ŠIANDIENOS VARDADIENIAI:




2020 m. rugpjūčio 7 d. penktadienis - 21:47
NAUJIENOS:

2013-08-16. Nebijokit, jis nekanda!

Praėjusią savaitę Telšių rajone, per žvėrių aptvaro grotas, šernas įkando mergaitei. Tą pačią savaitę Klaipėdoje šuo apkandžiojo mažametį vaiką. Tikriausiai neatsirastų nei vieno, kuris nežino ką reiškia gyvūno įkandimas. Juk šuniukai, kačiukai ir kiti gyvūnėliai savo dantimis grybšteli ne tik praeivius, bet ir šeimos narius. Žmonėms įkanda ne tik laukiniai, bet vis plačiau namuose laikomi šunys, katės, šeškai, žiurkės, triušiai, šinšilos ir kitokie gyvūnai. Įkąsti gali bet kuris gyvis, jei tik turi dantis.


Ne visi šunys įkanda
Vos ne kasdien Lietuvoje užregistruojami šunų įkandimo atvejai. Ar kitų gyvių įkandimai neregistruojami, ar šunys – baisiausi kraugėriai. Tiesa, yra šunų veislių, kurių atstovai gali ne tik įkąsti, bet ir atsikąsti žmogaus. Kažkodėl egzistuoja mitas, kad žmones dažniausiai užpuola agresyvių veislių šunys. Taip nėra, nes agresyvių veislių šunys yra ypatingai prižiūrimi, tarnybinių veislių šunys be reikalo nepuola. Tokius šunis laiko patyrę žmonės. Jie turi būti išklausę asmenų, laikančių, veisiančių, dresuojančių agresyvius šunis, ar jais prekiaujančių, mokymo programą, turintys pažymėjimus. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2002 m. kovo 12 d. direktoriaus įsakymu Nr. 117 patvirtino AGRESYVIŲ ŠUNŲ VEISLIŲ SĄRAŠĄ:


I. KOVINIŲ ŠUNŲ VEISLĖS IR JŲ MIŠRŪNAI
1. Amerikiečių pitbulterjeras
2. Bandogas (amerikiečių mastifas)
II. PAVOJINGŲ ŠUNŲ VEISLĖS IR JŲ MIŠRŪNAI
3. Amerikiečių Stafordšyro terjeras
4. Stafordšyro bulterjeras
5. Amerikiečių buldogas
6. Argentinos dogas
7. Fila Brasileiro (Brazilų mastifas)
8. Kangalas (Turkų aviganis)
9. Kaukazo aviganis
10. Pietų Rusijos aviganis


Labai retas atsitikimas (arba visai nėra), kai užregistruojamas kurios iš šių dešimties veislių šuns žmonių užpuolimo atvejis. Šunų augintojai ir veisėjai piktinasi, kodėl sąraše nėra Rotveilerių, ar Dobermanų veislių šunų, kurių užpuolami žmonės yra žymiai dažniau. Lietuvos kinologų draugija siūlo alternatyvą agresyvių veislių šunų sąrašui. Jie siūlo įvesti sąvoką „Pavojingi šunys“. Jeigu šuo užpuola žmogų, paskelbti tą individą pavojingu, nežiūrint kokios veislės atstovas jis yra.


Šuo panašus į šeimininką
Šunų elgesį nulemia ne tik genetinis paveldimumas, ne mažiau svarbūs yra auklėjimo ir dresūros metodai. Nuosekliai ir kantriai dresuojant, galima pasiekti neįtikėtinų rezultatų. Yra pavyzdžių, kai dresūra nuslopina šuns prigimtį, bet to gali pasiekti tik profesionalūs dresuotojai. Geriausia rinktis šuns veislę tokią, kad veislės charakterio ypatumai padėtų pasiekti tai, ko iš to šunelio ruošiesi reikalauti, kokią jam numatai paskirtį. Dažnai tenka matyti, kai pensijinio amžiaus žmonės, arba vaikai bando vedžioti tarnybinių, ar medžioklinių veislių judrius šunis ir negali jų suvaldyti. Akivaizdu, kad iš didžiulės veislių įvairovės išsirinko netinkamą savo gyvenimo būdui. Rinktis tikrai yra iš ko nuo didžiulių agresyvių veislių šunų, medžioklinių, tarnybinių, dekoratyvinių, iki tokių veislių, kurių jau proseneliai ir daug kartų iki jų pritaikyti gulėti ant sofos. Patartina rinktis veislinį augintinį todėl, kad daug jo protėvių kartų buvo stebimi žmonių. Jei koks individas būdavo sunkiai dresuojamas, tokiems neleisdavo daugintis. Selekcijos būdu dauginami tik geriausi savo veislės atstovai. To negalima pasakyti apie mišrūnus. Niekas nežino, kokį genetinį šiukšlyną jie paveldėjo, negalima prognozuoti, kada ir kodėl jam gali pabusti agresija.


Net geriausių veislių ir kilmingiausius šunis galima sugadinti netinkama dresūra. Šuo visada stebi savo šeimininką ir stengiasi kartoti jo elgesį. Atrodo, kad „rykštės ir saldainio principas“ yra labai paprastas: už tinkamą elgesį – paskatinti, už netinkamą – įspėti, ar nubausti. Visa šeima turi reikalauti iš šuns vienodai ir sakyti tas pačias komandas. Tada šuo „žino savo vietą“. Kiek tenka matyti žmonių, kurie eidami pasivaikščioti, susirišę pavadžiu, tamposi su savo augintiniu. Neaišku, kas ką veda pasivaikščioti. Jeigu šuns neišmokėte paprastos komandos „greta“, apie kokį jo paklusnumą galima kalbėti? Jūsų šuo – nevaldomas. O tai daug pasako apie šuns šeimininko nuoseklumą, kantrybę, išmanymą ir norą išauklėti savo augintinį.


Ne visiems žmonėms įkanda
Dažniausiai šunys užpuola tuos žmones, kurie aplinkoje neadekvačiai elgiasi: bėga, šaukia, kilnoja rankas, mojuoja kokiais daiktais. Šitoks elgesys provokuoja šunį. Dažnas atvejis, kai pagyvenusi dama mojuoja lietsargiu, ar rankine, bandydama išgąsdinti ir nuvyti pro šalį einantį šunį. Patarčiau to nedaryti. Reikia ramiai eiti pro šalį, lai šuo užsiima savo reikalais, o jūs – savaisiais. Neauklėkite svetimo šuns ir neduokite jam komandų, jis gali tai suprasti, kaip agresiją. Yra žmonių, kurie bijo šunų. Šių žmonių organizmas išskiria adrenaliną, šunys tai jaučia. Tai irgi provokuoja šunis, gal ne tiek įkąsti, kiek pasilinksminti, paloti bei palakstyti apie iš baimės sustingusį žmogų. Tokiems žmonėms patarčiau išlaukti, nesiimti jokių veiksmų. Į šuns lojimą sureaguos netoliese esantis šuns šeimininkas ir pasišauks savo augintinį. Keistu elgesiu pasižymi vaikai, atrodo, kad jie nemoka ramiai eiti ir kalbėti, jie gali tik bėgti ir rėkti. Dažnai vaikai neturi savisaugos instinkto. Niekas turbūt, pamatęs gyvatę, netiesia rankos paglostyti. Kodėl taip elgiamasi su svetimais šunimis? Vaikus savisaugos turi išmokyti tėvai. Neseni atvejai, kai apkramtyti dviejų metų vaikai. Kur tada buvo jų motinos? Gamtoje gyvūnų patelės, įspėdamos apie netinkamą elgesį, įkanda savo jaunikliams. Tiems vaikams, kuriems laiku „neįkanda“ mama, įkanda šuo.


Už šuns elgesį dažniausiai turėtų atsakyti jo šeimininkas. Neseniai kaime per pievą ėjau pasivaikščioti. Iš tolokai esančios stovyklavietės išgirdau nervingą merginos šauksmą. Toji mergina gal dvidešimt kartų visa gerkle išklykė vardą „Lordai“, bet šuniui nepasakė nė vienos komandos. Atsisukęs pastebėjau link manęs šuoliais atbėgantį gražuolį Vokiečių aviganį. Nepuoliau ieškoti medžio, kur įlipti, ar laužti lazdos. Daug metų auginu šunis ir išmanau jų elgesį. Aš ramiai ėjau toliau. Šuo pribėgo, pasišiaušė, kad pasirodytų didesniu, apuostė mane ir šuoliu nulėkė atgal. Aš buvau ramus, nes žinojau, kad du stiprūs patinai svetimoje teritorijoje neturi dėl ko kovoti.


Lordo šeimininkė to nežinojo, ji vijosi savo augintinį ir nesavu balsu šaukė: „Nebijokit, jis nekanda!“

 

Žilvinas Pranas Smalskas


 

 







         

      
Sprendimas: DPromoLink