ŠIANDIENOS VARDADIENIAI:




2021 m. lapkričio 27 d. šeštadienis - 5:17
NAUJIENOS:

2015-08-27. Nebijokime būti tokiais, kokie esame

Darbo metu bei laisvalaikiu kiekvienas mes sutinkame ne tik gerai pažįstamus, mums žinomus žmones, tačiau pastebime ir naujus veidus. Man patinka stebėti, po truputį pažinti ir atrasti naujus veidus Anykščiuose. Su Jore susipažinau praėjusių metų gruodžio pradžioje, dalyvaudama neformaliose diskusijose Anykščių viešojoje bibliotekoje. Tuomet grupelė miestelėnų, kartu su kultūros įstaigų darbuotojais, Kalėdų laikotarpiu dalinosi mintimis apie Anykščius, kaip sukurti jaukią šventę ne tik savo šeimai, tačiau ir visai miesto bendruomenei. Tačiau tik praėjus daugiau nei pusmečiui po pažinties, mudvi susitikome atviram pokalbiui bei artimesnei pažinčiai.

– Esate gegužės mėnesį viešosios bibliotekos surengto naktinio žygio „Pas laumes“ sumanytoja. Birželio mėnesį pristatėte bibliotekoje pradėtą vykdyti projektą „Bibliotekos pažangai 2“ bei dalyvaujate įvairiose Naujų vėjų bendruomenės veiklose. Papasakokite apie save, savo misiją ir svajones. Iš kur šis naujas vėjas?

– Esu Jorė Visockytė. Gimiau ir augau Vilniuje, ten baigiau psichologijos studijas. Vėliau Kopenhagos universitete studijavau Audiovizualinį suvokimą. Tai yra mokslas apie įvairių medijų poveikį žmogui. Danijoje iš karto susipažinau su puikiais ir įdomiais lietuviais, gyvenau tokį pilną, galėčiau sakyti „pakilimų, nuosmukių ir vėl pakilimų“ studentišką gyvenimą. Kartais ir dabar  jaučiu nostalgiją Kopenhagai. Daug dalykų ten įvyko, tačiau, kad ir kaip patogu, įdomu ir gera būtų gyventi užsienyje, visada žinojau, jog mano vieta Lietuvoje. Grįžti prie savo šaknų yra labai svarbu, todėl „susidėliojau“ sau tokias aplinkybes, kad grįžau čia. Norėjau ramybės, troškau „susitupėti“, todėl atsikėliau gyventi į Anykščius. Iš pradžių buvo labai sunku, buvo žiema, turėjau savo gyvenimą kurti iš naujo. Tačiau, turbūt, nieko nėra labai atsitiktinio. Naujų vėjų bendruomenėje susipažinau su aktyviais žmonėmis. Po truputį plėtėsi pažįstamų ratas. Pradėjau dirbti Anykščių L. ir S. Didžiulių viešojoje bibliotekoje kultūros projektų vadove. Tai žingsnis link asmeninio siekio – kurti ir per kūrybą ugdyti gražią ir taikią visuomenę, bendrystę. Menas, kūrybinė veikla ar paprastas kūrybiškumas gyvenimiškose situacijose – tai didelis dalykas. Jis gali išlaisvinti žmones, padėti jiems atrasti ramybę, paskatinti juos tobulėti ir būti laimingais,  laime užkrėsti artimus ir pasaulį. Galbūt kai kuriems tai skamba keistai, tačiau, kad gerai jaustumėmės, mes patys turime susikurti tą gėrį, apie kurį svajojame. Labai svarbu kiekvienam turėti ašį, atrasti vidinę ramybę ir tokiu būdu išmokti mėgautis akimirkos kūryba bet kokiame darbe, šeimoje, santykiuose su mylimais ir aplinkiniais. Tos harmonijos šulinys – gamta. Tai atradimų vieta. Kad Anykščiai – ypatinga vieta gyventi, ne iš karto supratau.

– Daugelis anykštėnų Miesto šventės metu dalyvavo Vyskupo skvere prie bibliotekos vykusiame renginyje „Visa ta“. Papasakokite apie šį sumanymą. Kaip sekasi vykdyti projektą  „Bibliotekos  pažangai 2“ ir kurti „Idėjų laboratoriją“ bibliotekoje?

– Anykščių miesto šventei paminėti visos kultūros įstaigos organizavo įvairius renginius. Vyskupo skvere vyko šiek tiek netradicinis renginys „Visa ta“, kurį organizavo biblioteka. Jame dalyvavo garso menininkų grupė „Sala“ iš Utenos. Įdomu tai, jog visi apsilankiusieji tapo aktoriais ir  savotiška renginio dalimi. Mes kūrėme erdvę, kurioje žmonėms būtų gera pabūti, atrasti kažką savyje, tapti proceso dalimi. Prieš tai buvome surengę naktinį žygį „Pas laumes“. Tikimės ir toliau rengti panašius ir kitokius renginius, į kurių kūrimą įsitrauktų miestelėnai. 

Norime, kad biblioteka būtų  ne tik valstybinė įstaiga, tačiau ir bendruomenės centras, namai. Skvere atsirado sūpynės, hamakas. Visa tai skirta miestelėnams. Gebėjimas nors kelioms minutėms sustoti ir pabūti su savimi šiame vis skubančiame pasaulyje, yra ypač naudingas žmogui ir aplinkiniams.                                                                                    

Kaip minėjote, bibliotekoje pradėjome projektą „Bibliotekos pažangai 2“, kuriame „Idėjų laboratoriją“ – erdvę, kurioje žmonės galės leisti laiką, bendraudami eksperimentuoti ir  kurti. Biblioteka yra tam tinkama vieta. Svarbu skatinti jaunimo bendradarbiavimą ir  saviraišką. Anykščiuose labai daug aktyvaus ir kūrybingo jaunimo, pavyzdžiui, Renatos Miškinienės „Kino klubo“ nariai. Tikiuosi, kad aktyviai į kūrybines laboratorijas įtrauks ir mažiau drąsių jaunųjų eksperimentatorių.  Iki spalio mėnesio planuojame įrengti jaukią erdvę bibliotekos rūsyje ir muzikos kūrimo studijėlę, o paskui pamatysit... 

Gyvendama užsienyje dažnai lankydavausi bibliotekose, ten jos yra tapę susitikimų, laisvalaikio ir kūrybos vieta, yra kuriami būreliai, žmonės patys siūlo savo veiklas ir t.t. Taip pat žmonės ten atranda vietą, kurioje gali susikaupę studijuoti, ramiai mėgautis knyga. Norėtume, kad ir mūsų biblioteka taptų tokia bendruomenės vieta. Planuojam atidaryti kavinukę. Vaikų literatūros skyriuje esanti Katinų svetainė, kurioje lankosi mamos su mažais vaikais ir puikiai praleidžia laiką pažindami knygas, tai ir yra pirmieji žingsniai link kitokios, visų žmonių bibliotekos.

– Anykščiuose gyvenate jau pusę metų. Kur mielai leidžiate laisvalaikį, kokiuose renginiuose lankotės?

– Man labai patinka vaikščioti po Anykščius, prisėsti ant laiptų prie Okuličiūtės dvarelio, būti prie upės. Daug laiko praleidžiu Naujų vėjų bendruomenėje, jų įkurtame alternatyvaus turizmo centre „Teku Taku“. Aktyvaus jaunimo iniciatyva – puikus pavyzdys visiems. Kai tik atvykau, Anykščiuose vyko teatrų festivalis „Artimi“. Tai labai sužavėjo mane, miestas atrodė labai gyvas ir aktyvus, buriantis žmones draugėn. Šiaip, kultūrinių renginių Anykščiuose  vyksta labai daug. Jie visi gal ir šiek tiek panašūs, bet nieko tokio, bus tų renginių. Kultūros gausa skatina mąstyti, puoselėti vertybes. Gerą įspūdį žmonėms palikęs renginys duoda dar didesnių abipusio pasitenkinimo rezultatų.

– Šiuolaikiniame pasaulyje labai svarbus išsilavinimas, gebėjimas naudotis moderniomis technologijomis. Ką Jūs manote apie tai?  

– Išsilavinimas žmogui yra labai svarbus. Tačiau ne tik teorija, bet ir praktika studijų metu yra reikalinga. Šiandien pasaulyje labai daug psichologų, vadybininkų ir kitų įvairiausių sričių specialistų, kurie yra tik teoretikai. Manau, kad kuo žmogus universalesnis, tuo geriau, tačiau tai ir rizikinga. Kartais tai didina pasimetimą ir  apsunkina pasirinkimą. Todėl kuo toliau, tuo labiau įsitikinu, kad kūrybiškumas ir amato išmanymas ugdo sugebėjimą priimti tinkamiausius sprendimus įvairiose gyvenimiškose situacijose ir suteikia pasitenkinimo. Darbdaviams norėčiau palinkėti nebijoti jaunų žmonių be patirties. Norėčiau linkėti, kad ne tik jaunimas, bet ir visi anykštėnai mėgautųsi mažomis akimirkomis, būtų smalsūs ir nebijotų būti tokie,  kokie iš tikrųjų yra.

Ramune ŠALTENIENĖ

 

 







         

      
Sprendimas: DPromoLink