ŠIANDIENOS VARDADIENIAI:




2020 m. rugpjūčio 7 d. penktadienis - 20:34
NAUJIENOS:

2013-08-09. Nei vilkas sotus, nei avis sveika

Šiemet Anykščių rajone vilkai ypatingai suįžūlėjo. Nuo metų pradžios jau užfiksuota keliasdešimt naminių gyvūnų užpuolimo atvejų. Pasak Anykščių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko Dainiaus Žiogelio, jau užregistruoti 13 šunų, 3 veršių ir per 25 avių bei ožkų papjovimo atvejai. Užregistruotų vilkų užpuolimo atvejų teritorija labai plati. Dažniausi atvejai pastebėti nuo Elmininkų iki Traupio. Manoma, kad čia siaučia dvi vilkų šeimynos. Viena – apie Anykščius, tarp Ažuožerių ir Elmininkų, o kita – nuo Kavarsko link Traupio. D. Žiogelis kreipėsi į  Savivaldybę, kad toji nusiųstų prašymą LR aplinkos ministerijai dėl leidimo sumažinti vilkų skaičių Anykščių rajone.


Pilkasis vilkas (canis lupus) – labai protingas plėšrūnas. Vilkai gyvena gerai organizuotomis, 10 – 12 žvėrių (kitur rašo, kad retai pasitaiko iki 20 individų) gaujomis, kuriose vyrauja bendruomeninė hierarchija. Vilkų bendruomenė sudaryta šeimos pagrindu, kurios viršūnėje – prityręs patinas ir jo draugė. Skirtingų šaltinių duomenimis, vilkė atveda nuo 4 iki 7 vilkiukų, (kitur rašo nuo 3 iki 9). Vilkai neišgyvena ilgiau 18 metų. Stambius gyvūnus vilkai medžioja gaujomis. Plėšrūnai aktyvūs naktį.
 

Kiek yra vilkų?
Europos šalyse, kai kurios atkurtos vilkų kolonijos išsiplėtė labiau nei tikėtasi. Italijoje vilkai buvo pastebėti netgi 50 km atstumu nuo Romos. Prancūzijoje išaugusi vilkų populiacija (kuri natūraliai paplito ir per sieną į Italija) dabar yra suskirstyta į 14 skyrių. Vilkai šiose šalyse už savo išgyvenimą turėtų būti „skolingi“ stipriems aplinkosaugininkams, kurie inicijavo vilkų apsaugą šiose stipriose medžioklės kulto kultūrose. Vilkai taip pat vis daugiau pastebimi ir Rytinėje Vokietijoje, Olandijoje ir Belgijoje. Rumunijoje yra apie 3 tūkst. vilkų, tai yra, daugiausiai Europoje.


2012 metais Lietuvoje buvo suskaičiuota 250 vilkų. Šiais metais Lietuvoje vilkų apskaita sukėlė didžiules aistras. Pasak Valstybinės miškų tarnybos sudarytos komisijos, kurios darbe dalyvavo ir gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ nariai, vilkų populiacijos kiekis – 208 gyvūnai, jų skaičius pagal apskritis: Alytaus - 33 vnt., Kauno - 20 vnt., Klaipėdos - 10 vnt., Marijampolės - 10 vnt., Panevėžio - 27 vnt., Šiaulių - 32 vnt., Tauragės - 23 vnt., Telšių - 10 vnt., Utenos - 17 vnt., Vilniaus - 26 vnt.


Daugelis vilkų žinovų kritikuoja šiuos skaičius ir mano, kad suskaičiuota gal tik pusė vilkų. Teoriškai skaičiuojant, jeigu pernai buvo 250 vilkų, o gaujose vidutiniškai gyvena apie 10 individų, tai galėjo buti apie 25 šeimas. Per metus 25 dominuojančios patelės galėjo kiekviena atvesti vidutiniškai po 5 vilkiukus, reiškia Lietuvoje per metus vilkų populiacija turėjo padidėti mažiausiai 75 vilkais.  O pagal rodomus skaičius, ji sumažėjo. Vilkų žinovas Petras Dabrišius įsitikinęs, kad apskaitoje vilkų skaičius gerokai sumažintas.


Manoma, kad GAA “Baltijos vilkas” nariai stengiasi pamažinti skaičius, kad būtų uždrausta vilkų medžioklė.


Bijai vilko, neik į mišką.
Tiesa, vilkų išplitimas nėra labai pavojingas žmonėms, tačiau visai kitokia situacija yra su žmonių laikomais gyvuliais. Italijoje yra apskaičiuota, kad per paskutinius metus dėl vilkų kaltės žuvo apie 1 000 gyvulių. Prancūzijoje per 2011 metus vilkai išpjovė apie 5 tūkst. avių, o Ispanijos Astūrijos regione – 1% visų auginamų gyvulių nuo 2000 iki 2004 metų.


Didžiausio Rusijos regiono gubernatorius įvedė nepaprastąją padėtį – teritoriją okupuoja peralkę vilkai, skelbia „The Telegraph“: “Jakutijos, didžiulio ir gana menkai apgyvendinto Sibiro rytinėje dalyje esančio regiono, vadovas Jegoras Borisovas nurodė nedelsiant pradėti karą su vilkais – šie miško plėšrūnai, ieškodami maisto, atklydo į žmonių gyvenamas teritorijas. Praeitą sausį net 400 vilkų gauja tiesiog apsupo atokų Verchojansko miestą. Vietos gyventojai buvo priversti kurį laiką patys gintis nuo vilkų, kol valdžia galiausiai atsiuntė pagalbą.”


Švedijos valdžia nusprendė panaudoti lamas kovai su vilkais, rašo „The Local“, remdamasis Skonės provincijos administracijos atstovu Nilsu Karlsonu: “Balandžio pabaigoje į provinciją bus atvežtos keturios Švedijoje išaugintos lamos. Jos bus perduotos dviem dideliems ūkiams. Vilkai vis dažniau puldinėja vietos ūkininkams priklausančias avių bandas.Švedai remiasi amerikiečių patyrimu. Jungtinėse Valstijose lamos treniruojamos saugoti avių bandas nuo kojotų. Lamos turi išvystytą kovos instinktą, jų svoris pasiekia iki 150 kilogramų, natūralioje aplinkoje joms tenka grumtis su plėšrūnais.


Kupiškio rajone moteris piktinosi, kad vilkų išpuoliai vyksta jau ne pirmus metus, bet kovoti su jais neleidžiama, niekas ir nepadeda. „Paskambinau gamtos apsaugai. Sakau: atsiprašau, darykit ką nors, į namus eina", - tačiau ji tik išgirdo, kad įstatymai saugo vilkus ir nieko negalima padaryti, šaudyti negalima. Vilkų išpuolių bijo ir kiti kaimynai - vedasi gyvulius iš ganyklų arba budi greta jų per naktis. Kiti netgi bijo palikti savo šunis, nes prieš kelis metus išpjovė šunis. Žmonės baiminasi, kad vilkai gali užpulti ir juos. Medžioklės žinovas, kupiškėnas Bronislovas Juodviršis „Lietuvos ryto“ televizijai sakė, kad vilkų atėjimas taip arti miesto rodo, jog jų populiacija jau stipriai padidėjo, jis absurdiškais vadina gamtininkų draudimus šaudyti vilkus. Pasak jo, niekas nerengs tokių medžioklių, bet reikalui esant reikia turėti galimybę apsiginti.


Anykščių rajono ūkininkas Ž. Augustinavičius avis laiko Varnelių kaime esančiuose tvartuose ir klojime. „Jie papjovė dešimt avių, 3 sužeidė, o suėdė tik vieną“, - sakė ūkininkas, žalą vertindamas apie 13 – 14 tūkst. litų, nes dauguma papjautų avių buvo ėringos. Nors vilkai valstybės, ūkininkas nesitiki, kad nuostolius kas nors atlygintų. Pasak medžioklės žinovo Vlado Maslinsko, Lietuvoje gyvena daugiau kaip 200 vilkų. Jų medžioklė šiuo metu yra uždrausta. „Sunku pasakyti, ar vilkai apsistoję Dabužių ir Troškūnų miškuose, ar čia tik užklydę, - sakė medžioklės žinovas. – tačiau pernai netoli Troškūnų jie papjovė 2 telyčias, panašių atvejų yra buvę ir anksčiau“.


Šaudyti, ar dauginti?
Gamtos apsaugos asociacija “Baltijos vilkas” aktyviai kovoja už vilkų populiacijos padidinimą Lietuvoje. Jie skundžia teismams LR aplinkos ministerijos nustatytas vilkų medžioklės kvotas, rašo peticijas.  Prezidentė į peticiją reagavo perleisdama problemą spręsti Aplinkos ministrui. Neseniai aplinkosauginių organizacijų koalicija paskelbė dar vieną kreipimąsi į Aplinkos ministrą. GAA „Baltijos vilkas“ laišku kreipėsi į Seimo pirmininkę Ireną Degutienę, kad ji įtrauktų kompensacijas numatančio įstatymo projekto svarstymą į rudens sesiją ir pagaliau būtų išspręstas laukinių plėšrūnų daromos žalos kompensavimo klausimas. Kol toks įstatymas nėra priimtas, visuomenininkai ragina savivaldybes pasekti Biržų rajono savivaldybės pavyzdžiu ir naudoti Kaimo paramos programos lėšas plėšrūnų daromos žalos kompensavimui. Jų duomenimis, Seimo pirmininkė persiuntė prašymą Seimo posėdžių sekretoriatui ir greičiausiai klausimas bus priimtas svarstyti dar per Seimo rudens sesiją. Vilkų gynėjai taip šiuo metu paskelbę ir peticiją, kurioje siekia surinkti 10 tūkst. parašų. Su jais būtų kreipiamasi į Aplinkos ministrą ir prašoma sumažinti vilkų medžioklės kvotą. Gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ išsirinkta nauja pirmininkė Lina Paškevičiūtė: “Mano nuomone, po pernai metų intensyvaus medžioklės sezono vilkų populiacijai privalo būti leidžiama atsigauti. Pernai metais nustatyta kvota (50 vilkų) yra nusikaltimas Gamtai”.


Medžioklės žinovai rekomenduoja mažinti vilkų populiaciją Lietuvoje.
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys vilkų gynėjų skundus laiko nepagrįstais ir su jų teiginiais nesutinka: „Jokioje turbūt šalyje nėra taip, kad vilkai visai nebūtų medžiojami. Pvz. Latvijoje jų leidžiama sumedžioti 200. Populiacijos reguliavimas leidžia iki nereikšmingų dydžių sumažinti neigiamus plėšrūnų veiklos padarinius”. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas E. Tijušas sako, kad Lietuvos vilkų populiacija nėra izoliuota, ji yra vientisa su Latvijos ir Baltarusijos, taip ją reikėtų ir vertinti. „Mokslininkai, zoologai tvirtina, kad prie šitų populiacijų dar reikia prijungti ir Estiją ir net dalį Rusijos. Tai yra vientisa, ištisa, nepertraukiama vilkų populiacija, kurioje vyksta genų mainai, ji pastaruosius dešimtmečius yra pakankamai stabili. Visuomenė yra mažai informuota apie tai, kad kaimyniniuose kraštuose Latvijoje ir Baltarusijoje nuolat kiekvieną sezoną vilkų sumedžiojimo skaičiai yra žymiai didesni negu pas mus Lietuvoje. Latvijoje kasmet sumedžiojama apie 200 vilkų, Baltarusijoje – 600-700”, - vardijo medžiotojų atstovas. Valstybių sienos gyvūnams neegzistuoja, o tai reiškia, kad gyvūnų migracija yra nuolatinė. „Skambinti pavojaus varpais, kad pas mus vilkui gresia išnykimas yra truputį perdėta, o problema per daug sureikšminta“, - savo poziciją išsakė E. Tijušas.


Tačiau labiausiai vilkų ateitis priklauso ne nuo tarptautinių teisės aktų laikymosi, o nuo visuomenės nuomonės. Tose šalyse, kur diegiamos naminių gyvulių apsaugos priemonės, veikia kompensaciniai mechanizmai, net ir ūkininkų požiūris į vilkus yra daug palankesnis nei Lietuvoje. Taikus sambūvis tarp kaimo žmonių ir šių plėšrūnų yra įmanomas. Jis priklauso ne tik nuo žinių ir finansinių galimybių, bet ir noro išsaugoti kuo natūralesnę Lietuvos gamtą.

 

Žilvinas Pranas Smalskas

 

 


 

 







         

      
Sprendimas: DPromoLink