ŠIANDIENOS VARDADIENIAI:




2021 m. lapkričio 27 d. šeštadienis - 5:02
NAUJIENOS:

2014-11-21. Autentiškas Aušros dizainas

Keliaujame į Menų inkubatorių. Rankose turime Aušros dizaino studijos vizitinę kortelę. Jos ženklas kelia smalsumą ir daug klausimų. Įdomios pažinties su anykštėne, grafinio dizaino specialiste Aušra Tamašauskiene metu patenkintas smalsumas ir atsakymai į rūpimus klausimus sugula į „Šilelio“ puslapį.

-    Kas užkuoduota Jūsų dizaino ženkle? 


-    Kadangi studiją pavadinau Aušros dizainu,  tad mano vardas ir padiktavo ženklo vizualinę išraišką bei filosofiją - ženklas susideda iš trijų elementų: žemės, dangus ir saulės, kuriai skyriau daugiausiai dėmesio. Kaip saulė išveja tamsą, taip ir dizainas firmos veiklą ar produktą ištraukia į dienos šviesą bei smarkiai padidina žinomumą. Kiti du elementai tarsi sako, kad geras dizainas turi aprėpti ir išspręsti visus prieš kūrybinį procesą iškilusius klausimus, kitaip tai bus tik nieko nesakantis gražus nieko nereiškiantis paveiksliukas.


-    Nuo ko gi prasidėjo Jūsų užmačios pasinerti į menus?


-    Kiek save pamenu, visąlaik piešdavau. Baigusi Anykščių J.Biliūno gimnaziją, įstojau į Kauno Stepo Žuko dailės technikumą. Tapusi interjero įrangos meistre, mokslus tęsiau Vilniaus dailės akademijoje. Baigiau grafinio dizaino magistro studijas. Anykščiuose, mokyklos laikais, kultūros rūmuose lankiau dailės būrelį. Pedagogės Rita Juodelienė ir Skaidre Keibienė darė didelę įtaką renkantis specialybę. Rita Juodelienė išmokė akademinio piešimo,  tapybos ir  kompozicijos. Studijuojant man tai buvo jau nebe naujiena. Stojant į St. Žuko technikumą, dėstytojai netgi labai domėjosi,  pas ką aš mokiausi. Pirmuosius  užsakovus atvedė irgi mokytojos Skaidrė Keibienė išmokė prisiliesti prie šrifto subtilybių, technikų įvairovės. Galiu drąsiai pasakyti, kad kas yra šriftas, iš pradžių St. Žuko technikume žinojau turbūt vienintelė iš grupės. Man labai patikdavo tapybos ir kompozicijos pamokos. Tačiau tapti tik dailininke, aš nenorėjau. Man tai buvo per siaura sritis, todėl dizainas labai tiko, nes tai ne tik menas, bet ir mokslas. Apsisprendimas studijuoti menus  nebuvo netikėtas, nors mintys sukosi ir apie mediciną. Studijuoti pradėjau 1992 metais. Tuomet didžiuosiuose Lietuvos miestuose tik pradėjo kurtis reklamos bei dizaino agentūros. Jų skaičius nuolat augo, todėl ir studentams laikui bėgant dirbti ir  užsiimti dizaino praktika nebuvo labai sudėtinga. Užaugau be kompiuterio ir Stepo Žuko technikumą baigiau be jo. Viską piešėme ir braižėme ranka. Tuomet net neįtariau, kad finale mano darbas bus beveik visiškai kompiuterizuotas. Visuomet jaučiau ir jaučiu pagarbą laikmečiui, kuomet specialistai ranka piešdavo ženkliukus, logotipus, atvirukus, reklamas. Bet kas to padaryti tiesiog negalėdavo, todėl menine prasme tie darbai dažniausiai būdavo labai geri. Tačiau technologinės pažangos žaibiškai keitė situaciją dizaino kūrimo srityje. Darbo procesas palengvėjo ir pagreitėjo, bet atsirado daug ir neprofesionalių sprendimų. Tačiau atsidžiaugus kompiuterio galimybėmis, vis tik supranti, kad svarbiausia  čia, kaip ir apskritai mene ar moksle, yra idėja arba koncepcija bei profesionalus jos išpildymas. Esminius pokyčius profesinėje veikloje įtakojo  ir auganti bei nuolat kintanti rinka, aplinkos pokyčiai, užsakovų ir vartotojų poreikiai.  


-    Jūsų prioritetas  - individualus ar komandinis darbas? 


-    Pirmiausia norėčiau pabrėžti, kad dizainerio darbas pagal užsakovo poreikius retai būna tik individualus. Pirmiausia dizaineriui užsakovas su savo veiklos specialistais - pardavėjais, marketingo specialistais ir kitais, pateikia informaciją ir suformuluoja užduotį. Dizaineris tą uždavinį sprendžia. Tai yra perteikia informaciją vaizdu, kuris vartotojų greičiau perskaitomas ir įsimenamas. Ko gero,  tik šią antrą dalį ir galima laikyti individualiu darbu ir tik tada, jei prie jos dirba vienas dizaineris, o ne komanda.


-    Gal pamenate savo pirmąjį savarankišką darbą, kuriame atsiskleidėte savo menines idėjos ir žinias? 


-    Prieš gerą dešimtmetį  susipažinau su visuomenės veikėju Kostu Šukevičiumi. Prieš akis tuomet turėjau apie 3 000 nuotraukų, kuriose buvo užfiksuotas Lietuvos kraštovaizdis, bažnyčios, kiti objektai. Kažkodėl šitą darbą atsimenu labai šiltai ir kaip labai įdomų, nes buvo galimybė jį padaryti nuo pradžios - nuo firminio ženklo, firminės strategijos iki CD suprogramavimo ir apipavidalinimo. Tai ne tas pats,  kaip vienai ar kitai firmai sukurti leidinį.


-    Kokie pagrindiniai Jūsų grafinio dizaino darbai šiandien?


-    Kai Anykščiuose įsikūrė Menų inkubatorius, jo patalpose ryžausi atidaryti Aušros dizaino studiją. Užsakovais  iš karto tapo Menų inkubatorius, Anykščių regioninis parkas, Anykščių turizmo klasteris, „Imenza“. Darbus dariau nuo firminio ženkliuko, vizitinės, lakstinukų iki didelės apimties leidinių. Taip pat mane žavi ir traukia interjero kūrimas. Esu sukūrusi visuomeninio interjero bei baldų koncepcijų.  Tai restorano „Grill chicken“ Minske, vaistinių tinklo koncepcijos, kasos stalo idėja, parodinės ekspozicijos. 


-    Kalbame tik apie kūrybinį procesą.  O kur atvirukų, vizitinių, skrajučių gamybos procesas?


-    Gamybos procesas vyksta spaustuvėje. Norint plėtoti verslą, reikia teikti ir šias paslaugas, bet tai veiklos strategija ateičiai. Kol kas paruoštus failus spaudai siunčiu į jau esamą spaustuvę. Finale po kūrybos ir gamybos, lieka maloniausia dalis - išpakuoti dėžę, paimti gaminį, pačiupinėti jį ir užuosti spaustuvinių dažų kvapą.


-    Kas lemia reklamos ir dizaino produkto pripažinimą?


-    Idėja, estetika, originalumas, išbaigtas ir apgalvotas pateikimas. Sąveika viso to apsprendžia daug daugiau nei patrauklus vaizdas. Simbolika, išreikšta vaizdu, ir sukuria ženklo ar logotipo išskirtinumą bei autentiškumą.


-    Artėja gražiausia metuose šventė – Kalėdos.  Apie kokią miesto eglę svajojate? 


-    Jeigu jau prakalbome apie miesto eglę, siūlyčiau vis tik lygiuotis į Kauno miestą, kuris nustebina per kiekvienas šventes. Ir ne pinigų suma išleista už eglę, o būtent idėja ir jos įgyvendinimu. Ir, aišku, pagirtinas miesto įvaizdžio perleidimas į tikrų menininkų rankas – specialistų rankas, kurie geriausiai žino kaip tai padaryti. 


-    Ar jaučiate sentimentus ranka rašytiems sveikinimams atvirukuose?


-    Žinoma, kad taip. Apima šiltas jausmas, kai matai, kad žmogus sugaišo tau laiko tam, jog  tave pasveikintų ranka rašytu žodžiu.

-    Ko palinkėtumėte anykštėnams?


-    Visi mano pažįstami žmonės sako, kad Anykščiai labai gražus kraštas.Džiaugiuosi, kad gimiau ir užaugau čia ir visiems anykštėnams linkiu būti tokiais pat gražiais, linksmais ir laimingais. Taip pat linkiu neužmiršti aktyviai dalyvauti miesto gyvenime, turtinti jį geromis idėjomis ir gerais darbais. O ką? Gal kada pusė Vilniaus persikraustytų gyventi čia...

Po mūsų pokalbio Aušra kompiuterio ekrane atverčia savo pačios kurtus atvirukus. Kviečiu pasidalinti savo mintimis. Negalima nuslėpti malonios nuostabos ir žavėjimosi dizainerės fantazija. Vienas iš atvirukų yra sukurtas naudojant tik šrifto elementus, nėra nei vienos pieštos detalės. Tobula mintis ir grafinis vaizdas.  Kitame atviruke  - su Naujais metais sveikinasi sekančių metų simbolis  Ožys, nes pagal kinų kalendorių nuo 2015 metų vasario 19 dienos prasideda medinės Ožkos metai.

 
Ramunė ŠALTENIENĖ

 







         

      
Sprendimas: DPromoLink