ŠIANDIENOS VARDADIENIAI:




2021 m. lapkričio 27 d. šeštadienis - 4:19
NAUJIENOS:

2015-05-15. Tiek daug atvirumo ir vilties...

Gegužės 15-oji - Tarptautinė Šeimos diena. Ta proga aplankėme praėjusių metų pabaigoje duris atvėrusio Anykščių socialinės globos namų Burbiškio grupinio gyvenimo namų filialo šeimyną ir pakalbinome Anykščių socialinės globos namų direktorę Jolitą Gečienę.


–    Pažinties proga trumpai papasakokite apie save.


–    1971 m. gimiau Panevėžio rajone. 1979 m. su tėvais ir broliu atvykome gyventi į Anykščių rajoną, į tėvelio tėviškę. Čia užaugau, Anykščiuose baigiau A. Vienuolio vidurinę mokyklą. Baigusi Vilniaus aukštesniąją kooperacijos mokyklą, pradėjau darbinę veiklą, sukūriau šeimą. Su vyru užauginome du sūnus. Baigiau socialinio darbo bakalauro studijas, dirbau VšĮ „Socialinės politikos grupė“ šeimos veiklos namų vadove, Anykščių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriuje socialinio darbo organizatore,  dabar esu Anykščių socialinės globos namų Burbiškio grupinio gyvenimo namų filialo vadovė.
 

–    Kai rinkotės profesiją, ar tai buvo susieta su dabartine veikla?

–    Profesijos pasirinkimas man buvo nelengva užduotis. Juk tai, ko trokštame, ką norime veikti, kur save realizuoti, turi didelę  įtaką gyvenimo kokybei. Man profesijos pasirinkimas ir savo gebėjimų realizavimas yra vienas iš pagrindinių  savirealizacijos elementų. Baigusi socialinio darbo bakalauro studijas supratau, jog tai – mano kelias. Socialinio darbuotojo veikla turi aiškią paskirtį, yra turininga ir prasminga, nes čia siekiama padėti žmogui spręsti ir materialines, ir dvasines problemas, kylančias iš egzistencinio išgyvenimo trūkumo. Kai rinkausi profesiją, žinoma, kad galvojau ją sieti su darbu. Ir taip jau sutapo, kad iš karto, baigusi universitetą, pradėjau dirbti pagal specialybę. Su šiandienos darbu nesiejau, tačiau šiuo metu profesija siejasi ir su dabartine veikla. Sėkminga profesinė karjera galima tik tuomet, kai save realizuoji, kai profesija atitinka interesus ir pomėgius. Dalyvavau konkurse Anykščių socialinės globos namų direktoriaus pareigoms užimti, nes noriu pritaikyti turimas žinias ir gebėjimus dirbant socialinės globos įstaigoje. 


–    Užimate atsakingas pareigas, kurios įpareigoja, kad kiekvienas šių globos namų gyventojas jaustųsi gerai ir saugiai, kad netrūktų dėmesio likimo nuskriaustiems žmonėms.


–    Esu atsakinga ne tik už savo bei įstaigos darbuotojų veiklą, įstaigos veiklos kokybę, bet ir už įstaigos gyventojų gerovę, teikiamų paslaugų kokybę. Atsakau už Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų vykdymą, globos namų darbo tvarką, administracinę, ūkinę ir finansinę veiklą, konfidencialios informacijos saugojimą, teikiamų socialinių paslaugų kokybę, racionalų lėšų ir turto naudojimą ir, žinoma, namų gyventojų dvasinę  ramybę. Kai sutelkiamas dėmesys ir pagalba kiekvienam žmogui, tada sklandus ir administracinis darbas.  


–    Gyvenime drąsos ir išminties reikia mokytis nuolat. Kas Jūsų mokytojai iš didžiosios raidės?


–    Mokytis, augti, tobulėti pagal tam tikrą, kiekvienam vis kitokį, unikalų planą privalome visą gyvenimą. Net pats talentingiausias žmogus turi nuolat mokytis, kad pasiektų stabilius ir gerus rezultatus. Dalyvavau ir dabar nuolat tobulinuosi kvalifikacijos kėlimo mokymuose, kuriuose esu įgijusi organizacinių socialinio verslumo, teisinio raštingumo, asmeninių ir tarpasmeninių santykių kūrimo socialinėje sąveikoje, strategijos įgyvendinimo, efektyvaus komunikavimo, bendradarbiavimo panaudojant informacines technologijas ir lankytojų aptarnavimo kultūrą, lyderiavimo, vadybos, specialiųjų socialinio darbo dirbant su suaugusiais, turinčiais proto, psichikos ir kompleksinę negalią, teorinių žinių bei praktinių įgūdžių.


Mokytojai iš didžiosios raidės, žinoma, yra mano tėvai, jie man suteikė galimybę lavintis, išmokė siekti užsibrėžtų tikslų. Mama visuomet palaikė mano profesinį pasirinkimą ir skatino siekti mokslų. O kalbant apie žmones, kuriuos laikau savo mokytojais ir lyderiais, kurie skatina tobulėti, palaiko ir padrąsina žengti pirmyn, – tai šeima, artimi draugai, visi buvę mokytojai, kolegos. 


–    Kokia visuomenine veikla užsiimate Jūs?


–    Visuomenine veikla užsiimu jau seniai. Nuo 2000 m. esu Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centro valdybos narė. 2011 m.1apkričio 14 d. įsteigiau NVO– Asociaciją „Kartų ratas“, esu jos steigėja ir tarybos narė. Nuo 2013 m. esu Anykščių lietuvių – švedų draugijos narė. Organizacijose vykdau savanorišką veiklą, rengiu projektus ir dalyvauju  projektinėse veiklose. 


–    Jūsų laisvalaikis, pomėgiai ?  


–    Laisvą nuo darbo laiką stengiuosi praleisti su šeima, didžiąją laisvalaikio dalį praleidžiu sodyboje pas mamą, puoselėdama pasodintus augalus, mėgaudamasi gamtos grožiu. Mano pomėgiai yra buvimas gamtoje, skaitymas, kūryba, kelionės, bendravimas.


–    Kiek žmonių gyvena Anykščių socialinės globos namuose? 


–    Anykščių socialinės globos namai turi 2 filialus: Svėdasų senelių globos namus ir Burbiškio grupinio gyvenimo namus. Svėdasų senelių globos namuose gali gyventi 40 asmenų.  Kartais gyvena vienu ar dviem mažiau. Burbiškio grupinio gyvenimo namų filiale numatyta apgyvendinti 20 suaugusių asmenų su psichikos negalia. Kadangi šie namai savo veiklą pradėjo nuo 2014 m. lapkričio 18 dienos, per 2014 m. apgyvendinti 5 asmenys (2 moterys, 3 vyrai), šiuo metu jau gyvena 11 gyventojų, per 2015 metus planuojama filialą visiškai apgyvendinti.


–    Kiek Anykščių r. savivaldybei kainuoja vieno žmogaus išlaikymas per mėnesį?


–    Anykščių raj. savivaldybė yra nustačiusi maksimalų ilgalaikės ir trumpalaikės socialinės globos išlaidų finansavimo savo rajono gyventojams dydį. Vadovaujantis Anykščių raj. savivaldybės tarybos sprendimu dėl Anykščių socialinės globos namų teikiamų vieno mėnesio socialinės globos kainų, ilgalaikės ir trumpalaikės socialinės globos senyvo amžiaus asmenims ir suaugusiems asmenims su negalia vieno mėnesio socialinės globos kaina yra 418,21 Eur. O ilgalaikės ir trumpalaikės socialinės globos senyvo amžiaus asmenims ir suaugusiems asmenims su sunkia negalia vieno mėnesio socialinės globos kaina yra 534,64 Eur. Gyventojai moka 80 proc. gaunamų pajamų. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį neturi viršyti 80 proc. asmens pajamų, jeigu asmens turto vertė mažesnė už Anykščių raj. savivaldybėje nustatytą turto normatyvą. Jeigu suaugusio asmens turto vertė didesnė už Anykščių raj. savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį padidėja vienu procentu, skaičiuojant nuo turto vertės, viršijančios normatyvą. Ilgalaikės socialinės globos teikimo asmeniui su sunkia negalia lėšos naudojamos skirtumui tarp socialinės globos kainos ir asmens mokėjimo už socialines paslaugas finansuoti. Asmenys, laikinai teisės aktų nustatyta tvarka išvykę iš ilgalaikę socialinę globą teikiančios socialinių paslaugų įstaigos, už išvykimo laiką nuo ketvirtos išvykimo paros moka 30 procentų jiems nustatyto mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą. Už tris pirmąsias išvykimo paras (įskaitant ir tuos atvejus, kai išvykstama trumpiau kaip 3 paroms) mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nemažinamas.


–    Ar pasitaiko atvejų, kada žmogus apsisprendžia palikti globos namus ir artimieji vykdo jo valią? 


–    Iki šiol dirbau Burbiškio grupinio gyvenimo namų filialo vadove, tai šiame filiale tokių atvejų nepasitaikė. Kiek man yra žinoma, per paskutiniuosius metus Svėdasų senelių globos namų filiale taip pat tokių atvejų nebuvo.


–    Kaip keičiasi visuomenės požiūris į globos namus? Kuo privatūs globos namai skiriasi nuo valstybinių?


–    Nors socialinės globos namai Lietuvoje kartais dar pavadinami „valdiškais namais“,  tvarkingos, jaukiai įrengtos globos įstaigos pamažu keičia šį dar iš sovietmečio atkeliavusį stereotipą. Asmenys gali apsigyventi ir privačiuose, ir biudžetinės įstaigos globos namuose. Šiuo metu visuomenėje kalbama, kad privatūs globos namai yra žymiai modernesni ir patogesni už iš valstybės biudžeto finansuojamus globos namus. Su tokiu teiginiu galima sutikti tik iš dalies. Privatūs globos namai dažniausiai didžiąja dalimi yra išlaikomi iš globos namų gyventojų artimųjų, todėl yra natūralu, jog jie turi didesnes pajamas ir gali sau leisti nusipirkti modernesnę įrangą ar moderniau įrengti patalpas. Tačiau, kaip teigia slaugos ir globos reikalų ekspertai, tokių įstaigų teigiamų paslaugų kokybė nėra susijusi su pačios įstaigos statusu. Manau, kad pagrindinis veiksnys, užtikrinantis aukštą paslaugų kokybę, yra ne vien tik  įstaigos finansavimas, bet ir darbuotojų kompetencija bei požiūris į darbą.


–    Kiek specialistų dirba Anykščių globos namuose?


–    Anykščių socialinės globos namuose, atsižvelgiant į Anykščių rajono savivaldybės tarybos sprendimą, patvirtinta 37,25 etato, o įstaigoje 2014 m. dirbo 33 darbuotojai. Tiesiogiai su gyventojais abiejuose filialuose dirba 20 darbuotojų. 


–    Kokios įstaigos bendradarbiauja su soc. globos namais?


–    Anykščių socialinės globos namai nuolat bendradarbiauja su seniūnija, vietos bendruomene, kitomis globos įstaigomis. 


–    Ar trūksta vietų globos namuose?


–    Svėdasų senelių globos namų filiale visos vietos yra užpildomos, o Burbiškio grupinio gyvenimo namų filiale šiuo metu dar yra 9 laisvos vietos.


–    Visuomenėje vyrauja dvi skirtingos nuomonės. Pirmoji – tai  tėvelius ir neįgalius šeimos asmenis lai prižiūri globos namų specialistai, nes kiti šeimos nariai turi gyventi savo gyvenimą. Antroji – tai  nuostata, jog brangaus ir mylimo artimo žmogaus niekada neatiduosiu į globos namus. Kaip jaučiasi Jūsų darbe sutikti žmonės, susiduriantys su šiais klausimais?


–    Viena vertus, regis, kad Lietuva perima Vakarų kultūrą, savo sunkiai sergančius artimuosius atiduodama į slaugos ligonines ar globos namus. Tačiau ką daryti, jeigu, namuose slaugydamas sunkų ligonį, sveikatą praranda pats artimasis, kuris kartais privalo mesti  darbą, tad netenka pajamų pragyventi. Deja, išmokos namiškiams už slaugą taip pat nėra didelės. Per menkos pajamos neleidžia artimiesiems nusisamdyti žmogų ligoniui namuose prižiūrėti. Be to, kai kuriais atvejais reikalingas specialistas, turintis medicinos, psichologijos ir socialinio darbo žinių. Mūsų įstaigos gyventojai dažnai arba neturi artimųjų, kurie gyventų netoliese ir galėtų jais rūpintis, arba dėl vienokių ar kitokių aplinkybių tiesiog negali gyventi savarankiškai namuose be specialistų pagalbos. Burbiškio grupinio gyvenimo namuose žmonės apgyvendinami palaipsniui. Jie adaptuojasi aplinkoje, susipažįsta su gyventojais ir specialistais, pripranta prie aplinkos. Pamažu jie suvokia, kad čia jų namai, ima jaustis saugiai ir pasitiki darbuotojais. Žmonės parodo, ar gera jiems čia gyventi. Juos lanko šeimos nariai. Norintieji gali išvažiuoti paviešėti pas artimuosius. Nustatomi individualūs žmogaus su negalia planai, vertinami gyventojų socialiniai poreikiai. Įstaigos siekiamybė yra padėti kiekvienam iš jų integruotis į visuomenę, motyvuoti juos neprarasti turimų įgūdžių, ugdyti savarankiškumą, suteikti individualius poreikius atitinkančią pagalbą.

Po pokalbio su Jolita susitikome su visa Burbiškio globos namų šeimyna. Šviesioje ir jaukioje virtuvėje dvi moterys plovė indus, tvarkėsi. Jos papasakojo, kad šių namų gyventojai kartu su socialine darbuotoja Rita vykdo kasdienes veiklas, su užimtumo specialiste suplanuoja meniu savaitei, visi drauge gamina valgį. Užimtumo kambaryje kiekvienas randa širdžiai mielą veiklą: Marija rašo eiles, Laimutė mokosi rašyti raides. Kiti piešia, susėda padainuoti, klausosi muzikos. Paprašyta Marija mielai sutiko paskaityti savo eilių. Kai likome dviese, ji perskaitė du savo eilėraščius ir paatviravo, jog pati sunkiai suvokianti, iš kur atsiradęs kūrybinis potraukis. Burbiškio grupinio gyvenimo namuose ji gyvena dar tik mėnesį laiko, tačiau tikisi, jog ateis laikas, kuomet ji vėl galės sugrįžti pas savo artimuosius. Jos eilėse „Atverk duris ir tiesoje pabūk šalia“, kurias ji man padeklamavo, tiek daug vilties ir atvirumo...


Viešnagę tęsėme erdviame kieme, čia pasitiko smalsūs ir mielai bendraujantys žmonės. Du vyrai suskubo parodyti šiltnamį, kuriame planuoja auginti daržoves, moterys džiaugėsi pavėsine, kurioje gera pabūti. Šnekučiuojantis greitai prabėgo popietės laikas. Prieš atsisveikindami iki kitų susitikimų, norintieji nusifotografavo bendroje nuotraukoje ir visus „Šilelio“ skaitytojus pasveikino su Šeimos diena.


Ramunė ŠALTENIENĖ

 







         

      
Sprendimas: DPromoLink