ŠIANDIENOS VARDADIENIAI:




2020 m. rugpjūčio 7 d. penktadienis - 21:49
NAUJIENOS:

2013-07-26. Anykščiuose atidaryta „Gatvės galerija”

Alvydas LatėnasAlvydas Latėnas

Anykščių menininkų asociacija įgyvendina projektą “Gatvės galerija”. Šio projekto tikslas yra paminėti Pasaulio anykštėnų metus.  Anykščių miesto centre įrengtoje vitrinoje, iki šių metų pabaigos, bus eksponuojami Pasaulio anykštėnų dailininkų darbai, juos nemokamai galės apžiūrėti visi praeiviai. Projektą remia LR kultūros rėmimo fondas ir Anykščių rajono savivaldybė. Pirmasis galerijoje pristatomas autorius yra tapytojas Alvydas Latėnas.

Galerijos atidarymo proga kalbiname dailininką Alvydą Latėną.

 

- Kas Jus sieja su Anykščiais?


- Dar besimokydamas Kaune J.Naujalio meno mokykloje tapybos, dvi vasaras atlikau praktiką Anykščiuose. Su nešiojamu molbertu išbraidžiau Šventosios ir Anykštos vingius, išvaikščiojau Anykščių Šilelio slėpiningus tankumynus. Daug tapiau. Mano anykštietiški darbai Kaune, meno mokykloje gavo pačius aukščiausius įvertinimus. Pamilau Anykščių kraštą ir vis norėjau čia sugrįžti. Baigęs Kaune meno mokyklą, įstojau į Klaipėdą mokytis interjero dizaino. Kad ir kaip gražu prie jūros, aš vis prisimindavau Anykščius. Baigiau Lietuvos Valstybinio dailės instituto Klaipėdos fakultete mokslus 1983 metais. Paskyrimai buvo į tolimiausius Lietuvos pakraščius. Atvažiavau į Anykščius ir paprašiau tuometinio Anykščių rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto pirmininko Alberto Budavičiaus, kad mane pakviestų į Anykščius. Pirmininkas A. Budavičius išsiuntė į institutą raštą ir mane paskyrė į Anykščius. Tik atvažiavus, mane paėmė į sovietinę kariuomenę, o po armijos, nuo 1985 iki 2007 metų ( gražiausius savo 22 metus) gyvenau ir kūriau Anykščiuose.


- Tuo metu į Anykščius atvažiavo ir daugiau gabių menininkų. Ar tai atsitiktinumas?
 

- Nežinau, matyt Anykščiai turi savo aurą, kuri ir traukia kūrėjus. Panašiai tuo metu į Anykščius atvažiavo režisierius Arvydas Navalinskas, dailininkė Liuda Vyšniauskienė, choreografė Jūratė Uselienė, režisierius Raimondas Šilanskas. Visi buvom jauni idealistai, pasirinkom Anykščius gyvenimui ir kūrybai. Visi dirbome Anykščių kultūros rūmuose. Aš buvau dailininkas apipavidalintojas. Kultūros rūmuose puošdavau sceną, apipavidalindavau renginius, kūriau scenografijas. Sukūriau scenografiją R. Šilansko diplominiam spektakliui „Kuprotas oželis“. Kartu su Liuda Vyšniauskiene sukūrėme scenografiją A. Navalinsko režisuotame spektaklyje „Prieblanda“. Šis spektaklis buvo nufilmuotas ir parodytas per Lietuvos televiziją. Visi dirbome kartu ir džiaugėmės vieni kito gabumais. Deja, ilgainiui mūsų gyvenimo keliai išsiskyrė.

 

- Esate diplomuotas interjero dizaineris. Ar dirbate pagal specialybę?


 - Interjero srityje dirbau tik sovietinėje armijoje ir Anykščių kariniam komisariate, esu sukūręs interjerus keliems „Lenino kambariams“. Mane labiau traukia tapyba. Jos pradėjau mokytis dar būdamas vaikas Dusetų mokykloje, kurioje buvo sustiprintos dailės pamokos. Vėliau, J.Naujalio meno mokykloje išmokau profesionaliai tapyti. Tapau iki šiol. Nuo 1995 metų nuolat dalyvauju grupinėse tapybos parodose, rengiu personalines parodas, dalyvauju pleneruose. Gyvenu pilnakraujį dailininko gyvenimą, mano darbus perka galerijos ir privatūs kolekcionieriai, kiti meno mėgėjai. Visą gyvenimą mane lydi tapyba. Šalia jos dar esu ragavęs ir pedagogo duonos. Dirbau dailės mokytoju Anykščių dailės mokykloje, J.Biliūno gimnazijoje, Skiemonių pagrindinėje mokykloje.


- Ar esate išugdęs gabių dailininkų?
- Dailės mokykloje buvo daug gabių vaikų, bet ar nors vienas iš jų pasirinko dailininko profesiją, aš nežinau. J. Biliūno gimnazijoje gabiausia mano mokinė buvo Toma Razmislavičiūtė, bet ji buvo gabi ir kitiems menams. Dabar T. Razmislavičiūtė – profesionali aktorė. Skiemonyse mokiau kelis gabius vaikus, bet jie buvo gabūs ir sportui, daugiau dėmesio skyrė ne dailei. Gal jaunimas, pamatę, kiek laiko užtrunka nutapyti vieną darbą, nusprendžia, kad nori greitesnių rezultatų? Tapyba – kruopštus ir atsakingas darbas, deja ne visada pelningas.


- Ar galima pragyventi iš tapybos?


- Lietuvoje yra keli dailininkai, kurie pragyvena tik iš savo amato, bet dauguma – ne. Reikia „prisidurti“ iš šalies. Aš daug tapau, daug parduodu, bet nesu milijonierius. Gal reiktų savo darbus pardavinėti užsienyje, ten didesnės kainos. Man sudėtinga išvežti paveikslus ir parduoti užsienyje.
Aš esu dailininkas, ne vadybininkas.

 

Žilvinas Pranas Smalskas

 







         

      
Sprendimas: DPromoLink