ŠIANDIENOS VARDADIENIAI:




2020 m. rugpjūčio 7 d. penktadienis - 21:30
NAUJIENOS:

2013-08-09. Trūksta šokančių vyrų

Jūratė UselienėJūratė Uselienė

Nuaidėjusios miesto šventės skambusis akordas buvo Anykščių kultūros centro istorinio šokio studijos “Baltoji pavana” koncertas Anykščių  Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčios šventoriuje. Šiuo koncertu šokio studija “Baltoji pavana” pažymėjo savo dešimties metų jubiliejų. Koncerte dalyvavo renesanso muzikos ir šokių ansamblis „Banchetto musicale” iš Vilniaus, Anykščių muzikos mokyklos senosios muzikos ansamblis „Pavana" bei aktorius Jonas Čepulis ir režisierius Erikas Druskinas.
Kalbiname šokio studijos “Baltoji pavana” įkūrėją ir vadovę Jūratę Uselienę.


- Jums mielesni tautiniai, ar istoriniai šokiai?


- Taip susiklostė, kad 1985 metais, baigusi Klaipėdos konservatoriją, įgijusi baletmeisterio - pedagogo specialybę, pradėjau dirbti su tautiniais šokiais.  Į Anykščius atvykusi 1989 metais įsidarbinau Anykščių kultūros centre choreografe ir iki šiol mane lydi tautinis šokis. Pradėjau nuo vyresnio amžiaus žmonių tautinių šokių kolektyvo “Voruta”. Vėliau, 1991 metais paskelbiau dirbančiam jaunimui pasiūlymą susiburti į tautinių šokių ansamblį “Gojus”. Į pirmą repeticiją atėjo per dešimt moterų bei merginų ir tik vienas vyras Arūnas Vaitiekūnas. Pradėjome ieškoti šokančių vyrų. Po truputį kolektyvas gausėjo, kol sukomplektavome aštuonias poras šokėjų. Draugavome su panašaus amžiaus šokėjais iš Maduonos miesto Latvijoje. Su jų vadovu Janiu Škėle rengdavome bendrus projektus, lankydavomės vieni pas kitus po kelis kartus metuose. Dalinomės patirtimi. Stengėmės šokti kuo tobuliau. Mūsų sugebėjimų patikrinimui, dalyvaudavome profesoriaus Juozo Gudavičiaus tautinių šokių kolektyvų konkurse “Klumpakojis”, kuris vyko kas dveji metai. Tame konkurse du kartus iš eilės Lietuvoje užėmėme pirmąsias vietas. “Gojus” buvo pakilime. Kolektyvą pradėjo lankyti daugiau šokėjų, subūrėme tris įvairaus amžiaus sąstatus. Su tautiniais šokiais sekėsi gerai, bet visą laiką man kirbėjo mintis, kad Anykščiuose reikia įkurti istorinio šokio trupę. Man mieli ir brangūs visi šokiai. Tautinis šokis labiau atspindi liaudies buitį, ar pramogas, o istorinis šokis iliustruoja dvarų kultūrą. Būna ypatingų progų, prabangių švenčių, didingų erdvių, kuriose labiau tinka istorinio šokio pompastika.

 

- Kaip Anykščių krašte atgimė Renesanso šokis?


- Dar besimokydama konservatorijoje Klaipėdoje, šokau istorinio šokio ansamblyje “Saltanda”. Jame man išugdė meilę istoriniam šokiui. Kartą, laimingo atsitiktinumo dėka, su Anykščių delegacija man teko būti svečiuose Rokiškio dvare. Po didingo renginio, tuometinė mero patarėja Bronė Lukaitienė mane padrąsino ir 2003 metais aš pradėjau burti Anykščiuose istorinio šokio trupę. Istorija pasikartojo, kaip ir su “Gojaus” pradžia. Labai daug moterų nori puoštis prabangiom suknelėm ir šokti ant spindinčio parketo, na o vyrai – ne labai. Teko ieškoti šokėjų skelbimais ir per pažįstamus žmones. Pamažu atsirado net keli šokėjų sąstatai. Jubiliejiniame koncerte šoko  keturios poros vaikų, keturios poros jaunimo ir net devynios poros suaugusiųjų. Nuo 2003 metų „Baltoji pavana“ yra ypatingas svečias Lietuvos miestų šventėse, dvaruose ir bažnyčiuose. „Baltoji pavana“ 2004m. garbingai dalyvavo lotyniškos kultūros festivalyje „Fundamentum Collegii“ Kražiuose ir Šiauliuose CH. Frenkelio rūmuose, 2006m. įvykdytas projektas „Renesanso laikrodžio dūžiai“ kartu su Vilniaus savivaldybės Šv. Kristoforo orkestru (vadovas Donatas Katkus), dalyvauta festivaliuose Turkijoje, Latvijoje, Lenkijoje, 2007m. Pasaulio anykštėnų penktajam suvažiavimui sukurtas mini spektaklis – koncertas, skirtas Barboros Radvilaitės atminimui pagerbti, kur pagrindinius vaidmenis atliko aktoriai Dalia Michelevičiūtė ir Andrius Bialobžeskis. Per dešimt savo gyvavimo metų esame papuošę šventes daugelyje Lietuvos dvarų: Oginskių dvare Plungėje, Taujėnų, Gelgaudiškio, Rokiškio, Kurtuvėnų, Alantos ir kituose dvaruose. Me sesame unikalūs tuo, kad turime tiek daug šokėjų. Lietuvoje yra ir daugiau istorinio šokio trupių, bet visose šoka nuo dviejų iki keturių porų šokėjų. Mūsų sąstatas yra septyniolika porų ir muzikantų trupė. Statydama šokius, stengiuosi viską padaryti maksimaliai gerai. “Baltoji pavana” reiškia baltasis povas, bet tai yra ir šokio pavadinimas, kuriuo šokėjai lėtai sukviesdavo į puotos pradžią. Tai šokis ir kolektyvas, kuriame jau dešimt metų mes demonstruojame savo prabangius kostiumus ir aristokratiškas manieras.

- Kodėl pasirinkote Renesanso laikmečio šokius?


- Todėl, kad Vėlyvojo renesanso metu buvo atsigręžta į žmogų. Iki tol dauguma menų buvo sutelkti pastatų puošimui, paveikslų, goobelenų kūrimui, interjerų ar parkų puoselėjimui. Vėlyvąjame renesanse visa prabanga buvo skirta žmonių išaukštinimui: įspūdingų kostiumų spindėsys, rafinuota šokio judėsio plastika, įstabios muzikos bangavimas greta su Viljamo Šekspyro eilėmis. Mūsų kolektyvui prabangius kostiumus pasiuvo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro dailininkas Eldoras Renteris. Autentišką šokių muziką brangindami, tarpusavyje natomis dalinasi geriausi muzikantai. Gavome ir mes. Naudojamės gera metodine medžiaga Jūratės Trilupaitienės knyga “Jezuitų muzikinė veikla Lietuvoje”. Renesanso šokio judėsys yra pagrindiniai klasikinio šokio žingsniai. Lietuvoje organizuojami seminarai, kuriuose Renesanso šokio moko dėstytoja, baigusi Maskvoje istorinio šokio choreografiją, Tulija Zenčiukienė – Jarutytė. Didžiausias dėmesys Renesanso šokiams yra todėl, kad jie – gražiausi.
Man bet kurio laikmečio istorinis šokis yra labia įdomus. Smalsu būtų atsigręžti ir į ankstesnį periodą. Galima būtų suburti pagoniško šokio trupę ir papuošti šventes ant piliakalnių.


- Ar turėsite tiek šokėjų?


- Tiesa, Anykščiai nedidelis miestas, bet šokėjų užtektų, jei žmonės norėtų aktyviau leisti savo laisvalaikį. Šiuo metu visų šokių kolektyvų pagrindą sudaro moksleiviai. Jie baigia mokyklas ir išvažiuoja studijuoti. Daugelis ir studijuodami lanko šokių kolektyvus, bet Anykščiuose vėl reikia į jų vietą kviesti naujus žmones. Moksleiviai ateina, pasimoko ir išeina. Ilgiau šokių kolektyvuose užsibūtų Anykščiuose dirbantis ir gyvenantis jaunimas.


Nuo rugsėjo mėnesio Anykščių kultūros centras pradeda naują sezoną. Šokių kolektyvai “Gojus” ir “Baltoji pavana” kvies naujus narius. Lauksime norinčių ir galinčių šokti porų. Labai trūksta šokančių vyrų.

 

Žilvinas Pranas Smalskas

 

 







         

      
Sprendimas: DPromoLink