ŠIANDIENOS VARDADIENIAI:




2021 m. lapkričio 27 d. šeštadienis - 3:45
NAUJIENOS:

2015-01-09. Nufotografuoti modeliai neskraido

Šilelis tęsia straipsnių ciklą apie įdomius, Anykščių kraštą garsinančius, žmones. Šį kartą dėmesio centre kambarinių sklandytuvų ir aviamodelių sporto entuziastas Rimas Steponėnas. Rimas yra daugkartinis Lietuvos čempionas ir jo vadovaujamo būrelio moksleiviai yra daugkartiniai Lietuvos taurės varžybų prizininkai. R. Steponėnas yra Prezidento Valdo Adamkaus apdovanotas S.Dariaus ir S.Girėno medaliu už pasiekimus šiame sporte.

- Kaip pradėjote domėtis aviamodeliavimo sportu?


- Gimiau Troškūnų miestelyje ryšininko ir pašto tarnautojos šeimoje. Turiu vyresnius brolį ir seserį. Kai man buvo septyneri metai,  su šeima persikraustėme gyventi į Anykščius. Kiek prisimenu, visada užvertęs galvą stebėdavau praskrendančius lėktuvus. Aviamodeliavimu susidomėjau labai anksti. Tai įvyko kažkaip savaime. Mėgau iš popieriaus lankstyti lėktuvėlius. Kiek paaugęs, klijuodavau lėktuvėlių modelius, jų dalis išsikirpęs iš specialių žurnalų. Džiaugiausi, kai mano pasigaminti lėktuvėliai iš vatmano kiek paskrisdavo. Kai mokiausi J.Biliūno vidurinėje mokykloje, lankiau foto ir turistų būrelius, o lėktuvėlių modelius darydavau namuose. Prisimenu,  būdamas penktoku, kai man suėjo trylika metų, pradėjau lankyti Anykščių pionierių namuose aviamodeliavimo būrelį ir nuo to laiko su šiuo sportu nesiskiriu. Šis būrelis buvo įkurtas dar 1959 metais. Jo įkūrėjas ir ilgametis vadovas Algirdas Kovaliūnas – aviamodeliavimo pradininkas Anykščiuose. Nors aviamodeliavimas yra neolimpinės šakos sportas, būrelio vadovas berniukus uždegė domėtis šiuo užsiėmimu. Būrelyje buvo dvi specializacijos: kambariniai lėktuvėlių modeliai su gumos varikliais ir raketų modeliai. Man labai patiko abi šios sritys. Vasarą gamindavau ir skraidindavau raketas, o žiemą salėje skraidindavau sklandytuvus.


- Kada iškovojote pirmąjį apdovanojimą?


- Prisimenu, būrelį lankiau jau antrus metus, kai pasigaminau raketoplaną. Tai toks skraidantis aparatas, kuris į orą pakildavo su reaktyviniu varikliuku, o tada sklęsdavo iki žemės. Šį aparatą pasigaminau iš labai lengvos balzos medžio medienos. Kad kildamas nesubyrėtų, modelis turėjo būti stiprus, todėl ir sparnus, ir visą korpusą padariau medinį. Variklis buvo 12 kalibro medžioklinio šovinio popierinė gilzė. Ją užpildydavau juoduoju paraku, kuris ne sprogsta, bet dega. Liepsna pakeldavo mano raketoplaną į orą. Su šiuo modeliuku 1973 metais Lietuvos moksleivių spartakiadoje iškovojau antrąją vietą, gavau medalį ir kelialapį į jaunųjų technikų vasaros stovyklą. Mane pradžiugino ne tiek tas medalis, kiek buvimas stovykloje.


Stovykla vyko keturias savaites Ignalinoje. Moksleiviai buvo surinkti iš visos Lietuvos. Turėjome labai aukštos kvalifikacijos vadovus. Chemikai ar fizikai turėjo savo užsiėmimus, o mes, aviamodeliuotojai,  galėjome mokyklos dirbtuvėse gamintis modelius. Pasigaminau kelis modeliukus raketiniais varikliais. Dirbdavome pusę dienos, kitą pusę dienos galėdavome pramogauti. Eidavome prie ežero maudytis. Per miesto šventę rodėme savo modelių galimybes. Stovykloje man labai patiko, stengiausi vėl į ją patekti. Ir man pasisekė. Antrais metais vėl gavau kelialapį į šią stovyklą. Ten buvo suburta komanda, su kuria išvažiavome dalyvauti TSRS raketų modelių čempionate. Traukiniu važiavome iki Maskvos, o ten persėdome į kitą traukinį ir dar tris paras važiavome iki Kirgizijos. Man labai patiko ši kelionė, pro langą mačiau Rusijos gamtą ir miestus. Varžybose užėmiau tik dvyliktą vietą, bet patirtis buvo labai vertinga.


Kai man buvo septyniolika metų, buvau pakviestas į Lietuvos suaugusiųjų rinktinę. Stengiausi sportuoti, bet būdamas paaugliu, tarp suaugusiųjų didelių laurų nepasiekiau.


- Esate būrelio vadovas. Kokia buvo pradžia?


- Po vidurinės mokyklos įstojau studijuoti į Vilniaus pedagoginį institutą. Besimokydamas antrame kurse sužinojau, kad atsirado laisva aviamodeliavimo būrelio vadovo vieta. Dieną lankiau paskaitas, o vakarais pradėjau dirbti Vilniaus jaunųjų technikų stotyje būrelio vadovu. Vilniuje buvo daug vaikų, kurie domėjosi aviamodeliavimu, bet pagal taisykles būrelį lankyti galėjo tik 15 moksleivių. Visi buvome entuziastai, dirbome užsidegę šviesas žymiai ilgiau, negu priklausė. Ten praleisdavome visą savo laisvalaikį. Būreliui vadovavau du su puse metų. Per tą laiką ne vienas mano auklėtinis tapo respublikos moksleivių čempionu. Su komanda tapome TSRS jaunių taurės ketvirtosios vietos laimėtojais. Tuo metu aš tapau Lietuvos suaugusiųjų čempionu ir rekordininku.


Baigęs institutą ir įgijęs techninių disciplinų ir darbų mokytojo specialybę, dvejus metus pagal paskyrimą dirbau Šiauliuose. Ten irgi Jaunųjų technikų stotyje turėjau aviamodeliavimo būrelį. Su šiauliečiais moksleiviais esame laimėję Lietuvos moksleivių čempionatą.


Kai Anykščiuose pastatė profesinę technikos mokyklą, parvažiavau čia dirbti ir gyventi. Pradėjau vadovauti Kūrybos ir dailės mokykloje įsikūrusiam aviamodeliavimo būreliui. Būrelis keitė vietas, aš pakeičiau darbą, bet aviamodeliuotojams vadovauju nuo 1996 metų iki šiol. Mano būrelį nuolat lanko aštuoni moksleiviai. Vieni baigę mokyklas išeina, kiti ateina, bet komanda nuolat gyvuoja. Komandą sudaro trys moksleiviai, aš – vadovas. 1998 metais Rumunijoje vykusiame Pasaulio jaunių čempionate esame apdovanoti sidabro medaliais. Esame Europos sidabro medalių laimėtojai. Visai neseniai per Kalėdas vykusiose Lietuvos moksleivių kambarinių sklandytuvų ir F1R modelių klasės varžybose su anykštėnų komanda užėmėme dvi pirmas vietas. Mano auklėtiniai šiose varžybose pasirodė labai gerai. Tomas Mažvyla ir Mindaugas Stankevičius asmeninėse įskaitose užėmė pirmas vietas, Justas Beresnevičius - dvi prizines vietas.


- Kokie jūsų pasiekimai šiame sporte?


Esu respublikos čempionas 1982, 1984 – 1987, 1997 – 1999, 2000, 2002, 2006, 2007 metais. Estijos čempionate 1981 metais esu iškovojęs trečiąją vietą, Tarprespublikinėse varžybose Pskove 1983 metais – antrąją vietą. Esu pasiekęs kambariniais F1D klasės modeliais išsilaikymo ore Lietuvos rekordus: salėse su 8 m. lubomis - 28 min. 01 s. (Anykščiai, 2000m.); salėse, kurių lubų aukštis per 30 m. - 29 min. 41 s. (Pasaulio čempionatas Slanic – Prahova, Rumunija, 1998 m.); pagal naujas taisykles salėse su 8 m. lubomis - 21 min. 21 s. (Panevėžys, 2002 m.), o salėse, kurių lubų aukštis per 30 m. – 31 min. 09 s. (Vokietija, 2003 m.). Esu apdovanotas S.Dariaus ir S.Girėno medaliu 2002 metais.


- Aviamodeliavimas yra sportas ar menas?


- Lėktuvų modeliukų gamyba gal ir yra menas. Tai - savotiškas dizainas. Na, o jų skraidinimas yra neolimpinis sportas. Man lėktuvėliai yra labai gražūs, bet jų nuotraukų turiu mažai. Tarp aviamodeliuotojų yra toks prietaras, kad nufotografuotas modelis neskrenda.

Žilvinas Pranas SMALSKAS

 







         

      
Sprendimas: DPromoLink