ŠIANDIENOS VARDADIENIAI:




2021 m. lapkričio 27 d. šeštadienis - 4:30
NAUJIENOS:

2015-11-19. Čia jaučiuosi geriausiai – it žuvis vandenyje

Anykštėnė, plaukimo trenere baseine „Bangenis“ dirbanti Evelina Navašinskaitė, gimtajame mieste jaučiasi „it žuvis vandenyje“, nes gyvena ir dirba ten, kur jaučiasi geriausiai.

– Papasakokite, kaip ir kodėl pasirinkote baseino „Bangenis“ vandenis?

– Būdama moksleivė, dešimt metų lankiau Anykščių baseiną. Nuo antros iki dvyliktos klasės mano plaukimo treneriu buvo Redas Pivoriūnas.  A. Baranausko vidurinėje mokykloje nuolat dalyvaudavau sportinių renginių organizavime ir aktyviai sportuodavau. Prieš devynerius metus baigusi mokyklą, išvažiavau į Vilnių. Tuo metu  man atrodė, kad plaukikės Evelinos istorijoje padėtas taškas.

Studijuodama logistiką kolegijoje, dažnai susimąstydavau, ar aš norėčiau likti gyventi dideliame mieste. Nuolatinis skubėjimas ir spūstys man nepatiko, paskutiniais studijų metais nebuvo nė vieno savaitgalio, praleisto Vilniuje. Vis galvodavau,  o kodėl gi aš negaliu gyventi savo gimtajame mieste?

Baigusi logistikos mokslus, įstojau į ištęstines aplinkosaugos studijas Mykolo Romerio universitete. Kadangi mokiausi nuotoliniu būdu, daug laiko praleisdavau Anykščiuose. Sportavau, užsiiminėjau rankdarbiais. Darbo paieškos buvo nelengva užduotis ir kėlė daug nerimo. Daugelis mano bendraamžių būtent todėl ir pasilieka didmiesčiuose, nes galimybių įsitvirtinti juose daugiau nei čia. Tačiau jie atvirauja, jog svajoja apie tai, kaip sulaukę pensinio amžiaus, grįš gyventi į Anykščius.

Mano svajonė kiek kitokia – tai dabar gyventi ir dirbti ten, kur jaučiuosi geriausiai. O kas gi, jei ne mama savo dukrai, gali duoti geriausią patarimą. Ji man patarė nueiti į baseiną ir pasiteirauti dėl darbo. Po kelerių metų pertraukos jame sutikau pažįstamus bei naujus veidus, tarp kurių buvo ir direktorė Sonata Veršelienė. Papasakojau savo dešimties metų, praleistų baseine, istoriją ir sakiau, kad norėčiau čia dirbti. Tuomet kaip tik reikėjo gelbėtojo ir  mane priėmė į šį darbą. Taip atverčiau naują lapą savo plaukimo istorijoje. Jau dirbdama Kauno sporto universitete išsilaikiau trenerio licenciją. Pradėjau treniruoti vaikus.

Baseine plaukti uoliai mokosi darželinukai. Dar po kurio laiko vandens procedūras pamėgo ir mamos su kūdikiais. Mamų užsidegimas, geros kūdikių emocijos vandenyje, padovanojo man naują patirtį ir akstiną mokytis toliau. Yra mamų, kurios ateidavo su vienu vaikučiu, o dabar jau lankosi su dviem vaikais. Į baseiną atvažiuoja mamos su kūdikiais ir iš aplinkinių miestų. Tam, kad įgyčiau pedagoginį išsilavinimą, įstojau į Lietuvos Edukologijos universitetą. Mokausi Panevėžio fakultete Kūno kultūros teorijos katedroje, kurioje dėsto nuostabūs dėstytojai ir supa šaunūs bendramoksliai.

– Ar  tarp buvusių klasės draugų yra tokių, kurie, kaip ir Jūs, gyvena ir dirba Anykščiuose? Ką atsakote tiems, kurie mano, kad jaunimui provincijoje gyventi niūroka ir nėra perspektyvų?

– Kiek buvusių klasiokų gyvena Anykščiuose, tiksliai pasakyti negaliu. Tačiau mano draugė, sukūrusi nepakartojamą užrašą ant Šventosios upės kranto „Čia gera sugrįžti“, taip pat grįžo į gimtąjį miestą. Kiekvienas pasirinkimas labai individualus. Savęs realizavimas darbe – tai jau didelė laimė ir galimybė tobulėti bei įgyvendinti planus. O laisvalaikiu aš galiu sėsti į automobilį ir važiuoti į Vilnių pas draugus, į koncertą ar spektaklį. Pas mane į Anykščius taip pat atvažiuoja draugai.

– Kokio amžiaus vaikus geriausia mokyti plaukimo meno ir technikos?

– Plaukti geriausiai mokosi 7-8 metų vaikai. Jie savarankiškesni, labiau susikoncentruoja į užduotis, moka išklausyti, po truputį įvertina savo galimybes. Tačiau plaukimo įgūdžius tikrai puikiai gali ugdytis ir mažesni. Kuo ankščiau vaikas supažindinamas su vandeniu, tuo greičiau jis išmoksta plaukti.

– Po kelių treniruočių vaikams atsiranda plaukimo įgūdžiai?

– Tai priklauso nuo vaiko charakterio savybių, užsispyrimo, noro išmokti taisyklingai plaukti, o ne pasipliuškenti ar pažaisti vandenyje. Vieniems užtenka 5 treniruočių,  o kitiems prireikia ir 10 kartų apsilankyti baseine.

– Kokios plaukimo technikos ir būdų mokote vaikus?

– Pradžioje vaikai „supažindinami“ su vandeniu: mokomės taisyklingai įlipti į baseiną, paaiškinamos rizikos ir grėsmės vandenyje, vėliau mokomės vandens pludumo, slinkimo, oro sulaikymo, nekvėpavimo po vandeniu. Vaikams reikia paaiškinti,  o vėliau ir įrodyti, kad vanduo ne skandina, o kelia į paviršių, tik reikia atsipalaiduoti ir tai pajusti. Kai mažieji suvokia elementariausius dalykus, jie mokosi plaukti dviem paprasčiausiais plaukimo stiliais: laisvuoju ir nugara, vėliau – peteliške ar krūtine.

– Ar tarp Jūsų treniruojamų plaukimo sporto mėgėjų yra svajojančių tapti profesionaliais plaukikais?

– Dirbame piramidės principu, t.y. jau nuo mažens vaikus mokome plaukimo įgūdžių, o po metų ar kitų atsiskleidžia jų gebėjimas tobulėti šiame sporte. Su jaunaisiais plaukikais važiuojame į varžybas Klaipėdoje, Kaune. Pažengusius plaukikus treniruoja Redas Pivoriūnas ir Žilvinas Ovsiukas. Manau, kad Anykščiuose auga ne vienas plaukikas, svajojantis būti tokiais, kaip Giedrius Titenis ar Rūta Meilutyt4.

- Ką su nostalgija prisimenate iš tų laikų, kai treniravotės pati? Galbūt savo mokiniams to linkėtumėte?

– Su malonumu prisimenu dienas, kai moksleivių vasaros atostogų metu stovyklaudavome Ignalinoje. Gyvendavome palapinėse, be mobilių telefonų, o rytais bėgdavome krosą, ant laužo gamindavome maistą, ežere plaukdavome pažymėtą 25 metrų atstumą, bet buvome laimingi ir dėkingi treneriui. Norėčiau, kad ir mano treniruojami plaukikai pabuvotų tokioje stovykloje.

  Ar treniruojate suaugusius žmones?

  Turiu vieną panevėžietį, kuris kartą per savaitę atvažiuoja į mūsų baseiną. Jis sako, kad panardinus galvą į vandenį, atsiveria kitas pasaulis. Tai tikra tiesa. Konsultuoju jį kai kuriais plaukimo technikos klausimais.

Baseino siūlomomis pramogomis noriai naudojasi Anykščių trečiojo amžiaus universiteto bendruomenės nariai. Kartą per savaitę jie ateina pasimankštinti, plaukioja baseine, mėgaujasi pirčių programomis. Taip pat dirbame ir su neįgaliaisiais. Manau, kad dauguma anykštėnų pasyviai žiūri į plaukimą baseine, tačiau yra ištikimų šio sporto ir pramogos gerbėjų. Turime ir rokiškėnų, kupiškėnų, uteniškių, kurie  yra nuolatiniai baseino lankytojai. Kai kurie latviai, atvykstantys į Lajų taką, taip pat nepraleidžia progos pabuvoti baseine „Bangenis“.

– Kuo sveikatai naudingos vandens pramogos?

Plaukimas – tai vienas geriausių mankštinimosi būdų, puikus būdas atsipalaiduoti, stiprinti fizinį aktyvumą, gerai jaustis ir puikiai atrodyti. Apie 70 proc. suaugusio žmogaus kūno sudaro vanduo. Kad būtume fiziškai aktyvūs, privalome ne tik gerti vandenį, tačiau ir išoriškai mėgautis juo kaip galima dažniau ir nors trumpam panirti į vandenį.

– Evelina, kalbame po fiziškai aktyvios plaukimo trenerės darbo dienos, tačiau Jūsų balse negirdėti net menkiusio nuovargio gaidelės. Įdomu, koks Jūsų laisvalaikis bei poilsis?

– Vasarą po darbo man patinka sėsti ant dviračio arba su knyga rankose pailsėti kairiajame Šventosios upės krante. Saulėtą vasaros dieną mielai žaidžiu lauko tinklinį. Kadangi studijuoju, laisvo laiko turiu nedaug, tačiau šį rudenišką vakarą praleisiu su Jurgio Brėdikio knyga „Kitokiu žvilgsniu“, nes mane domina kūno, jausmų, proto ir sielos visuma. Anykštėnams linkiu būti fiziškai aktyviais ir sveikais, todėl kviečiu kuo dažniau mėgautis vandens pramogomis.

Ramunė ŠALTENIENĖ

 

 







         

      
Sprendimas: DPromoLink