ŠIANDIENOS VARDADIENIAI:




2021 m. lapkričio 27 d. šeštadienis - 4:50
NAUJIENOS:

2015-12-11. Nieko negali būti geresnio už skulptūrą

Gruodžio 3-osios vakarą Koplyčioje buvo atidaryta skulptoriaus Leono Striogos darbų jubiliejinė paroda. Gimęs 1930 metų sausio 31 dieną Medžiočių kaime, Anykščių rajone, iki 1940 metų augo ir mokėsi Klaipėdoje, vėliau Jonavoje ir Ukmergėje. 1950 – 1952 metais studijavo Vilniaus valstybinio dailės instituto Skulptūros fakultete. 1952 metais įstojo į Leningrado Iljos Repino vardo dailės institutą, kurį 1958 metais baigė, įgijęs skulptoriaus specialybę. Menininkas savo kūrybą eksponavo Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, Estijos, Rusijos, Prancūzijos, Danijos, Italijos, Izraelio muziejuose ir galerijose.  2001 metais Leonui Striogai įteikta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija. Jubiliejinės parodos vyko Kaune, Ukmergėje, o dabar ir Anykščiuose.

Garbaus amžiaus menininkas trykšta gyvenimo džiaugsmu ir optimizmu, kurio dažnas gali pavydėti. Unikalios skulptūros bei piešiniai žavi lankytoją savo minties gilumu, meile supančiam pasauliui. Pasakodamas apie savo kūrinius, turintis subtilų humoro jausmą menininkas,  pašmaikštaudamas  šventiškai nuteikė ir parodos lankytojus.

– Gerbiamas Leonai, dažnai Jus sutinkame Anykščiuose. Ne vienas Jūsų angelas „apsigyveno“  Angelų muziejuje.  Džiaugiamės, kad Jūsų darbų jubiliejinė paroda šiandien atidaroma mūsų mieste.

– Nors pirmoji  jubiliejinė  paroda vyko Ukmergėje, bet didžiausia buvo surengta Kauno paveikslų galerijoje. Ten buvo demonstruojama du šimtai septyniasdešimt skulptūrų ir keturiasdešimt kvadratų piešinių.

– Kokia tai jėga ar dvasia Jus vis traukia į Anykščius?


– Aš esu dviejų ponų tarnas. Aišku, arčiau širdies ir pirmoje vietoje yra Ukmergė. Čia palaidoti tėvai, brolis. Dar gyvena brolis Mykolas, taip pat skulptorius. Anykščiai jau antroje vietoje.  Garbė ir džiaugsmas čia lankytis, pajusti kiek iškilių žmonių čia gyveno.

– Ši paroda vadinasi „Šviesos lauke“. Pažiūrėjus Jūsų kūrinius, sieloje tikrai  darosi šviesiau, išnyksta prasta nuotaika. Kodėl kyla toks pojūtis? Ar jis yra objektyvus?


– Man turi dominuoti vertikalė. Jausmai turi kilti į viršų. Visi kūriniai turi būti paprasti, dvasingi, nuoširdūs. Džiaugiuosi, kad žiūrovai šitai geba pajusti. Deja, nuoširdumo šiandieną labai trūksta. Man reikia, kad ir žmonės, ir skulptūros būtų  „nefalšyvi“,  bet tikri.

Dabar man užėjo manija didelius kūrinius daryt. Padariau vieną tokį cementinį, savo ūgio. Gavosi toks storas ir didelis. Dar planuoju vieną padaryti iš metalinių vamzdžių.

– Jūs dirbate tuomet, kai užpūsta kūrybinė nuotaika? Ar atskeliat rytą ir į dirbtuvę einate, kaip į darbą?


– Esu disciplinuotas žmogus. Aš gyvenu savo dirbtuvėje. Atsikeliu rytą, kad nekelti žmonos, tyliai  padarau mankštą, pavartau laikraštį. Paskui prie darbo - ir pradedu kirvuku stuksenti. Laikas keltis. Dirbu visą laiką. Pradžioj padarau nedidelius modeliukus iš plastilino, o paskui tašau.

– Per ilgą laiką teko dirbti su įvairiomis medžiagomis, ne tik su medžiu?


– Taip, be abejo, dirbau ir su akmenimis, marmuru, bronza. Kažkada teko dirbti su labai prastu, trupančiu marmuru. Gavosi tokia įdomi faktūra, panaši į  kapotą medį.  Ir tuomet aš supratau, kad tai man labiausia prie širdies, kad radau savo stilių.  Labai patinka tapyba, bet netapau.

Nieko negali būti geresnio už skulptūrą. Dirba protas, širdis ir raumenys. Dirba visas organizmas. Jei surandi tinkamas proporcijas šiems dalykams,  tai ir meditacija, ir mankšta. Nežinau, kuris kitas darbas leistų viską taip idealiai suderinti.

Esu laimingas tokiame amžiuje. Pragyvenau ilgą ir įdomų gyvenimą. Tai karai, ir pokaris, daug draugysčių, meilių, išdavysčių. Visko patyriau, visko daug sukaupta. Tad ir dirbti yra iš ko. Atveri kurį šaltinėlį ir jis  teka teka...

Algimantas GUDELIS

 







         

      
Sprendimas: DPromoLink