ŠIANDIENOS VARDADIENIAI:




2021 m. gruodžio 2 d. ketvirtadienis - 14:10
NAUJIENOS:

2014-10-16. Piešimas – hobis, kaip žvejyba

Nė vienas Anykščių kultūros centre vykstantis renginys nepraeina nepapuoštoje scenoje. Žiūrovai priprato kiekvienam koncertui, spektakliui ar senųjų metų palydų vakarui matyti vis naują scenografiją. Dažnas turbūt nesusimąsto, kas visa tai pagamina. Scenos papuošimui eskizus sukuria ir pagal juos išgražina artistų pasirodymo erdvę vienas žmogus. Tai – Anykščių kultūros centro dailininkas Valentinas Žalkauskas. Dailininkas ir dainininkas V. Žalkauskas atsakė į „Šilelio“ klausimus:


– Ar jums patinka gyventi ir kurti Anykščiuose?


– Gimiau Anykščiuose, užaugau pačiame miesto centre, mediniame namelyje priešais bažnyčią. Čia gyvenu iki šiol. Niekur nenorėčiau gyventi, tik čia – gimtajame savo mieste.


Jaunystėje, besimokydamas J. Biliūno vidurinėje mokykloje, dailės būrelio nelankiau, bet papaišyti mėgau. Niekada nemaniau, kad piešimas ir dailė bus mano pragyvenimo šaltinis. Tuo metu man piešimas buvo hobis, kaip žvejyba. Mano tėtis buvo geras dainininkas, dainavau ir aš. Gal nuo šeštos klasės buvau pilnateisis mokyklos choro narys. Chorui vadovavo geras pedagogas ir muzikantas Pranas Dūmanas. Jis man įskiepijo meilę dainai.


Kai įstojau į Klaipėdos politechnikumą mokytis automobilių techninio remonto specialybės, choro nelankiau, bet daugiau piešdavau. Viena iš mokslo disciplinų buvo braižyba, kuri man labai patiko ir gerai sekėsi. Be vargo nubraižydavau sudėtingiausias detales sau ir kitiems studentams, kurie nesuprasdavo braižybos ir prašydavo mano pagalbos. Su savo kurso draugu Zigmu buvome savamoksliai dailininkai. Perpiešdavome tuo metu labai populiarias užsienio grupių nuotraukas. Studentų bendrabutyje buvo madinga savo kambarius pasipuošti roko grupių plakatais. Tada supratau, kad iš piešimo galima neblogai uždirbti. Po poros studijų metų braižyba baigėsi, prasidėjo man nuobodūs ir neįdomūs mokslai: metalotyra, mechanika ir kiti. 


Abu su draugu Zigmu metėme šią specialybę ir išvažiavome mokytis į Kauną braižytojo-kopijuotojo amato. Kadangi mokykla nebuvo aukštoji, mane paėmė į sovietinę armiją. Tarnavau Kaliningrade tankų dalinyje. Laisvalaikiu tobulinau savo dailės įgūdžius. Nors mano tiesioginės pareigos armijoje nebuvo dailė, teko piešti tankus ir kareivius. Užrašiau kelis šūkius, apipavidalinau kelis sienlaikraščius. Grįžęs iš armijos vedžiau ir įsidarbinau Anykščių kultūros rūmuose dailininku.

Plačiau - "Šilelyje".

Žilvinas Pranas Smalskas

 







         

      
Sprendimas: DPromoLink