ŠIANDIENOS VARDADIENIAI:




2021 m. lapkričio 27 d. šeštadienis - 4:41
NAUJIENOS:

2015-12-04. Mitus griaunanti pažintis salone „Grožio kampas“

Visada miela pasakoti ir skaityti istorijas apie tai, kaip jauni žmonės grįžta į Anykščius, o kartu su jais ir antrosios jų pusės. Todėl šį kartą kviečiame susipažinti su nauju veidu ir tikimės, kad pažintis su kirpėju Donatu Krasausku bus ne tik įdomi, tačiau ir griaunanti aplinkui sklandantį mitą, kad jaunimas Anykščius tik palieka...

– Įdomu, iš kurio Lietuvos krašto esate?


– Esu kilęs iš Jurbarko. Prieš dešimtmetį, baigęs dešimt klasių ir gavęs mamos palaiminimą, išvažiavau mokytis į Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centrą. Netrukus supratau, jog atradau tai,  kas man prie širdies – „atradau“ kirpėjo amatą. Per tris metus įgavau patirties ir pradėjau dirbti. Iš pradžių dirbau Kaune. Buvo laikotarpis, kuomet dirbau ir Kaune, ir Vilniuje, tačiau  pastaruoju metu dirbu tik sostinėje. Nuolat kaupiu žinias ir gilinuosi į tai, kas man labai svarbu – kad šukuosena  kuo ilgesnį laiko tarpą tarnautų žmogui, o ne žmogus jai. Jeigu į saloną, kuriame dirbu Vilniuje, ateina pradedantis kirpėjas, aš būnu paskiriamas mokytoju.

– Kas Jus atvedė į Anykščius?


–  Prieš pusantrų metų Vilniuje susipažinau su mergina iš Anykščių. Teko viešėti čia. Labai patiko ir miestas, ir žmonės. Sužavėjo tai, kad jaunimas, pabaigęs mokslus, čia grįžta, kuriasi ir gyvena. Deja, Jurbarke taip nėra. Ten grįžęs neturėčiau su kuo bendrauti. Sakoma, kad Anykščiai yra tarsi po nematomu kupolu, dėl to žmonės čia gerai jaučiasi. Norėjosi atsiriboti nuo pastovaus gyvenimo didmiestyje, todėl, kai susituokėme, apsigyvenome Anykščiuose, bet dirbti vis tiek tenka važinėti į Vilnių. Patinka suktis gausiame įvairiausių žmonių rate, jaučiu priklausomybę dideliam miestui, tačiau po darbo dienos būtina ramybė ir poilsis vienumoje. Todėl žvejyba Šventosios upėje – tai pats geriausias poilsis ir pabuvimas su savimi.

Pastebėjau, kad kai kurie anykštėnai kirptis važiuoja į kitus miestus ir pagalvojau, kad galbūt jiems nereikės to daryti, jeigu jie ateis pas mane. Praėjusią vasarą savo mintimis apie kirpėjo darbą Anykščiuose pasidalinau šeimos rate ir sulaukiau pritarimo. Netrukus mano svajonė pradėjo pildytis. Susipažinau su  anykštėnu, kurio verslo planuose buvo grožio salonas. Kai papasakojau jam  jog svajoju apie saloną, kuriame galėčiau dirbti kartu su kolege, radome abiems palankų sprendimą. Labai džiaugiuosi, kad sutikau tokį veiklų žmogų, nes tuo pačiu pamačiau, koks tai ilgas kelias ir daug pastangų reikalaujantis procesas. Salonas „Grožio kampas“ atidarytas ir laukia klientų. Dirbame su kokybiška, natūralia kosmetika, kurios pagalba grožis išlieka, ją naudoja kirpėjai profesionalai visame pasaulyje.  

Atsisakyti darbo Vilniuje taip pat nežadu. Turiu nuolatinių klientų, kurie, galbūt, atvažiuotų ir į Anykščius apsikirpti, tačiau – ne visi. Negaliu nuvilti žmonių, kurie tiki manimi. Planuoju savaitę dirbti Anykščiuose, savaitę Vilniuje.

– Kas svarbiausia kirpėjo darbe?


– Kirpėjo darbas – tai darbas ne tik su plaukais, tačiau ir su žmonėmis. Aš ir klientas visada esame komanda. Kiek žmogus leidžia man atsiduoti darbui, tiek aš galiu pasinerti į jį. Plaukų kirpimas – tai prisilietimas prie kito žmogaus ir procesas, į kurį įeina galvos plovimas, masažo judesiai, kirpimas, šukuosenos formavimas, asmeninės konsultacijos. Kirpėjas ir klientas vienas kitam siunčia informaciją, perteikia emocijas. Lietimasis prie žmogaus galvos suartina du žmones ir netgi siunčia informaciją apie kliento išsvajotą plaukų kirpimą ir šukuoseną. Per darbo dieną tenka pažinti daug žmonių. Vieni jų atima jėgas, o kiti priešingai – duoda. Nuo to priklauso, kaip aš jaučiuosi visą darbo dieną.

– Kur ieškote naujovių ir žinių, reikalingų tobulėjimui?


– Profesinės žinios proporcingos meilei darbui. Dalyvauju įvairiuose seminaruose Lietuvoje ir svetur. Grožio salonas, kuriame dirbu Vilniuje, priklauso pasaulinei kirpėjų asociacijai, kuri yra Paryžiuje. Prieš metus teko dalyvauti seminare Luvre, kur suplūsta daugybė kirpėjų iš viso pasaulio. Vieną dieną stebėjome mados tendencijas, klausėme paskaitos, o kitą dieną mokėmės kirpimo meno. Paties kirpėjo pastangos pritaikyti naujausias žinias bei eksperimentai lemia sėkmę darbe. Kartais, tarsi iš po žemių „iškasi“ kirpimą, išleidi žmogų, o jis po kurio laiko grįžta ir stebisi, kad pagaliau jis turi tai, apie ką ilgą laiką svajojo.

Aš dievinu natūralų grožį ir esu už paprastumą, prigimtinę plaukų, odos, akių spalvos harmoniją. Man nepatinka mitai ir standartai, kurie mums nuo seno įkalti į galvą apie veido formas, kurias šukuosenos pagalba turime paslėpti ar pakeisti. Visi žmonės yra gražūs, svarbiausia – asmenybės bruožai. Bendraujant su žmogumi, dėmesys krypsta į jo elgesį bei kalbą.

Kirpimas visuomet turi atitikti plaukų tekstūrą. Šio amato išmanymas leidžia nukirpti taip, kad plaukai pradėtų banguotis arba atvirkščiai, taptų lygūs. Žinoma, plaukų ir šukuosenos priežiūra turi būti kuo paprastesnė. Kai matau prastėjančią klientų plaukų būklę, dalinuosi patarimais.

– Įvardinkite pačius paprasčiausius patarimus, kurių turime paisyti, jeigu norime turėti gražius plaukus.

– Pasigilinkime. Dėl ko  šakojasi plaukų galiukai? Ilgaplaukės merginos labai mėgsta visą dieną būti palaidais plaukais. Norint, kad nereiktų kas du mėnesius kirpti galiukų ir plaukai augtų, reikia pakeisti savo įpročius: kuo dažniau susegti arba pakelti plaukus. Juk anksčiau lietuvaitės buvo ilgaplaukės ir ilgakasės. Pažiūrėjus į ilgus plaukus, galima pastebėti tokias detales:  ant kurio peties nešiojama rankinė, arba kokio aukščio yra moters darbo kėdė, nes sėdint plaukai trinasi į atlošą ir lūžinėja.

Galvos plovimas taip pat labai atsakingas procesas. Svarbu žinoti, kad šampūnu turi būti plaunama galvos oda, o ne plaukų galiukai, kad nenuplautume plaukų galiukuose esančio vaškinio sluoksnio, kuris būtinas sveikiems plaukams. Plaukų galiukams šampūno užtenka tiek,  kiek nubėga nuo viršugalvio.

– Gal galite atskleisti naujausias plaukų kirpimo tendencijas?


– Madas diktuoja gatvės mada. Kol esi jaunas,  pats laikas eksperimentuoti, ieškoti naujovių. Aukštosios mados kūrėjai gatvėse stebi maištaujantį, protestuojantį  jaunimą, tuomet  profesionalių priemonių pagalba tai pritaiko ir diktuoja mados tendencijas.

Kirpimo stilių yra labai daug, tačiau galima dirbti žinant tik keturis. Pati madingiausia yra nemirštanti klasika. Juk klasika yra „pastatyta“ ant Pietų Amerikos indėnų skiauterių kirpimų, kurie ir dabar puošia moteris.

Moderni klasika nuolat pirmauja. Šiuo metu iškarpyti plaukai vėl grįžta į madą. Priekinė dalis trumpėja, o nugarinė – šiek tiek ilgėja. Pastebėjau, kad dalis žmonių kerpasi taip, kad būtų madingi, o tie,  kurie nenori būti madingi ir išsiskirti iš minios, palaipsniui tampa madingi. 

– Baigiantis metams pradedate dirbti naujame salone Anykščiuose. Sveikiname su nauja pradžia, naujais iššūkiais  ir linkime to, ko tikitės.


– Labai įdomu, kaip viskas klostysis toliau. „Grožio kampas“ man pačiam tarsi netikėta, tačiau tuo pačiu ir tai, ko, regis, ilgai ieškojau ir atradau. Už tai esu dėkingas savo šeimai ir tikiuosi paties geriausio – klientų pasiilgusių gerų kirpimų, kurie ne tik jausis puikiai išėję iš kirpyklos, tačiau vėl ir vėl grįš čia laimingi.

– O kas toliau?


– Kas toliau? Galvoju apie knygos rašymą, kurioje išdėstyčiau paprastus, tačiau sveikų ir gražių plaukų priežiūrą stipriai įtakojančius dalykus,  bei per dešimt darbo metų sukauptas paslaptis.

– O ko palinkėtumėte „Šilelio“ skaitytojams?

– Anykštėnams linkiu  kitokiu būdu, nei didelis makiažo ar silikoninių priedų kiekis, atkreipti dėmesį į save. Visi mes esame gražūs, jeigu mylime save.

Ramunė ŠALTENIENĖ


 







         

      
Sprendimas: DPromoLink