ŠIANDIENOS VARDADIENIAI:




2020 m. rugpjūčio 7 d. penktadienis - 21:44
NAUJIENOS:

2013-08-23. Balnokim, broliai, žirgus!

Gintaras KaltenisGintaras Kaltenis

Praėjusią  savaitę Niūronyse trečiąjį kartą vyko, sporto klubo „Origonas“ organizuojamos respublikinės konkūrų varžybos „Arklio muziejaus taurė“. Varžybos subūrė per penkiasdešimt raitelių iš visos Lietuvos ir gausų būrį žiūrovų. Tarp žiūrovų sutikome ir pakalbinome žirginio sporto mylėtoją ir raitelį, kiek laiko gyvenusį Andrioniškyje Gintarą Kaltenį.

 

- Kada pamilote žirgus?


-   …Esu “asfalto vaikas“, augau Vilniaus senamiestyje, vaikystės kieme turėjome draugų gaują, žaisdavome indėnus ir, tris muškietininkus. O kokie muškietininkai be žirgų? Taip atsidūriau Belmonte, nuostabiame Vilniaus kampelyje, kur buvo įsikūrusi jojimo sporto mokykla. Treniruotės, varžybos, sportinės stovyklos – taip prabėgo vaikystė ir jaunystė. Vėliau visi išsilakstėme kas kur – mokslai, šeimos, darbai. Pora metų teko dirbti ir gyventi Anykščių rajone, Andrioniškyje. Vėliau grįžau į Vilnių, bet žirgų ir sportinės jaunystės nepamiršau – su draugais įkūrėme raitelių veteranų klubą “Papūsk man į uodegą”, organizuodavome tarpusavio susitikimus vis kitoje Lietuvos vietoje, kur buvo išsibarstę mūsiškiai. Per vieną tokių susitikimų buvo kilusi mintis joti į Žalgirio mūšio vietą, taip pažymint apvalią – 600 metų pergalės  datą. Tačiau greitai tą mintį, kaip pernelyg drąsią ir drąstišką, atmetėme... Tačiau nepraėjus ne porai mėnesių, gavome dar labiau stulbinantį pasiūlymą – joti pagirdyti žirgų į Juodąją jūrą! Svarsčiau neilgai – kitos dienos septintą valandą ryto jau buvau Riešės žirgyne ir balnojau vieną iš legendinių žemaitukų...


- Dalyvavote dviejose legendinėse kelionėse ir jas aprašėte savo knygose. Ar tai Jūsų misija?


- Darydami kažką gero Lietuvai, praturtiname ir save. Kiekvienas bent po dalelę... Kiekvienas ką sugeba. Mes, istoriniai raiteliai, norime visa tai parodyti, pasidžiaugti ir pasipuikuoti geriausiu ką turime – Tėvyne.
Klajūnų klubo prezidentas Gintautas Babravičius ir idėjos sumanytojas, raitelių vadas Giedrius Klimkevičius į šį, atrodė visiškai nerealų ir nutrūtgalvišką žygį pakvietė dešimt raitelių – nors susipažinome tik pasiruošimo laikotarpyje, tapome neišskiriama, geležine komanda. Startavome 2010 metų rugsėjo 8-tą iš Senųjų Trakų, paminėdami mūsų iškiliausio karaliaus Vytauto Didžio gimtadienį bei gimimo vietą ir jo keliais per 38 dienas nusibeldėme iki Očakivo gyvenvietės, kur stovėjo piečiausia Vytauto pilis ir ten puolėme į Juodosios jūros vandenis... Pakeliui - visgi 2000 kilometrų - buvo visko – plačiagirių, pelkių, pievų, stepių, kalnų, upių. Jojome, nors pakeliui pasitaikydavo ir miestai, ir kaimeliai. Žmonės mus sutikdavo nepaprastai šiltai ir draugiškai – LDK laikus vietiniai prisimena su nostalgija. O kiek patyrėme nuotykių! Visko neišpasakosi (skaitykite mano knygas - ten plačiau), vien garsiojo šuns Alšio istorija ko verta – tai šuo, kuris padarė didžiausią karjerą istorijoje – nuo valkatos Baltarusijoje iki žvaigždės Lietuvoje.


 Kitais metais mūsų būrys patraukė Lenkijon – į Krokuvą, paminint Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto Didžiąją meilės istoriją ir sudėtingus abiejų tautų santykius.


 Kokia mano ir mūsų būrio misija? Priminti pasauliui ir sau patiems istorinius įvykius, populiarinti mūsų neįkainojamą paveldą žirgus žemaitukus, plėsti kultūrinius ryšius tarp šalių kaimynų. Kelti mūsų savimonę, stiprybę, gryninti identitetą. Suprasti, kas svarbu mūsų istorijoje ir iš jos pasimokyti.


- Kokius žygius dar planuojate? 


- Šiuo metu yra planuojamas naujas žygis – ekspedicija: Arklių Pašto Kelias St.Peterburgas – Kaunas – Varšuva. Šį kartą, greta raitelių riedės ir karietos – tikslios XIX a. kopijos, traukiamos sustambintų žemaitukų porų. Jau baigiama gaminti pati didžiausia to meto transporto priemonė diližanas, jame tilpdavo iki 20 keleivių.


"Šilelio” skaitytojams, mūsų žygių gerbėjams, pagrįstai gali kilti klausimas – kuo šis Kelias mums svarbus? Kodėl mums turi rūpėti kažkoks piktosios carinės Rusijos Pašto kelias, tegul ir ėjęs per mūsų vargšą okupuotą ir nusiaubtą kraštą? Juk kaip tik šiuo keliu žygiavo kariuomenė ir budeliai, slopinę 1831  ir 1863 metų sukilimus ir vykdę tikrų tikriausią genocidą – ne tik uždarytas vienas seniausių Europoje Vilniaus universitetų, uždrausta viena seniausių pasaulyje, artima sanskritui lietuvių kalba ir raštas, tačiau žudoma ir tremiama į Sibirą mūsų bajorija ir dvarininkija (tas pats kelias, tik į kitą pusę...), sunaikintas istorinis – kultūrinis bei materialinis LDK paveldas.  O atsakymas paprastas – šis Arklių Pašto Kelias, kaip ir buvo planuota jo kūrėjų, atvėrė Rusijai langą į Europą, tačiau kilęs skersvėjis ne tik kad sugriovė „milžiną ant molinių kojų“, tačiau išugdė plejadą Lietuvos šviesuolių, patriotų, kūrėjų, ir - svarbių svarbiausia - suteikė progą Lietuvai atsikurti. Na, o mes keliaudami šiuo keliu jau dabartiniais laikais, kirsime ir Anykščių rajono ribą – jau tariuosi su kultūrininkais, visuomeninkais ir entuziastais, kad nepravažiuotumėme nepastebėti... gal mus pasitiks šokėjai, gal palenktyniausime su siauruko traukiniu... gal susidursime su garsiaisiais Anykščių krašto plėšikais... Apie mūsų žygį – kelionę planuojama statyti bent du filmus.


Šio rimto ir istoriškai reikšmingo žygio oficialiais globėjais tapo Lietuvos ir Rusijos Premjerai. Žurnalistai pasakojo, kad, Algirdas Butkevičius, susitikęs su Dmitrijumi Medvedevu šių metų balandžio 5-tą tame pačiame St.Peterburge, pirmą klausimą išgirdo tokį: „O kaip, sakykite, Jūsų žygis žirgais pašto keliu?“. Premjerai buvo susitikę derėtis dėl dujų...


- Jūs dažnai sutinkamas Anykščiuose. Ar traukia šis kraštas?


- Taip, kad neužsisėdėtumėme, tarp didžiųjų žygių su draugais sumąstėme Lietuvoje organizuoti kelių dienų kultūrinius, pažintinius, edukacinius žygius žirgais. Anykščių kraštas labai tam tiktų! Be mano asmeninių simpatijų, įgytų gyvenant du metus Andrioniškyje, rajonas gausus nuostabių gamtos, kultūros, istorijos objektų, be to, tik čia veikia fantastiškasis Arklio muziejus. Senatvei svajoju “prijoti” Anykščių kraštą, įsikurti vienkiemyje prie Šventosios ir auginti žemaitukus.


Balnokim, broliai, žirgus!

 

Žilvinas Pranas Smalskas
 
 

 

 







         

      
Sprendimas: DPromoLink