ŠIANDIENOS VARDADIENIAI:




2021 m. lapkričio 27 d. šeštadienis - 4:57
NAUJIENOS:

2013-11-08. Ginklakalio darbų paroda

Anykščių menininkų asociacija įgyvendina projektą „Gatvės galerija”. Šio projekto tikslas yra paminėti Pasaulio anykštėnų metus.  Anykščių miesto centre įrengtoje vitrinoje iki šių metų pabaigos bus eksponuojami Pasaulio anykštėnų dailininkų darbai, juos nemokamai galės apžiūrėti visi praeiviai. Projektą remia LR kultūros rėmimo fondas ir Anykščių rajono savivaldybė. Šį kartą galerijoje pristatomas kalvis, Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys Bronius Budreika.

Kalvystės darbų parodos atidarymo proga kalbiname tautodailininką Bronių Budreiką:

– Kaip susidomėjote kalvyste?

– Dar besimokydamas Ivonių pradinėje mokykloje, vėliau Debeikių vidurinėje vasaromis per atostogas padėdavau kolūkio kalviui Stasiui Gogeliui. Jis ir buvo mano pirmasis mokytojas. Man nuo mažens rūpėjo kalti, lankstyti metalą. Tėvas namuose taip žaisti drausdavo, kad nesugadinčiau jo įrankių, kurie tais laikais buvo labai brangūs. O per atostogas kolūkio kalvėje aš galėdavau kalti iki valiai. Kalvis S. Gogelis buvo geras mokytojas, vaiko nebaudė, nebardavo, visko pamokydavo. Man labai patikdavo kalvės kvapas, kalamos geležies garsas. Aš padėdavau atnešti anglių, pūsti dumples, gręžti rankiniu grąžtu. Džiaugdavausi, jei kartais leisdavo pamojuoti didžiuoju kūju. Kalvėje dirbome visus kaimui reikalingus darbus: kaustydavome arklius, vežimo ratus, gaminom ar remontavom akėčias, plūgus ir kitus padargus. Išmokau nustatyti pagal spalvą, kiek įkaitinti geležį kalimui, kaip užgrūdinti ir daug kitų kalvystės paslapčių. Taip vasaromis gal nuo kokių aštuonerių metų dirbdavau pas kalvį iki išvažiavau studijuoti į Kauną, vėliau į Panevėžio hidromelioracijos technikumą. Jį pabaigęs ir įgijęs mechaniko specialybę, dirbau Anykščių melioracijos statybos-montavimo valdyboje mechaniku. Darbe mane nuolat lydėjo kalvystė.

– Esate pagaminęs patrankų.

– Nesu profesionalus ginklakalys, nors gaminti ginklus man labai patinka nuo mažens. Pirmasis mano pagamintas daiktas iš metalo buvo pistoletas. Jis buvo užtaisomas per vamzdį, turėjo gaiduką, puikiai veikė, taikliai šaudė. Prisimenu, kaip aš, vaikas, didžiavausi savo ginklu. Su draugais eidavome į miškelį pašaudyti į taikinius, duodavau ir kitiems iššauti. Tėvas man draudė gaminti ginklus, bijojo, kad neišsideginčiau akių ar kitaip nesusižaločiau. Už tai galėjo nubausti milicija, bet berniukams labai rūpėjo ginklai. Šaunamuosius ginklus gaminti draudžiama, todėl negaminu, nors ir dabar būtų įdomu. Suradau nišą ginklų gamyboje, tai – senovinės patrankos.

Pirmąją savo patranką pagaminau pats. Vamzdį iš storo geležies strypo gręžiau staklėmis. Anykščiuose buvo vienintėlės tokios staklės. Susitariau su vyrais ir vakarais po darbo vis gręždavau. Kiek pagręžęs, patrankos vamzdį turėdavau išimti iš staklių ir paslėpti, kad dieną dirbtuvės valdžia nepastebėtų. Taip naktimis prieidamas gal per dvi savaites pasigaminau patrankos vamzdį. Pats sumontavau ir medinę dalį, apkausčiau. Ta patranka veikia iki šiol.

Antrąją patranką padėjau pagaminti Šaulių sąjungai. Vamzdį išliejo liejykloje. Ši patranka stovi „Siauruko” muziejaus ekspozicijoje. Abi mano gamintos patrankos legalizuotos, užregistruotos policijoje. Su jomis dažnai tenka saliutuoti per įvairias šventes, gimtadienius, medžioklės atidarymus, miesto iškilmių metu ir kitur. Kas užsako, tiems ir saliutuoju.

– Kritikų gerai vertinami Jūsų meninės kalvystės darbai.

– Menine kalvyste rimčiau susidomėjau nuo 1993 m., pradėjęs dirbti Anykščių žemės ūkio mokykloje. Iki šiol dirbu Anykščių technologijos mokyklos gamybinio mokymo meistru, kalvystės ir suvirinimo specialybių pedagogu. Čia – geros sąlygos kūrybai. Stengiuosi ir savo mokinius sudominti menine kalvyste.
Iš metalo kuriu dekoratyvinius buitinės paskirties kalvystės dirbinius. Dažniausiai užsakomi dirbiniai kapams puošti, tai įvairios žvakidės, stovai gėlėms, žibintai, metalinės gėlės, tvorelės ir kiti papuošimai. Esu nukalęs daug saulučių papuošti mediniams paminklams ar koplytstulpiams. Teko sukurti ir daiktų, naudojamų buityje, interjeruose. Buvo populiarūs mano pagaminti įrankių rinkiniai prie židinio, meniški lankstai vartams, žvakidės. Esu pagaminęs ir lovą.

Nuo 1995 m. dalyvauju parodose, nuo 1998 m. esu Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys. Ši mano autorinė kalvystės darbų paroda yra trečioji. Kolektyvinėse tautodailininkų darbų parodose dalyvauju kasmet. Net nebeatsimenu, kiek jų buvo. Mano darbus gyrė ir Jos Ekselencija Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Parodų metu vedu atsiliepimų knygą. Mano darbais džiaugėsi ir įrašus knygoje padarė daug garbių žmonių.

Įsiminė vyskupo Juozo Preikšo man dedikuotas įrašas:

„Žmogaus didybė priklauso ne nuo kūno jėgos, ne nuo akių grožio, bet nuo jo dvasios didybės”.

Žilvinas Pranas Smalskas

 







         

      
Sprendimas: DPromoLink