ŠIANDIENOS VARDADIENIAI:




2021 m. lapkričio 27 d. šeštadienis - 3:49
NAUJIENOS:

2015-09-11. „Negavau saldainio, gausiu tortą“...

Įvairius klausimus ir pokalbius, ne ką mažiau nei naujas veidas ar pažintis, inspiruoja momentas, kuomet pasigendi matyto ir žinomo žmogaus tam tikroje aplinkoje. Atsakymo į klausimą, ką gi dabar veikia ir kur dirba Jurgita, ieškojimas baigėsi smagiu mudviejų pokalbiu. Šiltą rudens rytą miesto centre prasidėjęs susitikimas su Jurgita Bugailiškiene, virto  pasivaikščiojimu kairiuoju Šventosios upės krantu iki pat Nuotykių parko.

Buvo įprasta Jus susitikti Anykščių L. ir S. Didžiulių viešojoje bibliotekoje. Tačiau maždaug prieš pusę metų pasigedau Jūsų. Nuojauta pakuždėjo, kad pasinėrėte į naują veiklą. Smalsu ir įdomu pasidarė, ką gi sumanė ši nenustygstanti vienoje vietoje kūrybinga asmenybė? Kas gi Jus stumteli, skatina ir veda ieškojimų širdžiai mieliausios veiklos atradimų keliu?

– Esu nusiteikusi iš gyvenimo imti visas galimybes. Nuolat stebiu, ką man siūlo gyvenimas ir stengiuosi nepraleisti progos pasinaudoti palankiu momentu, nepaleisti kirbančios minties ar svajonės. Reikia tik mokėti išlaukti ir pradėti veikti. Anykščių L. ir S. Didžiulių bibliotekoje kultūros projektų vadove dirbau vienerius metus. Darbas su projektais yra dvilypis. Viena vertus – tai kūryba ant popieriaus, idėjos dėstymas, rašymas apie tai kuo tiki, apie ką svajoji. Iš kitos pusės – tai darbas žmonėms, tam tikrų suplanuotų veiklų įgyvendinimas. Kurdama visada galvoju apie žmones, bandau suvokti ko jiems reikia, kas jiems patiktų ir paliestų jų širdis. Pasibaigus vienerių metų darbo sutarčiai, pasinėriau įgyvendinti kitų savo sumanymų. Bet kokio kūrybinio proceso metu gimsta naujos idėjos. Man – tai ir yra gyvenimo žavesys. Esu juvelyrė, tačiau dirbti vien tik šio darbo negalėčiau, nes man reikia bendravimo su žmonėmis. Man patinka aktyvus gyvenimas, mėgstu keisti veiklas, kurios papildo viena kitą: aktyvų darbą, įgyvendinant renginius, derinu su kruopščiu susikaupimu, reikalingų suvenyrų, juvelyrikos dirbinių gamybai. Esu įsirengusi patogias dirbtuves ir darbuojuosi savo namuose.

– Jurgita, pradėkime nuo pradžių. Kaip tapote juvelyre ir ne tik?

– Būdama moksleivė lankiau dailės mokyklą. Man labiausiai patikdavo eksperimentuoti su replėmis ir viela. Piešimas man nelabai patiko, tačiau tapyba – taip. Baigusi Antano Vienuolio gimnaziją, pasirinkau studijas Vilniaus dailės akademijoje. Telšiuose taikomosios dailės fakultete baigiau menų bakalauro studijas, juvelyrikos ir kalvystės specialybę. Po to įstojau į Knygotyros magistrantūros studijas Vilniaus universitete. Studijuodama visada didžiuodavausi, kad esu iš Anykščių, nes nuolat sulaukdavau gerų žodžių apie Anykščius ir anykštėnus. Niekada nepamiršiu Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto profesoriaus, knygotyrininko Domo Kauno paskaitos apie knygnešystę Anykščių krašte bei Stanislovą ir Liudviką Didžiulius. Jis su dideliu susižavėjimu kalbėjo apie Anykščius, kaip apie kraštą, kur gyveno ir gyvena ypatingi žmonės.

Po aštuonių metų pertraukos grįžau į gimtąjį miestą.  Keletą metų su pertraukomis dirbau Anykščių rajono savivaldybėje. Tuo pat metu, kaip kūrybos agentė, dirbau ir Ugdymo plėtros centro nacionaliniame projekte „Kūrybingumo plėtra Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose, pritaikant ir įdiegiant kūrybinių partnerysčių modelį“: Tyrinėjančių mokyklų“ ir „Pokyčių mokyklų“ programose. Jų metu Lietuvos mokyklose, kartu su kitais kūrėjais, įgyvendinome ne vieną kūrybiško mokymosi projektą. Įgyta patirtis ir pažintys buvo naudingos gyvenimo pamokos. Išmokau racionaliai analizuoti problemiškas situacijas, dalykiškai priimti priekaištus, pastabas, labiau pažinau save, tobulinau darbo komandoje įgūdžius.   

– 2014 metais baigėte specialią programą Stanfordo universitete. Kaip susiradote šias studijas?

– Visai netyčia. Tiesiog gavau elektroninį laišką, kuriame buvo pasiūlymas studijuoti nuotoliniu būdu. Tai buvo nemokamas, keturių mėnesių trukmės specializuotas kūrybiško mąstymo lavinimo kursas anglų kalba. Video medžiagos pagalba gaudavau praktines užduotis. Tarp draugų neradau norinčių mokytis kartu, todėl teko prisijungti prie indų tautybės studentų komandos. 

– Ar Jūsų suvenyrų galima nusipirkti Anykščiuose?

– Pastaruoju metu suvenyrų kūrimui ir darymui trūko laiko. Vis tik mano darbų galite rasti Anykščiuose, pavyzdžiui, Jolės gėlių krautuvėlėje ar Angelų muziejuje. Prekiauju Vilniuje, Kaune. Neseniai gavau pasiūlymą prekiauti dovanų krautuvėje Šiauliuose.

– Kokias knygas skaitote?

– Knygoms laiko niekada nebūna pakankamai. Pirmenybę teikiu mūsų krašto rašytojų knygoms. Valdo Papievio, Rimanto Vanago knygose randu tai, kas man artima, kas mane paliečia. Atsakymus, į įvairius su mano veikla susijusius klausimus, randu skaitydama specializuotą literatūrą, straipsnius internetine. Kai reikia – naudojuosi draugų asmeninėmis bibliotekomis, ar, pavyzdžiui, Anykščių verslo informacinio centro biblioteka. Vakarais vaikams skaitau knygas arba klausome pasakų įrašų. Jiems labai patinka klausytis mano vaikystės istorijų, išdaigų ir pamokančių nuotykių.

– Iš pokalbio bei susitikimų įvairiuose kultūriniuose, ar sportiniuose renginiuose, kuriuose  dalyvaujate su savo atžalomis, suprantu, jog Jūsų vaikai taip pat labai žingeidūs ir aktyvūs.     

– Vaikai mato, stebi namuose vykstantį kūrybinį procesą. Jie tai daro savaip. Vasarą jie kūrė filmus: rašė scenarijus, vaidino, filmavo, įkūrė muzikos grupę, rašė dainas ir koncertavo. Jie nuolat yra veiksme.

– Kaip kilo mintis dalyvauti liepos mėnesio pabaigoje vykusiame Žemės meno plenere? Ar Jūsų kūrybinis sumanymas dar yra?

– Tiesiog įdomu dalyvauti, kurti, ypač iš natūralių medžiagų. Sukūriau šviestuvus iš nendrių, kankorėžių, medžio žievės. Dabar šių darbų jau nepamatysite. Galbūt, todėl, kad jie buvo trapūs, juos lengvai buvo galima pasiekti rankomis. Žemės meno darbai išlieka tiek, kiek jiems gamtos ir žmogaus būna lemta.

– Ar skaitote mūsų krašto spaudą, ar daugiau naršote interneto platybėse?

– Apžvelgiu ir atlieku vietinės bei internetinės spaudos monitoringą. Žinoma, kad įdomu kas vyksta visai šalia ir pasaulyje. Jeigu randu  įdomų straipsnį, rekomenduoju perskaityti ir kitiems. Šiuo metu vis dažniau girdžiu, kad šiandienos pasaulyje viskas turi būti matuojama kitomis vertėmis, nes visuomenė išgyvena naują savo egzistencijos etapą. Visai neseniai internete aptikau straipsnį, kuriame dėstomos švedų sociologo, filosofo, muzikos prodiuserio ir rašytojo Alexanderio Bardo tyrimų išvados: „Supratau, kad reikia perrašyti žmonijos istoriją. Mes gyvename visiškai skirtingame pasaulyje nei žmonės gyveno prieš pusantro šimto metų. Tuomet įsigalėjo industrializacija. Galingomis tapo tos šalys, kurios statė gamyklas. Jos pradėjo valdyti pasaulį“. Tačiau dabar, pasak filosofo, gyvename visuomenėje, kurioje valdžia priklauso ne tiems, kurie valdo pinigus, o tiems, kurie valdo informaciją. Jis teigia, kad Baltijos šalys taps vienomis turtingiausių pasaulyje. Pritariu šio autoriaus mintims, jaučiu, kad Lietuva teisingame kelyje, o visi išbandymai ir žmonių patirtys vėliau bus naudingi ir taps pranašumais.

– Esate iš tų žmonių, kurių galvose planų ateičiai netrūksta. Atskleiskite į kokią veiklą šiuo metu pasinėrėte visa galva?

– Tai graviravimas ir markiravimas lazeriu ant įvairių paviršių. Gamindama savo kūrybos darbus, iki šiol pasinaudodavau kitų teikiamomis šios srities paslaugomis ir vis pagalvodavau, kad pati norėčiau turėti įrangą ir tai daryti. Nusipirkome du skirtingus lazerius. Jie skirti tiek serijiniam darbui, tiek individualiems užsakymams. Šiuo metu jau teikiame graviravimo ir markiravimo lazeriu ant metalo ir metalizuotų paviršių paslaugas (vardiniai užrašai ant įvairių papuošalų, verslo dovanų, detalių, įrangos markiravimas ir t. t.). Artimiausiu metu pasiūlysime šias paslaugas ir ant kitų paviršių – medžio, plastiko, odos, kartono ir panašiai. Šios dienos iššūkis – įvaldyti visas turimų lazerių veikimo funkcijas, bei teikti kokybiškas šios srities paslaugas klientams.

– Gal galite pasidalinti savo patirtimi ir metodais, kurie padeda siekti užsibrėžtų tikslų?

– Gyventi be iššūkių aš negaliu. Imuosi veiklų, kad nuolatos galėčiau tobulini įgūdžius ir mokytis. Jeigu nori, kad gyvenimas būtų geras, tai jis ir yra geras. O jeigu nori, kad gyvenimas būtų dar geresnis, to ir sieki. Mėgstu svajoti ir planuoti: užsibrėžiu kelių metų ir mažesnius tikslus, sudarinėju savaičių ir dienų užduotis ir jų laikausi. Man patinka įtempta dienotvarkė, kurioje veiklos keičiasi. Darbo grafiką dėlioju taip, kad tilptų laikas vaikams, šeimai. Bet kuris darbas plane ar dienotvarkėje, kurį išbraukiu kaip įvykdytą užduotį, neleidžia nukrypti nuo tikslo ir suteikia stabilumo. Dažnai pažvelgusi į praeitą laikotarpį pasidžiaugiu, kiek daug pasiekta. Kartais, dėl nenumatytų aplinkybių, planus tenka perkelti ateičiai. Ir tai nėra blogai, nes viskam ateina savas laikas. Juk ne viskas yra taip, kaip norėjau. Padrąsinu save, kad jeigu negavau saldainio, gausiu tortą...

Ramunė ŠALTENIENĖ

 

 







         

      
Sprendimas: DPromoLink