ŠIANDIENOS VARDADIENIAI:




2021 m. lapkričio 27 d. šeštadienis - 4:54
NAUJIENOS:

2015-07-16. Lie­tu­viš­ka eg­zo­ti­ka Tarp­tau­ti­nia­me mė­gė­jų te­at­rų fes­ti­va­ly­je Veng­ri­jo­je įver­tin­ta ova­ci­jo­mis

Pra­ėju­sią sa­vai­tę Anykš­čių kul­tū­ros cen­tro te­at­ro  tru­pė su­grį­žo iš Tarp­tau­ti­nio mė­gė­jų te­at­rų fes­ti­va­lio „PROGRESS PAPA“, vy­ku­sio šiau­rės va­ka­rų Veng­ri­jo­je,  Pa­pos mies­te. Anykš­tė­nai ja­me su­vai­di­no vie­ną iš ryš­kiau­sių ša­lies mė­gė­jų te­at­rų  šio se­zo­no pa­sta­ty­mų – Jus­ti­no Mar­cin­ke­vi­čiaus „Dau­kan­tą” (rež. J. Bu­zi­liaus­kas).

Ke­lio­nės ir fes­ti­va­lio įspū­džiais su „Ši­le­lio“ skai­ty­to­jais pa­si­da­li­no Anykš­čių kul­tū­ros cen­tro te­at­ro re­ži­sie­rius Jo­nas Bu­zi­liaus­kas.

Tarp­tau­ti­niai mė­gė­jų te­at­rų fes­ti­va­liai ren­gia­mi įvai­rio­se pa­sau­lio ša­ly­se, ta­me tar­pe ir Eu­ro­po­je. No­rint da­ly­vau­ti šia­me fes­ti­va­ly­je, rei­kė­jo gau­ti Lie­tu­vos na­cio­na­li­nės mė­gė­jų te­at­ro aso­cia­ci­jos re­ko­men­da­ci­ją. Prieš pus­me­tį siun­tė­me an­ke­tą. Aso­cia­ci­ja spek­tak­lį „Dau­kan­tas“ re­ko­men­da­vo Tarp­tau­ti­nio mė­gė­jų te­at­rų fes­ti­va­lio or­ga­ni­za­to­riams. Kon­kur­so bū­du spek­tak­lis  „Dau­kan­tas“ bu­vo at­rink­tas į fes­ti­va­lį „PROGRESS PAPA“, ku­ria­me da­ly­va­vo še­šios ša­lys: Lie­tu­va, Ar­mė­ni­ja, Če­ki­ja, Ru­mu­ni­ja, Ser­bi­ja ir Veng­ri­ja.

Ke­tu­rias die­nas tru­ku­sio fes­ti­va­lio me­tu bu­vo pa­ro­dy­ta vie­nuo­li­ka spek­tak­lių. Te­at­ro mė­gė­jai vai­di­no tri­jo­se erd­vė­se: mies­to Kul­tū­ros cen­tre, res­tau­ruo­ja­mo­je si­na­go­go­je ir Ka­ri­nin­kų ra­mo­vė­je.

Į fes­ti­va­lį mes va­žia­vo­me ne tik da­ly­vau­ti, bet ir pa­ma­ty­ti ki­tų ša­lių te­at­rų mė­gė­jų dar­bus, su­si­pa­žin­ti su ko­lek­ty­vais. Vy­ko ben­dra­min­čių su­si­bū­ri­mas, nau­jų kon­tak­tų už­mez­gi­mas, Lie­tu­vos, Anykš­čių bei lie­tu­viš­ko te­at­ro  pri­sta­ty­mas. Su­si­bi­čiu­lia­vo­me su ar­mė­nais. Ti­ki­mės, jog ka­da nors jie at­vyks pas mus į Anykš­čius. Tuo pa­čiu, tai bu­vo di­de­lis dar­bas, nau­ja pa­tir­tis bei po­il­sis.

 Spek­tak­lis „Dau­kan­tas“ te­at­ro tru­pės bu­vo vai­din­tas ne kar­tą ir iš­ban­dy­tas. Vaiz­di­niai, ap­švie­ti­mas, ben­dra at­mo­sfe­ra ir sim­bo­liai ja­me iš­kal­bin­gi bei aiš­kūs. Fes­ti­va­lio da­ly­viai ir ko­mi­si­ja tai pui­kiai įver­ti­no. Te­at­ra­lų tar­pe yra ge­rai ži­no­mas ter­mi­nas „per­lip­ti per ram­pą“. Taip va­di­na­mas ar­tis­tų kon­tak­tas su žiū­ro­vais. Jei­gu spek­tak­lio me­tu už­si­mez­ga emo­ci­nis ry­šys tarp ak­to­riaus ir žiū­ro­vo, tuo­met gau­na­mas dar di­des­nis efek­tas. Te­at­ras nė­ra vien tik pra­mo­ga. Jo pras­mė kur kas gi­les­nė. Te­at­ro mi­si­ja bū­na įvyk­dy­ta tik tuo­met, kai spek­tak­lio me­tu už­si­mez­ga tas emo­ci­nis ry­šys ir kuo­met žiū­ro­vui iš­ki­lę klau­si­mai čia pat bū­na at­sa­ky­ti. Vi­sa tai mums pa­vy­ko.

– Anykš­čių kul­tū­ros cen­tro te­at­rą su­bū­rė­te be­rods prieš dve­jus me­tus. Ma­nau, ne­su­kly­si­me sa­ky­da­mi, jog pa­si­se­kė Anykš­čiams ir se­ka­si Jū­sų te­at­ro tru­pei. Ar da­ly­va­vi­mas Tarp­tau­ti­nia­me fes­ti­va­ly­je bu­vo rim­tas iš­ba­dy­mas Jums ir ak­to­riams anykš­tė­nams?

Aš pats su te­at­rais fes­ti­va­liuo­se esu da­ly­va­vęs dvi­de­šim­ty­je pa­sau­lio ša­lių. Ma­no ma­ny­mu, šis fes­ti­va­lis ne­bu­vo nie­kuo iš­skir­ti­nis,  ta­čiau anykš­tė­nams te­at­ro mė­gė­jams pra­smin­gas ir da­vė kur kas pla­tes­nį su­vo­ki­mą apie te­at­rą. 

Ru­de­nį bus dve­ji me­tai, kaip Anykš­čių kul­tū­ros cen­tre su­bū­riau mė­gė­jų te­at­rą. Šiuo me­tu jis jun­gia dvi­de­šimt įvai­raus am­žiaus ir įvai­rių pro­fe­si­jų na­rių bei moks­lei­vių. Mū­sų te­at­ras – tai te­at­ro ger­bė­jų klu­bas, ku­rio na­riai vai­di­ndami jau­čia ma­lo­nu­mą. Jie yra įvai­riau­sių sri­čių spe­cia­lis­tai, jiems įdo­mu leis­ti lai­ką kar­tu, ko­mu­ni­kuo­ti tar­pu­sa­vy­je, mo­ky­tis teks­tus, ei­ti į sce­ną, pa­jus­ti ad­re­na­li­ną ir kon­tak­tą su žiū­ro­vu. Anykš­čių kul­tū­ros cen­tro te­at­ro tru­pė yra drau­giš­ka ir su­si­gy­ve­nu­si. Ke­lio­nės ko­lek­ty­vui vi­sa­da bū­na tam tik­ras iš­ban­dy­mas. Anykš­čių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė fi­nan­sa­vo ke­lio­nės trans­por­to iš­lai­das. Fes­ti­va­lio da­ly­vių ap­gy­ven­di­ni­mas ir mai­ti­ni­mas bu­vo or­ga­ni­za­to­rių rū­pes­tis. Vi­sas ki­tas vieš­na­gės Veng­ri­jo­je iš­lai­das anykš­tė­nai pa­si­den­gė pa­tys.

J. Buziliauskas pasiūlė, ar ke­lio­nė į Veng­ri­ją ir pa­si­ro­dy­mas fes­ti­va­ly­je bu­vo rim­tas iš­ban­dy­mas, pa­klaus­ti anykš­tė­nų ak­to­rių.

Įspū­džius pa­sa­ko­ja Žil­vi­nas Pra­nas Smals­kas:

Į Veng­ri­ją vy­ko­me dviem au­to­mo­bi­liais. Pa­pos mies­te gy­ve­na dau­giau nei 30 tūks­tan­čių gy­ven­to­jų.  Mus ap­gy­ven­di­no ko­le­gi­jos ben­dra­bu­ty­je. Pir­mą­jį va­ka­rą Ro­tu­šės aikš­tė­je įvy­ko fes­ti­va­lio ati­da­ry­mas. Su­te­mus ste­bė­jo­me Pa­pos mies­to jau­ni­mo paruoštą ug­nies šou. Po to vi­si fes­ti­va­lio da­ly­viai šė­lo dis­ko­te­ko­je. Fes­ti­va­lio me­tu va­ka­rais mies­te iki pat vi­dur­nak­čio gro­da­vo mu­zi­ka, vy­ko pra­mo­gos. Tris die­nas bu­vo ro­do­ma po tris spek­tak­lius, o ket­vir­tą die­ną – du. „PROGRESS PAPA“ fes­ti­va­lis bu­vo pui­kiai iš­rek­la­muo­tas, mies­te ka­bo­jo afi­šos, bu­vo iš­leis­ti buk­le­tai su vi­sų ša­lių spek­tak­lių ap­ra­šy­mais. 

Aš pir­mą kar­tą bu­vau Tarp­tau­ti­nia­me te­at­rų fes­ti­va­ly­je. Vi­siems jo da­ly­viams bu­vo įdo­mu pa­ma­ty­ti ki­tų ša­lių spek­tak­lius. Su­pra­tau, kad ju­de­sys, mu­zi­ka, mi­mi­ka, cha­rak­te­ris ir veiks­mas  te­at­re svar­biau­sia. Kal­ba ir žo­džiai lie­ka ant­ra­me pla­ne. Spek­tak­lis „Dau­kan­tas” jiems bu­vo­ eg­zo­ti­ka. Už­sie­nie­čiams pa­ti­ko mū­sų dai­nin­ga kal­ba, dro­bi­niai kos­tiu­mai, sim­bo­liai, aukš­tos, švie­sios mo­te­rys. Po spek­tak­lio ova­ci­jos il­gai ne­si­lio­vė. Iš sce­nos mū­sų ne­no­rė­jo iš­leis­ti, nu­si­lenk­ti žiū­ro­vams grį­žo­me gal ke­tu­ris kar­tus. Vi­siems anykš­tė­nams ge­rą įspū­dį pa­li­ko če­kų pan­to­mi­mos te­at­ras, ku­ria­me vai­di­no kurč­ne­by­liai.

Lais­vu lai­ku bu­vo­me nu­vy­kę prie Ba­la­to­no eže­ro. Tai per sep­ty­nias­de­šimt ki­lo­met­rų nuo Pa­pos mies­to nu­to­lęs di­džiau­sias eže­ras Vi­du­rio Eu­ro­po­je. Pa­si­mau­dė­me, pa­si­le­pi­no­me sau­le. Bu­da­peš­to mes ne­ap­lan­kė­me, ta­čiau pa­ma­tė­me ma­žes­nius ku­ror­ti­nius mies­tus, ku­riuos ga­li­me pa­ly­gin­ti su sa­vo ša­lies ku­ror­tais. Veng­ri­jo­je karš­ta, au­ga­lai įspū­din­gi, bet žo­lė nu­ru­da­vu­si. Dau­ge­liui Veng­ri­ja aso­ci­juo­ja­si su vy­nu, veng­riš­kais la­ši­niais ir veng­riš­ku gu­lia­šu. De­ja, veng­riš­ko gu­lia­šo pa­ra­gau­ti ne­te­ko. Ta­čiau veng­riš­ko vy­no tik­rai ra­ga­vo­me. Pa­pos mies­te žmo­nės sun­kiai kal­ba an­glų ar vo­kie­čių kal­bo­mis. Aš kal­bu vo­kiš­kai, bet ten vo­kie­čių kal­bą su­pran­tan­tį su­ti­kau tik vie­ną ki­tą. Man pa­ti­ko vaikš­čio­ti ne cen­tri­nė­je mies­to da­ly­je, o se­na­mies­čiu. Įdo­mu bu­vo pa­si­dai­ry­ti veng­riš­ka­me tur­gu­je. Se­na­mies­ty­je pa­sta­tų ar­chi­tek­tū­ra įspū­din­ga, ta­čiau šiuo­lai­ki­niai pa­sta­tai pas mus kur kas mo­der­nes­ni, su­dė­tin­ges­ni. 

Ke­lio­nė ir fes­ti­va­lis pa­li­ko tik gra­žius įspū­džius ir pri­si­mi­ni­mus vi­sai ko­man­dai, ku­rio­je bu­vo­me dvy­li­ka anykš­tė­nų. Vi­siems te­at­ro mė­gė­jams ak­to­riams lin­kiu kuo dau­giau to­kių iš­vy­kų.

Aud­ro­nės Pa­jars­kie­nės min­tys:

Tai bu­vo įdo­mi ir pras­min­ga pa­tir­tis. Daug iš­mo­ko­me iš ki­tų ša­lių te­at­ro mė­gė­jų ak­to­rių, ga­lė­jo­me pa­ly­gin­ti, ver­tin­ti pa­si­ro­dy­mus. Tuo pa­čiu, tai bu­vo pui­ki pro­ga pa­ma­ty­ti, kaip sve­tur or­ga­ni­zuo­ja­mas fes­ti­va­lis. Di­džiau­sias or­ga­ni­za­vi­mo sa­vi­tu­mas bu­vo tai, kad kaip pra­leis­ti lais­vą lai­ką, fes­ti­va­lio da­ly­viai pla­na­vo­si vi­siš­kai sa­va­ran­kiš­kai. Kad su­si­pa­žin­tu­me su Pa­pos mies­tu, pės­čio­mis įvei­kė­me ne­ma­žus at­stu­mus. Pa­pos mies­to cen­tre  fes­ti­va­lio dva­sia jau­tė­si ne tik da­ly­vių, ta­čiau ir mies­to ben­druo­me­nės tar­pe. O svar­biau­sia, ma­nau, bu­vo tai, kad Anykš­čių kul­tū­ros cen­tro te­at­ro spek­tak­lis, ku­ria­me pa­sa­ko­ja­ma Si­mo­no Dau­kan­to is­to­ri­ja, pa­lie­tė dau­gy­bės žiū­ro­vų šir­dis ir, ti­kiuo­si, il­gam iš­liks at­min­ty. 

Ra­mu­nė ŠALTENIENĖ

 

 







         

      
Sprendimas: DPromoLink