ŠIANDIENOS VARDADIENIAI:




2020 m. rugpjūčio 7 d. penktadienis - 21:33
NAUJIENOS:

2013-11-15. Už žiurkę didesnis, už velnią gudresnis

Į redakciją paskambino vienkiemio Troškūnų seniūnijoje gyventojas ir piktinosi, kad bebrų niekas nemedžioja. Pasak jo, pilni melioracijos grioviai bebrų užtvankų. Vanduo tiek pakeltas, kad semia dirbamus laukus. Negana to, keli bebrai atsikraustė į visai šalia namų, gale sodo, iškastą tvenkinį. Dieną jų nesimato, o naktimis graužia šalia tvenkinio pasodintus medelius, sodo obelis. Kaip su jais kovoti?


Upinis bebras (Castor fiber) – stambiausias Lietuvos graužikas, sveriantis 20–26 kg. Dėl dantų sandaros turi nuolat graužti. Lietuvoje bebrų yra virš 50 tūkstančių, jų nuolat daugėja. Gyvena visur, kur tik yra pakankamai vandens: miškuose, laukuose, ar pievose, įvairiuose vandens telkiniuose. Plauko ir maitinasi tik prieblandomis ir naktį. Dieną tūno po žeme, vandens telkinių krantuose iškastuose urvuose. Įėjimo anga į bebro urvą visada būna apie vieną metrą po vandeniu. Veiklus ištisus metus. Ypatingai suaktyvėja rudenį, kai kaupia šakų atsargas žiemai. Šakas susmeigia po vandeniu į telkinio dugną, kad užšalus vandeniui galėtų išnėręs iš urvo po ledu pasiimti suslėptų šakelių ir parsitempęs į urvą žiemą maitintis. Po vandeniu išbūna iki 15 minučių. Ant ledo išlipa labai retai, visą žiemą praleidžia po žeme ir nardydamas po ledu. Bebrai gyvena šeimomis: patinas, patelė ir dviejų kartų jaunikliai. Vasaros viduryje, apie birželio mėnesį, bebrė atsiveda jauniklius. Gimus naujai vadai, dvimečiai vaikai išvaromi iš šeimos. Jie naktimis šliaužioja grioviais, kol randa neužimtą vandens telkinį ir ten įsikuria. Taip jie gali apsigyventi ir dirbtiniuose tvenkiniuose. Vasarą jie po vandeniu kasasi  urvus, minta vandens augalais, tad jų veikla gali būti nepastebima. Šiuo metu bebrai kaupia maistą žiemai, todėl nugraužia daugiausia medžių. Dabar ypač pastebima bebrų daroma žala.


Kaip išvaryti atėjūnus?


Pasak Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Anykščių rajono agentūros vedėjo Arnoldo Kazakevičiaus, gyventojai, kurie savo sklype nori išnaikinti bebrus, turi kreiptis į to krašto medžiotojų klubus. Patys žemės savininkai medžioti ar kitaip gaudyti bebrų negali. Už tai gresia bauda iki 4000 litų už nelegalią medžioklę ir dar 1000 litų už kiekvieną nelegaliai sumedžiotą bebrą. Bebrų nugraužtus medžius žemės savininkai gali naudoti savo reikmėms. Ant kelmo turi matytis bebro graužimo žymės. Jei nupjausite medį žemiau bebro graužimo vietos ir kelme nesimatys graužimo pėdsakų, galima įtarti, kad tas medis buvo savavališkai nupjautas. Už savavališką beržo ar drebulės nukirtimą žemės savininkui gresia bauda iki 500 litų. Bebrus galima medžioti nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 15 dienos.


Kaip sumedžioti bebrą? 


Troškūnų būrelio medžiotojas Arūnas Juknevičius pastebėjo, kad bebrą sumedžioti nėra paprasta. Rudenį bebras išneria sutemus ir be garso. Iš vandens iškiša tik šnerves, pauosto orą ir vėl paneria. Jei nieko įtartino nepajaučia, po kiek laiko išneria vidury tvenkinio ir atsargiai plaukia į krantą klausydamas ir uosdamas orą. Jei pajaučia menkiausią įtarimą, užuodžia nepažįstamą kvapą ar išgirsta kokį garsą, staigiai neria po vandeniu, garsiai pliaukštelėdamas uodega ir daugiau nesirodo. Medžioti su prožektoriumi draudžiama, o bebrai – naktiniai gyvūnai, tad rudenį tykoti su šautuvu neverta. Naktys labai tamsios, dangus apsiniaukęs, tad jei ir girdėsi jį krebždant, nematysi, kur šauti. Jeigu aiškūs jų šliaužiojimo takai, galima pagauti selektyviniais spąstais. Taip medžiojama retai, nes bebras labai atsargus, kur spąstai neina, o ir iškyla pavojus sugauti kokį kitą nemedžiojamą žvėrį.


Medžioti dieną galima tik grioviuose, kur tekantis vanduo. Reikia pasroviui išardyti kelias bebrų užtvankas. Šis darbas yra labai sunkus. Dirbti tenka keliems medžiotojams kelias valandas. Tada reikia laukti, kol nuslūgs tvenkinio vanduo, kad pasimatytų bebrų urvų angos. Kol nuteka vanduo, praeina dar kelios valandos. Vanduo nubėga, bet lieka daug dumblo. Juo vaikščioti labai sunku. Tuomet į urvą reikia leisti urvinių veislės šunį ir laukti, kad tas išvarytų iš urvo bebrą. Bebras jaučia grėsmę, kandžioja šunį ir neina. Tada pagal šuns lojimo garsą, maždaug nustačius vietą po žeme, kastuvais reikia atkasti urvą iš viršaus. Tokia medžioklė – labai sunkus darbas. Dažnai medžiotojai grįžta purvini, pavargę ir be laimikio. Rudens dienos trumpos, tad gali sutemti dar vandeniui neišbėgus. O jei paliksi išardytą užtvanką, per naktį bebrai ją suremontuoja, kad net žymės nelieka, kur buvo ardyta. Šitaip medžiojame tik išskirtiniais atvejais, jeigu ūkininkas, kuris skundžiasi, kad bebrai daro žalą, sudaręs su mūsų būreliu sutartį dėl medžioklės plotų naudojimo. 


Na, o jeigu bala nepratekama ir iš jos negalima išleisti vandens, geriausia medžioti pavasarį. Bebrai iš urvų maitintis išlenda maždaug vienodu laiku, apie 19 valandą. Kai ilgesnės dienos, tuomet būna dar pakankamai šviesu, tad galima matyti, kur šauni. Pavasarį, iki balandžio mėnesio 15 dienos, dar leidžiama medžioti bebrus. Vasarą juos medžioti draudžiama. Jei į nepratekamą tvenkinį vasarą atsikraustys bebrai, rudenį teks patirti nuostolius.
Valstybė bebrų padarytos žalos neatlygina.

Žilvinas Pranas Smalskas

 







         

      
Sprendimas: DPromoLink