolegijos darbuotojai. Mitinge dalyvavo atstovai iš visų Lietuvos regionų. Iš Anykščių kultūros įstaigų mitingavo grupelė Anykščių kultūros centro ir Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešosios bibliotekos atstovų. Anykščių muziejininkai mitinge nedalyvavo.


Streikuoja nusivylę žmonės


Kas tik Lietuvoje nestreikavo? Jau streikavo žemdirbiai, policijos ir kalėjimų departamento darbuotojai, pedagogai bei švietimo įstaigų darbuotojai, alkoholikus ir narkomanus gydantys Vilniaus medikai, autobusų ir troleibusų vairuotojai, taksistai, nuteistieji, aludariai ir t. t. Štai prasidėjo bibliotekininkų, muziejininkų ir kitų kultūros darbuotojų streikai. Kodėl Lietuvoje dėl normalių darbo sąlygų ir padoraus atlyginimo negalima susišnekėti ir susitarti ramiai? Nuolat keliamas triukšmas primena turgaus bobų ginčą: kuri garsiau rėkia, tos ir teisybė. O kas yra tie, kurie turi išspręsti šiuos ginčus? Dabar kiekviena ministerija biudžeto „antklodę“ tempia į save. Ar turime ilgalaikį Lietuvos ūkio planavimą? Ar negalima būtų numatyti dėl ko kils žmonių nepasitenkinimas ir užbėgti tam už akių? O gal kažkas tyčia siekia neramumų, kad parodytų, kaip Lietuva nemoka tvarkytis ir apjuoktų mus prieš Europą ir visą pasaulį?


„Pažadėsi – patiešysi, netesėsi – negriešysi“


Anykščių kultūros centro direktorė Dijana Petrokaitė, kaip LR kultūros centrų asociacijos prezidento pavaduotoja, pasirašė po rezoliucijos tekstu. Mitinge D. Petrokaitė perskaitė rezoliuciją ir įteikė ją LR Vyriausybės premjero patarėjui kultūros klausimais Faustui Latėnui. Šis pažadėjo perduoti Premjerui, kuris gal pažadės pažadėti. O pažadų jau buvo įvairių...


Citata iš Prezidentės Dalios Grybauskaitės 2012 metinio pranešimo: „ ...už pašalpos dydžio algą dirbantiems bibliotekininkams. (...) Todėl pats laikas valstybiniu lygiu apsispręsti ir dėl kultūros paveldo apsaugos, ir dėl gimtosios kalbos puoselėjimo, ir dėl tinkamo kultūros finansavimo.“


Citata iš Lietuvos Respublikos Ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus pateiktos Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos 2012 m.:  „Didinsime efektyviai ir kokybiškai dirbančių kultūros darbuotojų motyvaciją, nuosekliai kelsime kultūros darbuotojų atlyginimus.“


Prasidėjus kultūros darbuotojų bruzdėjimams, 2013 m. pradžioje LR kultūros ministras Šarūnas Birutis kalbėjo: „Aš labai apgailestauju, kad kultūros sektorius buvo paraštėje, kai kiti sektoriai sugebėjo išsikovoti aukštesnius atlyginimus. Šiandien atlyginimų atotrūkis yra milžiniškas, todėl mūsų užduotis, kad kultūros darbuotojai ne emigruotų iš Lietuvos, o galėtų gyventi oriai savo gimtinėje ir puoselėtų kultūrą už atlygį, kurio yra verti. Mes pradedame derybas su visomis atsakingomis institucijomis...“


Vėliau, 2013 m. rudenį, mitinge kalbėjęs LR kultūros ministras Šarūnas Birutis pripažino, kad iki šio laiko švietimo darbuotojų atlyginimai kilo 90 procentų, o kultūros darbuotojų tik 3 procentais. Sutiko, kad kultūros darbuotojų atlyginimas, prilygstantis minimaliam atlygiui, yra per mažas ir pažadėjo atlyginimus po truputį didinti pradedant nuo 2014 metų.


Paklausta, ar tiki ministro pažadais, Anykščių KC direktorė D. Petrokaitė sakė, kad šis ministras pats yra iš kultūros sferos ir mananti, kad reikia tikėti. Nes jei dabar neištesės pažadų, tai jau daugiau niekuo negalima bus tikėti.


Padažai ir pažadai – nesveika


Šiuo metu Lietuvoje yra apie 16 000 kultūros ir meno darbuotojų, o kiek dar turime kitų tarnautojų?.. Iš LR biudžeto jiems išmokami pinigai nesukuria pridėtinės vertės, t. y. jie nieko negamina. Reiškia, šie pinigai yra „pravalgomi“. Kaip žinia, riebiai valgyti – nesveika. Tai kenkia žmogaus ir valstybės „organizmui“. Iš biudžeto išlaikomų tarnybų yra labai daug, o pinigus uždirbančių ir sunešančių į valstybės iždą nepakanka. Lietuvos struktūra labai panaši į Anykščių modelį.


Pasižvalgykime po Anykščius, kiek čia yra iš biudžeto išlaikomų įstaigų, įstaigėlių. Pirmiausia pastebima valdžia, politikai – meras su patarėjais ir rajono taryba. Savivaldybės administracija su visais skyriais, seniūnijomis. Švietimo įstaigos – gimnazijos, darželiai, pradinės, pagrindinės, technologijos, muzikos, dailės  mokyklos. Sveikatos – ligoninė, poliklinika. Statutinės organizacijos – prokuratūra, teismas, policija, priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, kariuomenė, slaptosios tarnybos. Kultūros organizacijos – kultūros centras, biblioteka ir muziejus su jų visais skyriais, koplyčia, Sakralinio meno centras. Socialinių reikalų – darbo birža, „Sodra“, vaikų teisių, pašalpų mokėjimo ir kt. kontoros. Kontroliuojančios institucijos – statybų, mokesčių, miškų ir aplinkos apsaugos, darbo, veterinarinė tarnyba ir kt. inspekcijos. Kiek dar įvairių centrų, visai ar iš dalies finansuojamų valstybės – verslo ir turizmo informacijos, sporto, švietimo, menų inkubatorius ir t. t. Suskaičiavau virš penkiasdešimties, bet dar daug ir nepaminėjau, skaitytojai galės prisiminti patys. Taigi visų šių įstaigų tarnautojai, pradedant direktoriais su pavaduotojais ir baigiant jų vairuotojais su valytojom, gauna atlyginimus iš biudžeto. Suprantama, kad visiems neužtenka. Tada pradeda kovoti tarpusavyje, įrodinėti, kas yra svarbesni ar kas daugiau dirba. Visi labai svarbūs, bet ne čia esmė.


Skaitytojams siūlau suskaičiuoti, kiek Anykščiuose turime pramonės įmonių, kurios pagamina produkciją, ją parduoda ir įneša mokesčius į biudžetą? Gausime daug mažesnius skaičius. Taip yra ne vien Anykščiuose, situacija visoje Lietuvoje labai panaši. Ar gali Lietuva išlaikyti tokią armiją, kad ir labai reikalingų tarnautojų?


Šiuo metu valstybė užsimojo sustabdyti kontrabandą. Kažin, jei ir visi Lietuvos „rūkaliai ir pijokai“ pirks tik akcizais apmokestintą tabaką ir alkoholį, ar užteks lėšų pakelti kultūros darbuotojams atlyginimus? Tai – tik trumpalaikė priemonė padėčiai gelbėti. Žiūrėkime toliau į priekį.


Gal jau laikas pagalvoti apie pramonės sukūrimą Lietuvoje?

 

Žilvinas Pranas Smalskas

 

 







         

      
Sprendimas: DPromoLink