ŠIANDIENOS VARDADIENIAI:




2021 m. lapkričio 27 d. šeštadienis - 3:50
NAUJIENOS:

2013-11-15. Žurnalistas mėgaujasi muziejininkyste

Šiuo metu maketuojamas paskutinis Pasaulio anykštėnų bendrijos pusmetinio almanacho „Pasaulio anykštėnas“ numeris. Solidus 120 puslapių leidinys pasiekia skaitytojus du kartus per metus – rudenį ir pavasarį. Trečius metus almanachą sudaro ir redaguoja Tautvydas Kontrimavičius. 


Pasidalinti savo mintimis apie šio leidinio misiją ir ateities sumanymus paprašėme redaktorių Tautvydą Kontrimavičių
.


– Kodėl nebeleisite „Pasaulio anykštėno“?


– Padariau, ką norėjau padaryti. Šituo, šiuo metu maketuojamu šeštuoju almanacho numeriu baigiasi trejų metų ciklas. Baigiasi ir parama projektui. Lemtingai sutapo, kad Pasaulio anykštėnų bendrija netenka valstybės remiamo spaudos leidinių leidėjo statuso – asociacija tiesiog neturi savo buhalterijos. Almanacho sumanymas leido kiek laiko traukti į dienos šviesą tuos tekstus, kuriems laikraščiuose buvo ankšta. Leidiniu, kurio formatas ir išvaizda artimesni knygoms, pateikėme anykštėnų gyvenimo atspindį visiems pasaulio skaitytojams, kurie laiko save anykštėnais. Nuo 2014 metų Pasaulio anykštėnų bendrija savo leidinio nebeleis, duos įdėklus į kitus leidinius. Spaudą tegul kuria spaudos leidėjai. Lietuvos nacionaliniai leidiniai irgi laukia anykštėnų kultūrinės informacijos – mielai ja pasidalinsime. Nebūtina aklinoje sienoje kirsti nuosavą langą, kad galėtum pro jį kažką pasakyti. Galima savo tiesas skleisti ir pro kitus, jau atvirus langus. Vis svarbiau tampa ir pateikti informaciją elektronine forma. Plačiai po pasaulį išsibarsčiusius anykštėnus mūsų publikacijos skaitmeniniu almanacho variantu pasiekia ir virtualioje erdvėje. O popierinis almanachas „Pasaulio anykštėnas“ buvo orientuotas į tos kartos skaitytoją, kuris mieliau ima tekstą į rankas ir taip jį skaito.


– Jūs – profesionalus žurnalistas. Ar nepasigesite žurnalisto darbo?


– Jaučiu, kad žurnalistika mano kraujyje. Ja susidomėjau dar besimokydamas Anykščių Antano Vienuolio vidurinėje mokykloje, kurią baigiau 1982 metais. Iškart įstojau į Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą studijuoti žurnalistikos. Po metų studijas teko palikti ir važiuoti į tarnybą sovietinėje kariuomenėje, o po poros metų iš ten grįžęs, baigiau universitetą jau neakivaizdžiai ir taip, jau keletą metų dirbdamas, įgijau žurnalisto išsilavinimą. Įdomiai sutapo, kad aktyviai žurnalistikai atidaviau lygiai dvidešimt penkerius savo gyvenimo metus. Mat Anykščių laikraštyje „Kolektyvinis darbas“ pradėjau dirbti korespondentu 1985 metų birželio 2-ąją, o baigiau aktyvaus žurnalisto karjerą 2010 metų birželio 2-ąją, kai palikau „Lietuvos ryto“ zoninio korespondento pareigas. Tą senovinį carinės kariuomenės rekrūtų laikotarpį be pertraukos atidaviau aktyviai profesinei žurnalisto veiklai. Žurnalistika kartais atsibosta, bet ir be jos negaliu – tik ji gali būti įvairi savo veiklos turiniu. Kai baigsiu redaguoti „Pasaulio anykštėną“, daugiau dėmesio sulauks dar vienas mano „kūdikis“  –  visiems lengvai prieinamas interneto portalas www.anykstenai.lt. Turėsiu daugiau laiko atnaujinti šią svetainę, kurioje per septynerius metus jau esu paskelbęs per 1000 naujienų, 1976 anykštėnų biografijas ir 880 vietovių aprašymų. Atėjo laikas iš esmės pertvarkyti svetainę – šalia senųjų skilčių išplėsti Anykščių krašto skaitmeninių žinių archyvą ir senosiomis fotografijomis, ir dokumentais, kuriuos būtų galima skaityti internete iš originalų.


– Jūs mėgstate preciziškai tvarkingai suklasifikuoti informaciją...


–    Dar būdamas paauglys, mėgau rinkti visokias žinias į sąsiuvinius-žinynus: juose tvarkingai susirašydavau visų man žinomų kompozitorių kūrinius ar kino režisierių filmų pavadinimus. Gaila, tie mano sąsiuviniai neišliko, bet pomėgis neprapuolė. Mane iki šiol, rengiant kokį nors sistemingą informacijos rinkinį, apima azartas. Norisi sukaupti visą žinių kolekciją, užpildyti visas spragas. Šiuo metu, dirbdamas A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus kuratoriumi, kaip tik ir galiu mėgautis, tvarkydamas informaciją ir ruošdamas ją naudotojui. Mane dabar tiesiog įtraukė krikšto, santuokų ir mirčių metrikų bažnytinės knygos. Šiuo metu tiesiog nardau po Anykščių krašto genealoginę informaciją, kaupiu faktus apie anykštėnų kilmę nuo XVIII a. pabaigos iki XX a. vidurio. Muziejus netrukus sudarys sąlygas iškelti tokius archyvinius turtus į viešumą ir patogia forma pateikti šiandieniniam naudotojui. Mėgaujuosi šiuo darbu.


Žilvinas Pranas Smalskas

 







         

      
Sprendimas: DPromoLink