ŠIANDIENOS VARDADIENIAI:




2021 m. balandžio 13 d. antradienis - 16:49
NAUJIENOS:

2014-08-28. Su Ieva apie jausmus fotografijoje ir gyvenime

Mintys apie pažintį su Ieva pradėjo suktis anykštietiško suvenyro paieškos metu. Pamačius nuotraukas, kurios atspausdintos ant iš poliesterio pasiūtų dovanų maišelių su užrašu „ANYKŠČIAI“, akys užfiksavo inicialus. Tai fotografė Ieva. Studija Ieva Foto įsikūrusi Menų inkubatoriuje. Tądien atradome dėmesio vertą suvenyrą. Tai buvo ir naujos pažinties diena, kurios metu atsiskleidė jaunatviškas polėkis, tikri jausmai, kurie negali būti nutylėti. Pašnekovės pavardės kol kas nerašome. Jeigu smalsumas  veda į priekį – puiku.  Perskaitę interviu, sužinosite – kodėl ?  
 
– Ieva, papasakokite apie pirmąsias savo fotografijas.

– Nuo vaikystės mėgau fotografijas ir domėjausi jomis. Pamenu, jog pradėjau fotografuoti telefonu, kuris buvo su kamera.  Netrukus mano pomėgį fotografuoti pastebėjo tėvai. Kai mokiausi  septintoje klasėje,  man padovanojo skaitmeninį fotoaparatą. Nuo tada lankiau foto būrelį pas fotografą Alfredą Motiejūną A. Vienuolio gimnazijoje. Mano fotografijos neliko neįvertintos – būdavo eksponuojamos mokykloje rengiamose parodose. Baigusi A. Vienuolio gimnaziją įstojau į Vilniaus kultūrinės veiklos vadybos specialybės studijas Vilniaus kolegijoje. Studijų metais, kiek buvo įmanoma, gilinausi būtent  į fotografiją. Mano kursiniai darbai  ir praktinė veikla buvo susiję su mano pomėgiu fotografuoti. Prieš dvejus  metus fotografavau savo draugę. Jos paskatinta, nuotraukas patalpinau  socialiniame tinkle Facebook. Tai buvo kūdikio besilaukiančios  moters nuotraukos. Vėliau fotografavau ir jos kūdikį. Susikūriau internetinį puslapį ir pasipylė užsakymai. Nuo tada mano gyvenime prasidėjo naujas etapas – pomėgis virto darbu, atsirado individualios veiklos patirtis ir verslo pradžia.

– Po studijų grįžote į Anykščius. Apie tai ir svajojote?

– Taip. Aš esu čia gimusi, čia augusi. Studijuodama Vilniuje nė akimirkai nesusimąsčiau apie pasirinkimą kur gyventi. Vienintelis noras buvo grįžti į savąjį miestą, kuriame prateka upė Šventoji. Man labai patinka fotografuoti  gamtą. Todėl žmonės mano fotografijose dažniausiai pozuoja gamtoje, o ne foto studijoje. Po studijų,  grįžusi į Anykščius, pradėjau kurti planus apie nuosavą verslą. Menų inkubatorius tuo metu ieškojo fotografo, kuris nuomotų  foto studijos patalpas. Žinia  apie mano fotografavimą įvairiausiuose renginiuose, vestuvėse, krikštynose dalinosi visi, kurie liko patenkinti ir šiek tiek nustebinti. Šie žmonės ir  pakvietė mane ateiti į Menų inkubatorių, kur buvo kuriama foto studija. Po diskusijų ir svarstymų prasidėjo įsikūrimo etapas, darbui reikalingos įrangos montavimas. Po to pirmieji klientai studijoje – tai gera patirtis ir kartu pajautimas, jog esi laimingas žmogus, dirbdamas savo malonumui. Produktyvi darbo valanda ta, kurios metu padarau 30–50 nuotraukų. Optimalus variantas – 30 nuotraukų klientui.

 – Fotografija šiandien bene labiausiai paplitęs saviraiškos būdas. Kas Jums svarbiausia fotografijoje ?

Kaip ir gyvenime, taip ir nuotraukoje – svarbiausia jausmas. Nuotrauka, spinduliuojanti jausmų kalbą,  yra stipri. Prieš foto sesiją visuomet stengiuosi  kuo daugiau pažinti klientą, pabendrauti su juo. Labai svarbu, kad klientai būtų atsipalaidavę ir jaustųsi jaukiai. Tada ir gaunami geriausi rezultatai. Kuklesni žmonės man sako: „Nežinau,  kaip reikia pozuoti. Nemoku...“ Galiu pasakyti tik tiek, kad visi viską moka. Užtenka kelių patarimų, kad rezultatai stebintų ir klientą,  ir mane.
Po jausmo seka idėja. Jeigu leidžia aplinkybės, visuomet fotografuoju gamtoje. Krikštynų foto sesijai Anykščių krašte puiki vieta Arklio muziejus. Čia vaikai supasi, bėgioja, atsipalaiduoja.
Fotografuojant Šventosios upės pakrantėje taip pat gimsta unikalios idėjos.
Norint įgyvendinti idėją reikalingas fotografavimo technikos valdymas.  Pasitaiko ir taip, jog nuotrauka išsiliejusi, bet visa tai slepia jausmas.

– Ant anykštietiškų suvenyrų –  dovanų maišelių puikuojasi Jūsų fotografijos. Papasakokite apie šį sumanymą.

– Idėja gaminti dovanų maišelius kilo Menų inkubatoriaus komandai ieškant galimybių, kaip išnaudoti turimą įrangą. Smagu, kad gaminį puošia mano nuotraukos, kuriose įamžinti  Anykščių vaizdai. Sumaketuota nuotrauka spausdinama plačiaformačiu spausdintuvu „Epson Stylus Pro 7700“ ant sintetinės drobės.

– Ką atrandate ir ko mokotės iš savo kūrybiškos veiklos ?


– Išmokau gerbti kritiką. Suvokiau, jog pastabos leidžia tobulėti. Kiekvienas klientas grožį, pilnatvę supranta savaip. Įsiklausymas į tai neleidžia užmigti ant laurų ir virsta naudingomis pamokomis.
Turiu savo darbo strategiją, įgūdžiai leidžia taupyti klientų ir mano laiką. Supratau, jog darbo vaisiai kalba patys už save. Visa tai turi atpildą. Smagu, kai patys artimiausi žmonės didžiuojasi mano veikla. Artėja labai svarbus įvykis mano gyvenime – vestuvės, po kurių prioritetu taps šeima.

Atomazga. Su Ieva kalbėjome likus vos kelioms dienoms iki jos vestuvių. Čia ir slypi jūsų smalsumo patenkinimo kodas. Kai kalbėjome, tuomet Ieva buvo  dar Laurinavičiūtė. Paklausta apie pasiruošimą šventei, Ieva pasidalino gražiomis idėjomis ir mintimis. Atsisveikinus dar ilgai glostė širdį  pašnekovės jaunatviškas polėkis ir mintys apie jausmus fotografijoje ir gyvenime. Dabartinė Ievos pavardė – Vogulienė.
Pokalbio pabaigoje jaunoji fotografė juokavo,  jog užtenka paminėti studiją Ieva Foto ir  parašyti, kad čia visada esame laukiami.


Ramunė ŠALTENIENĖ

 







         

      
Sprendimas: DPromoLink