ŠIANDIENOS VARDADIENIAI:




2021 m. lapkričio 27 d. šeštadienis - 4:42
NAUJIENOS:

2015-07-23. Me­dus – se­no­sios Lie­tu­vos „va­liu­ta“

 Pie­vo­se gir­dė­ti ma­lo­niai nu­tei­kian­tis bi­čių dūz­gi­mas. Jis ly­di li­gi so­dy­bos, ku­rio­je ga­li­ma ne tik pa­ra­gau­ti ir nu­si­pirk­ti me­daus, ta­čiau ir pa­si­kal­bė­ti apie uni­ver­sa­lią bi­ti­nin­kys­tės spe­cia­ly­bę. Ma­ne pa­si­tin­ka Anykš­čių ra­jo­no bi­ti­nin­kų drau­gi­jos val­dy­bos na­rio, Troš­kū­nų gi­ri­nin­ki­jos gi­ri­nin­ko Aud­riaus Kus­tos sū­nus Vy­tau­tas.  

 

– Trum­pai pa­pa­sa­ko­ki­te apie sa­vo šei­mos bi­čių ūkį. Iš kur at­ėjo iš­ma­ny­mas apie bi­ti­nin­kys­tės ama­tą? – pa­pra­šau Vy­tau­to.

Ma­no pro­se­ne­lis Vy­tau­tas bu­vo miš­ki­nin­kas. Bu­vu­sio­je ei­gu­vo­je, ku­ri sta­ty­ta 1926 me­tais,  jis nuo­lat lai­ky­da­vo maž­daug de­šimt bi­čių šei­mų.  Tė­tis pa­sa­ko­jo, kad po jo mir­ties, ku­rį lai­ką bi­ti­nin­ka­vi­mas  bu­vo nu­trū­kęs. Ta­čiau tė­čio bro­lis Gied­rius mo­kė­si bi­ti­nin­kys­tės ama­to ir at­kū­rė šį ūkį. Pra­džio­je tu­rė­jo 12 avi­lių. Nuo 2000 me­tų dvie­jų bro­lių puo­se­lė­ja­mas  bi­čių ūkis iš­au­go iki stam­baus bi­ti­nin­kys­tės ūkio. Da­bar per 300 bi­čių šei­mų ūky­je dar­buo­ja­mės tri­se. Tė­tis, jo bro­lis Gied­rius ir aš esa­me at­sa­kin­gi už 17-oje vie­tų iš­dė­lio­tus  bi­čių avi­lius.  Maž­daug nuo dvy­li­kos me­tų po tru­pu­tį bu­vau įtrauk­tas į bi­čių ir me­daus ūkio dar­bus.  Nuo še­šio­li­kos me­tų iš­ma­ny­mas apie bi­tes man tei­kė džiaugs­mą, įga­vau pa­tir­ties. Dė­ka to die­gia­me nau­jas tech­no­lo­gi­jas bei sie­kia­me me­daus ūkio mo­der­ni­za­vi­mo.

Gal pa­me­na­te sa­vo sma­gias ar su­dė­tin­gas si­tu­a­ci­jas jau­no­jo bi­ti­nin­ko prak­ti­ko­je.

Tė­tis nuo­lat ra­gi­no ir ska­ti­no iš­mok­ti vi­sus bi­ti­nin­kys­tės pa­grin­dus. Pa­me­nu aki­mir­kas, kuo­met  iš­mo­kau at­pa­žin­ti mo­ti­nė­lę ir vis daž­niau lįs­da­vau į avi­lius. Mo­ti­nos yra šiek tiek di­des­nės, il­ges­ne uo­de­ga. Mū­sų ūky­je jos vi­sos pa­žy­mė­tos skir­tin­go­mis spal­vo­mis pa­gal me­tus. Vi­sa šei­ma pa­lai­kė ma­no idė­ją eks­plo­a­tuo­ti tik dau­gia­aukš­čius avi­lius. Ta­da tu­rė­jo­me dvie­jų rū­šių avi­lių. Mo­ty­vuo­tai pa­grin­džiau, jog eks­plo­a­tuo­jant pra­mo­ni­nius avi­lius,  bi­čių prie­žiū­ros lai­ko są­nau­dos su­ma­žė­ja maž­daug 80 proc. Jau de­šimt me­tų, kaip at­si­sa­kė­me tra­di­ci­nių avi­lių. Sa­vo di­plo­mi­nia­me dar­be at­sklei­džiau vi­sas pa­slap­tis, kaip bi­ti­nin­kau­ti nuo pa­va­sa­rio iki ru­dens, nau­do­jant šiuos avi­lius. Kai bai­giau dvy­li­ka kla­sių, ne­bu­vo abe­jo­nių ap­si­spręs­ti kur stu­di­juo­ti. Me­dus ta­da bu­vo la­bai pa­klau­sus pro­duk­tas. Sva­jo­jau įsi­gy­ti bi­ti­nin­ko spe­cia­ly­bę. Esu ag­ro­ver­slų tech­no­lo­gas su bi­ti­nin­kys­tės pa­grin­du.  To­liau tę­siu stu­di­jas uni­ver­si­te­te.

Bi­ti­nin­kai tei­gia, jog gam­ta šie­met ne­pa­lan­ki bi­tu­tėms.

Vė­ly­vas pa­va­sa­ris lė­mė tai, jog pa­va­sa­ri­nis me­dus vė­la­vo ir ne­bu­vo jo tiek, kiek no­rė­tų­si. 18 avi­lių ve­žė­me į Kre­ke­na­vos ra­jo­ne esan­tį rap­sų lau­ką. 250 hek­ta­rų rap­sų plo­te per mė­ne­sį bi­tės pri­ne­šė tiek nek­ta­ro, kad pri­su­ko­me apie 300  ki­log­ra­mų rap­sų me­daus. Už­sie­ny­je jis la­bai po­pu­lia­rus mais­to pra­mo­nė­je, ka­dan­gi jis yra švel­nes­nio sko­nio nei miš­ko me­dus, bet yra la­bai sal­dus pro­duk­tas.

Anykš­čių tur­gu­je už ki­log­ra­mą me­daus pra­šo­ma še­šių eu­rų. O ko­kia kai­na pas Jus?

Mes tur­gu­je ne­pre­kiau­ja­me. Pas mus me­dus šiek tiek pi­ges­nis nei tur­gu­je.  

Kur re­a­li­zuo­ja­te me­dų?

Tu­ri­me nuo­la­ti­nius pir­kė­jus, ku­rie per­ka me­dų iš na­mų. Per de­šimt ir dau­giau me­tų pa­sto­vių klien­tų skai­čius  iš­au­go. Kas­met jie šiek tiek kei­čia­si, bet yra ra­tas iš­ti­ki­mų, ku­rie at­ve­da ir ki­tus me­daus mė­gė­jus. Rap­sų me­dų pla­nuo­ja­me par­duo­ti už­sie­nie­čiams.

Kaip kei­čia­si šio uni­ver­sa­laus ama­to dar­bų at­li­ki­mo bū­das? Ar ma­žė­ja ran­ki­nio dar­bo? 

Taip. Dau­gia­aukš­čio avi­lio kon­struk­ci­ja la­bai pa­to­gi. Nau­ją šei­mą  ga­li­ma su­kur­ti per ke­lias mi­nu­tes. Anks­čiau me­dų žmo­gus suk­da­vo ran­ki­niu bū­du. Da­bar tą dar­bą at­lie­ka elek­tros va­rik­lis.  Yra ata­kia­vi­mo stak­lės. Dau­giau­sia lai­ko už­ima med­su­kės už­kro­vi­mas ko­riais. Da­bar sva­jo­ju apie prieš dve­jus  me­tus Uk­rai­no­je vy­ku­sio­je tarp­tau­ti­nė­je bi­ti­nin­kų šven­tė­je pa­ma­ty­tą mo­der­nes­nę suo­mių ga­my­bos įran­gą me­dui suk­ti.

Ko­kius me­daus pro­duk­tus ga­mi­na­te? Ar iš tie­sų me­dus ste­buk­lin­gas pro­duk­tas?

Ren­ka­me žie­da­dul­kes, pie­ne­lį, ru­de­nį ku­lia­me duo­ne­lę. Bi­čių pie­ne­lis yra la­bai bran­gus, ta­čiau ir la­bai pui­kus pro­duk­tas. Žmo­nės ma­žai ži­no apie jo nau­dą svei­ka­tai. Tai yra pa­ti veik­liau­sia me­džia­ga pa­sau­ly­je. Ji stip­ri­na žmo­gaus imu­ni­nę sis­te­mą. Sa­ko­ma, kas var­to­ja bi­čių pie­ne­lį, nie­ka­da ne­su­sirgs vė­žiu.  Ma­no ry­tas pra­si­de­da nuo šaukš­te­lio me­daus. Tar­kuo­tą im­bie­ro šak­nį su me­du­mi bei cit­ri­na taip pat nau­do­ja­me vi­są žie­mą.  Ne tik me­dus tei­gia­mai vei­kia žmo­gaus svei­ka­tą, bet ir pats dar­bas su bi­tė­mis.

Ko­kio der­liaus lau­kia­te šią va­sa­rą?

Per­nai šiuo lai­ku tu­rė­jo­me dau­giau nei tris to­nas me­daus pri­su­kę. Vė­sios va­sa­ros nak­tys, au­ga­lai ne­ski­ria nek­ta­ro – vi­sa tai  įta­ko­ja der­lių. Per va­sa­rą yra tik  apie 14 me­do­ne­šio die­nų.

Kiek rei­kia tu­rė­ti avi­lių sa­vo šei­mos po­rei­kiams?

Pa­kan­ka tu­rė­ti dvi šei­mas. Me­daus už­teks ne tik sa­vo šei­mai, bet ir kai­my­nams, bi­čiu­liams.

O ko­kį ūkį rei­kia  tu­rė­ti šeimai, no­rint pra­gy­ven­ti iš me­daus? 

200-300 bi­čių šei­mų.

– Ko pa­lin­kė­tu­mė­te ir ką pa­tar­tu­mė­te no­rin­tiems tu­rė­ti nors vie­ną ar du bi­čių avi­lius?

– Sa­ko­ma, jog bi­ti­nin­kys­tė – la­bai uni­ver­sa­li spe­cia­ly­bė. Ta­čiau bi­tes au­gi­nan­tis žmo­gus tu­ri ge­rai iš­ma­ny­ti apie gy­vū­nų vei­si­mą, au­gi­ni­mą ir gy­dy­mą, au­ga­lų so­di­ni­mą ir prie­žiū­rą, ži­no­ti tech­ni­nius ir me­cha­ni­nius pa­grin­dus. To­dėl no­rin­tiems lai­ky­ti bi­tes sa­vo šei­mos po­rei­kiams, pa­tar­čiau nuo­lat kon­sul­tuo­tis ir ben­dra­dar­biau­ti su šį ama­tą iš­ma­nan­čiais bi­ti­nin­kais. Jei­gu žmo­gus im­lus mo­ki­nys, bi­ti­nin­ka­vi­mo jis ga­li iš­mok­ti  maž­daug per ket­ve­rius me­tus. Kas­met tu­riu vie­ną ar­ba du mo­ki­nius. Kon­sul­tuo­ja­mės te­le­fo­nu, va­žiuo­ja­me vie­ni pas ki­tus ap­žiū­rė­ti ūkio.

Pa­va­sa­ris, va­sa­ra ir ru­duo – įtemp­tas lai­kas stam­biems bi­ti­nin­kams. O ko­kie dar­bai lau­kia žie­mą?

Žie­mą ga­mi­na­me avi­lius, ruo­šia­me in­ven­to­rių.  Tai ra­mes­nis lai­ko­tar­pis. Ga­li­ma  leis­ti sau ir pail­sė­ti. Ta­čiau, ka­dan­gi esu stu­den­tas, lais­vo lai­ko kol kas ne­lie­ka.

– Ko­kie at­ei­ties pla­nai su­ka­si tri­jų darbš­čių vy­rų gal­vo­se?

Me­daus po­rei­kis nuo­lat au­ga, to­dėl ir bi­čių ūkių kie­kis Lie­tu­vo­je  ple­čia­si. Pla­nuo­ja­me plės­tis iki 600 šei­mų bi­čių. Tam rei­ka­lin­gos  in­ves­ti­ci­jos. Ta­čiau kuo dau­giau in­ves­tuo­si­me į šį ver­slą, tuo dau­giau tiek­si­me me­daus. Ži­no­ma, kai iš­si­plė­si­me,  tri­se fi­ziš­kai  ne­be­spė­si­me suk­tis ūky­je. Teks sam­dy­ti pa­gal­bi­nin­kus, no­rin­čius dirb­ti dar­bą, ku­ris ug­do pa­sta­bu­mą, stro­pu­mą, nuo­vo­ku­mą, ra­mi­na min­tis ir tam­pa gy­ve­ni­mo bū­du.

Dė­ko­ju Vy­tautui už at­vi­rą po­kal­bį ir pa­lin­kiu gra­žios drau­gys­tės su bi­tė­mis. Kol abu ra­gau­ja­me me­dų, Vy­tau­tas man „pra­ve­da“ pa­mo­kė­lę apie me­daus is­to­ri­ją:

Me­dus – tai se­no­sios Lie­tu­vos „va­liu­ta“. Me­dų au­ko­da­vo die­vams, nau­do­da­vo kaip sal­dik­lį, mais­to ga­my­bai, gro­žio ir svei­ka­ti­ni­mo pro­ce­dū­roms, taip pat jį nau­do­jo bal­za­muo­jant mu­mi­jas, ga­mi­nant ce­men­tą ir la­ką. Me­dus, su­mai­šy­tas su sū­riu, bu­vo ypa­tin­gas grai­kų de­ser­tas, mat jau ta­da ti­kė­ta, jog šis pro­duk­tas pra­il­gi­na žmo­gaus gy­ve­ni­mą. Vi­du­ram­žiais, kai įsi­ga­lė­jo baž­ny­čia, na­tū­ra­lus, bi­čių ga­mi­na­mas vaš­kas ta­po la­bai svar­bus žva­kių ga­my­bai, o pats me­dus virs­da­vo va­liu­ta, duok­le ar do­va­na. XI a. ger­ma­nų žem­val­džiai at­ly­gį dar­bi­nin­kams mo­kė­da­vo me­du­mi ir vaš­ku. Net se­na­ja­me Tes­ta­mente ra­šo­ma, jog mi­dus ir al­ko­ho­li­niai gė­ri­mai, pa­ga­min­ti iš me­daus, lai­ko­mi Die­vų nek­ta­ru ir la­bai ver­ti­na­mi.

Bi­čių vaš­kas bu­vo ži­no­mas gi­lio­je se­no­vė­je. Se­no­vės Egip­te vaš­ką su me­du­mi nau­do­jo mi­ru­siems bal­za­muo­ti, vaš­ki­nių žva­kių ga­my­bai. Vi­du­ram­žių Lie­tu­va, ku­rio­je tuo me­tu dar vy­ra­vo dre­vi­nė bi­ti­nin­kys­tė, jau mo­kė­jo su­rink­ti ir pa­ga­min­ti di­de­lius vaš­ko kie­kius, ku­rio už­tek­da­vo vie­ti­nei rin­kai ir eks­por­tui. Vi­du­ram­žiais ir vė­les­niais lai­kais me­dus bei jo ga­mi­niai bu­vo nau­do­ja­mi ne tik dai­lė­je, skulp­tū­ro­je, bet ir pra­mo­nė­je: lai­vų sta­ty­bo­je, gal­va­no­tech­ni­ko­je, da­žų ir la­kų ga­my­bo­je“.

Ra­mu­nė ŠALTENIENĖ

 

 







         

      
Sprendimas: DPromoLink