ŠIANDIENOS VARDADIENIAI:




2020 m. rugpjūčio 7 d. penktadienis - 22:10
NAUJIENOS:

2013-08-02. Garsas turi būti prasmingas

Stanislovas AglinskasStanislovas Aglinskas

Per Anykščius nuvilnijo miesto šventė, apvainikavusi Pasaulio anykštėnų metus. Šventės metu net du projektus, susijusius su Pasaulio anykštėnais, įgyvendino VšĮ „Prasmingas garsas“.
Kalbiname VšĮ „Prasmingas garsas“ įkūrėją ir vadovą Stanislovą Aglinską.

 

- Kodėl Jūs vykdote projektus su anykštėnais?


- Pirmiausia todėl, kad aš pats gimiau ir užaugau Anykščiuose. Dar besimokydamas septintoje klasėje, baigiau Anykščių muzikos mokyklą. Būdamas aštuntokas, jau mokiausi Vilniaus J. Tallat-Kelpšos aukštesniojoje muzikos mokykloje fortepijono specialybės. Vėliau savo profesinį meistriškumą tobulinau Vilniaus konservatorijoje (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija). Konservatoriją baigiau 1982 metais ir iki 1986 metų dirbau toje pačioje konservatorijoje solinio dainavimo katedros koncertmeisteriu. Šalia savo tiesioginio darbo aš dar rengdavau rečitalius ir atlikdavau lietuvių kompozitorių kūrinius Lietuvoje ir užsienyje. Pagal mano akompanavimą dainavimo mokėsi šiandien garsios Lietuvos operos solistės Sabina Martinaitytė ir Lilija Deksnytė, viena iš trijų „Panterų“ Raimonda Tallat-Kelpšaitė, kiti dainininkai. Nežiūrint į tai, kad man Vilniuje gerai sekėsi, visą laiką jaučiau trauką namo, į Anykščius. Gal dvejus metus svarsčiau, ką prarasčiau, išvažiavęs iš Vilniaus, ką atrasčiau, sugrįžęs į Anykščius. Galop pasiryžau ir nesigailiu sugrįžęs. Anykščiuose vedžiau, pasistačiau namus, užauginau du vaikus. Su Vilniuje likusiais draugais bendrauju iki šiol, o ir Anykščiuose atsirado gražus būrys draugų.

 

- Ar Anykščiuose yra erdvės Jūsų profesinei veiklai?


- Anykščiuose nuo 1986 metų iki dabar dirbu muzikos mokykloje. Per tą laiką išugdžiau grupelę gabių vaikų, kurie pasirinko muzikanto duoną: Jurgitą Miškeliūnaitę, Julių Aglinską, Aušrą Narvydaitę, Kristiną Šakėnaitę ir kt. Šiemet Anykščių muzikos mokyklą baigia gabus mano mokinys, jau tarptautinių konkursų laureatas Paulius Raškevičius. Gyvendamas Anykščiuose, turėjau ne tik pedagoginės, bet ir kitos veiklos. Įrašiau ir išleidau per dvidešimt anykštėnų muzikos kompaktinių plokštelių.  Komponavau mišriam chorui „Šilas“, vyrų ansambliui „Anykštis“. Tris metus dirbau Anykščių kultūros rūmų direktoriumi. Su humoro grupe „Krakatūzai“, kurioje dalyvavo Arvydas Navalinskas, Vilma Paulauskaitė, Violeta Navalinskienė, Gintaras Genys ir aš, kelis kartus apvažiavome Lietuvą. „Krakatūzai“ kokius 5 ar 7 metus buvo „ant bangos“, surinkdavome pilnus Vilniaus sporto rūmus žiūrovų, kartu su kitom humoro grupėm dalyvaudavome juoko maršuose per Lietuvą, mus rodė per televiziją, garbino žiūrovai. Aktyviai dalyvavau ir Anykščių teatriniame gyvenime. A. Navalinsko, V. Paulauskaitės, G. Eimanavičiaus ir kitų režisierių pastatytuose spektakliuose suvaidinau per dešimt vaidmenų. Stengiuosi aktyviai dalyvauti Anykščių kultūriniame gyvenime.


- Kodėl pradėjote dar ir projektinę veiklą?


- Pagal profesiją ir iš pašaukimo esu muzikantas. Norėjau anykštėnams atvežti pasiklausyti įvairios geros muzikos. Tam reikia lėšų, todėl 2006 metais įkūriau savo VšĮ „Prasmingas garsas“ ir pradėjau rašyti projektus. Keli mano rašyti projektai sulaukė pripažinimo ir finansavimo. Su projektu „Kylanti žvaigždė“ esame surengę keturių roko grupių koncertą Anykščiuose, prie Kultūros centro.
Šiemet, pasaulio anykštėnų metais, gavome finansavimą projektui „Vasaros klavišas“. Pirmą kartą Anykščiuose toks projektas vykdomas bažnyčioje. Ačiū klebonui Petrui Baniuliui, kad leido atgabenti į bažnyčią fortepijoną. Tokioj erdvėj fortepijonas skamba ypatingai. Koncertavo ir jauni, bet jau spėję pasižymėti anykštėnai Milda Daunoraitė bei Paulius Raškevičius. Projekte grojo tarptautinių konkursų laureatė Guoda Indriūnaitė, šiuo metu gyvenantis JAV Gabrielius Alekna. Keturiolikos konkursų laureatas G. Alekna buvo pirmas lietuvis, kuris garsiojoje Niujorko Juilliardo mokykloje gavo visą stipendiją ir ją baigė. G. Alekna sakėsi, kad Anykščiuose jaučiasi kaip Amerikoje, nes Lietuvoje iki šiol bažnyčiose groti buvo nepriimta. Šį fortepijono muzikos festivalį uždarė daugelio tarptautinių konkursų laureatė Paulina Dūmanaitė, šiemet baigianti bakalauro studijas Ispanijoje. Šis projektas buvo skirtas klasikinės muzikos mylėtojams.


Jaunimui parašėme kitą projektą „Pasigarsink Anykščius“. Sukvietėme keturias grupes, grojančias įvairią muziką nuo folkroko („Žalvarinis“ iš Lietuvos) iki eksperimentinės „Indie post“ roko muzikos („Low roar“ iš Islandijos), grojančius art roką („Faer of lying“ ir „Freaks onfloor“ iš Vilniaus). Islandų grupėje groja anykštietiškas šaknis turintis R. Karazija. Jis yra Balio Karazijos, įkūrusio Anykščiuose vyno gamyklą, brolio sūnus. R. Karazijai labai patiko Anykščiuose, jis sakėsi su savo tėvu, kuris šiuo metu dirba Kalifornijoje policininku, prašysis Lietuvos pilietybės.


Visa mano veikla susijusi su muzika. Manau, kad muzika gali būti įvairi: ir metalas, ir klasika, ir kitokia, kad tik nebūtų paviršutiniška. Garsas turi būti prasmingas.

 

Žilvinas Pranas Smalskas

 







         

      
Sprendimas: DPromoLink