ŠIANDIENOS VARDADIENIAI:




2021 m. lapkričio 27 d. šeštadienis - 5:31
NAUJIENOS:

2015-08-20. Ieškantis laimės menininkas

 Vaikystėje kopijavo paveikslėlius

Egidijus gimė Anykščiuose. Šeimoje buvo jauniausias iš keturių brolių. Broliai nelabai domėjosi menais. Keli giminaičiai buvo drožėjai. Gal tai paskatino kurti. Mažasis Egidijus, augdamas močiutės sodyboje, netoli Debeikių kaimo, mėgo kopijuoti paveikslėlius. Jis persipiešdavo pieštuku ant sąsiuvinių žurnaluose ar knygose jam patikusius paveikslėlius. Dažniausiai tai būdavo traktoriai, lėktuvai, automobiliai ir kita technika. Būdamas antroku persikėlė su mama gyventi į Anykščius ir pradėjo mokytis A.Baranausko vidurinėje mokykloje. Jo klasės auklėtoja buvo dailės mokytoja Stasė Juodelienė. Mokytoja pastebėjo gabų vaiką ir skatino piešti, lipdyti, lankyti dailės būrelį. Egidijus buvo judrus vaikas, jis negalėdavo ilgai išsėdėti vienoje vietoje. Sunkiai išbūdavo ir dailės būrelyje, jam vis rūpėjo „eiti laukais“. Tik per žiemos atostogas, ar kai lauke buvo blogas oras, rasdavo laiko piešimui. Besimokydamas vyresnėse klasėse piešdavo ant sąsiuvinių per anglų kalbos pamokas. Kartu su klasioku Mariumi Černiausku buvo „užsikrėtę“ piešimu. Jų sąsiuviniai , pripiešti keisčiausių dalykų, dažnai užkliūdavo mokytojams. Abu berniukai užaugę tapo savamoksliais dailininkais. Egidijus, baigęs aštuonias klases, mokėsi Anykščių proftechninėje mokykloje ir įgijo vidurinį išsilavinimą.

 Egidijus prisimena:

– Paauglystėje menai man nerūpėjo. Nors mokytojai „integravo“ mane į dailės būrelį, mokė tapybos, lipdybos ir kitų meniškų darbelių, „nevyniosiu į vatą“, ėjau laukais. Kai perbėgau laukais vėl čiupau teptukus. Įsidarbinau individualioje įmonėje „Žilvinas“. Tada man buvo tapybos ir piešimo kūrybinis etapas.

 Kūrė interjerų dizainą

– Kūrybinis darbas įmonėje „Žilvinas“ man labai patiko. Brigada buvo sukomplektuota iš gabių vyrų, kurie vienas su kitu konkuravo, kas padarys geriau, gražiau. Darbe kūrėme interjerus, reklamines iškabas, o namuose pradėjau tapyti. Per kelis metus ten dirbdamas prisidėjau įrengiant daug neblogų interjerų Anykščiuose. Anykštėnai pastebėjo mūsų darbus. Galėjome tuo didžiuotis. Vienas mūsų objektas buvo Vilniuje. Rengėme „Maximos“ parduotuvės interjerą. Po to darbo likau mieste, bandžiau įsitvirtinti Vilniuje. Dirbau patalpų apdailos srityje. Du metus gyvenau Saulėtekio alėjoje, bet man nepatiko. Vilnius man – per didelis miestas. Aš užaugęs gamtoje negaliu gyventi ant betono.

Grįžęs į Anykščius verčiausi patalpų apdaila. Dailininkai keramikai Levas ir Lina Bekerai gyveno vandens malūne ant Virintos upės užtvankos. Jiems įrengiau dirbtuves, pagaminau baldus pirmojo ir antrojo malūno aukštų interjerams, įrengiau vonios kambarį. Tas objektas man neblogai pavyko. Žurnale „Mūsų namai“ buvo išspausdintas straipsnis ir mano sukurtų baldų nuotraukos.

Pas L. ir L. Bekerus rinkdavosi kūrybinis jaunimas, ten susipažinau su mergina iš Klaipėdos. Išvažiavau pas ją ir pradėjome kartu gyventi.

 

Gamino komodas

– Klaipėdoje draugės mamos sandėliuke įsirengiau dirbtuvėles ir pradėjau gaminti komodas. Pagaminau tris komodas, nutapiau kelis paveikslus. Kai „užsikabinu“, negaliu sustoti. Dirbau, stengiausi padėti šeimai.

Mano draugė laukėsi, planavome, kad ir aš dalyvausiu gimdyme. Buvo tokia sąlyga, kad tėvas, dalyvaujantis gimdyme, turi persišviesti plaučius. Persišviečiau ir aš. Gydytojai mano plaučiuose rado juodą dėmę. Nustatė, kad tai – nepiktybinė vėžio forma. Kelis mėnesius praleidau ligoninėse Klaipėdoje ir Vilniuje. Kai grįžau po operacijos, dukra jau buvo keturių mėnesių. Myliu savo dukrą. Ji – gražiausias mano kūrinys. Tada buvo sunkiausias mano gyvenimo momentas. Namie tapyti negalėjau, nes vaikui smirdėjo dažai. Lauko sandėliuke žiemą dirbti su medžiu nebuvo sąlygų. Dar nebuvau atsigavęs po operacijos, gėriau vaistus. Susipykau su draugės mama ir išvažiavau į Anykščius. Žiemą iš nevilties gėriau. Pavasarį susiradau butą ir pasikviečiau savo draugę su dukra pas mane gyventi. Bet mano draugės žemaitiškas charakteris toks, kad kartu pagyvenome tik metus. Nuo tada esu „laisvas agentas“. Ieškau laimės.

Verčiasi patalpų apdaila

– Grįžęs į Anykščius pradėjau verstis patalpų apdaila. Tuo užsiimu iki šiol. Darbų yra, nesiskundžiu. Jau esu pagaminęs per 50 įvairių baldų: stalų, kėdžių, komodų ir kitų interjero detalių. Bandau kurti ir metalinius aksesuarus. Iš seno pjūklo su variniais vamzdeliais esu pagaminęs vėjo varpelius. Iš žalvario lakšto padariau smilkalinę ir kelis kitus metalinius kūrinius. Mano tapyba daugiausia yra privačiose kolekcijose, nes dažniausiai tapau progoms. Paveikslus dovanoju savo draugams ir moterims.

Kai „užsikabinu“, darau tik vieno žanro kūrinius. Šiuo metu – komodų etapas. Yra keli pradėti tapybos darbai, bet kai užeis įkvėpimas tapyti, tada tik tapysiu. Šiuo metu „Gatvės galerijoje“ eksponuojami paveikslai visi yra mano ankstyvieji darbai.

Žilvinas Pranas Smalskas

 

 







         

      
Sprendimas: DPromoLink