ŠIANDIENOS VARDADIENIAI:




2021 m. lapkričio 27 d. šeštadienis - 4:07
NAUJIENOS:

2018-06-04. Dalinosi apie fotografo Izidoriaus Girčio veiklą

 Paskutinę gegužės mėnesio dieną Vilniaus Dailės akademijoje dailėtyros magistro studijas bebaigiantis Tomas Ivanauskas Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos salėje skaitė pranešimą tema „Spaudos fotografo Izidoriaus Girčio veikla Lietuvoje 1933–1940 m.“.

T. Ivanauskas dalinosi mintimis, atradimais ir pastebėjimais iš savo bakalaurinio darbo tyrinėjimų apie fotografo I. Girčio veiklą tarpukario Lietuvoje. Renkant medžiagą apie garsų spaudos fotografą, menotyrininkui T. Ivanauskui buvo nepaprastai naudingas žurnalisto Vytauto Bagdono interviu, darytas su I. Girčiu (1903–1989), keletas metų prieš jo mirtį. Pokalbyje pateikti fotografo atsakymai buvo savotiškos nuorodos, padėjusios T. Ivanauskui sudėlioti bakalaurinio darbo temas. Pranešėjas pažymėjo, kad fotografas I. Girčys buvo unikali asmenybė. Nebaigęs jokių mokslų, skaityti ir rašyti išmokęs iš tėvų, jis fotografuoti mokėsi iš vadovėlių, o vėliau fotografijos meno žinias gilino Šiauliuose veikusioje fotostudijoje „Lietuva“. T. Ivanausko nuomone, I. Girčys buvo išskirtinis fotografas, nes ne tik fotografavo gražią Lietuvos gamtą bei svarbius istorinius įvykius, bet ir rašė straipsnius apie lietuvių fotografų problemas į tarpukario žurnalą „Amatininkas“, buvo vienas iniciatorių suburti lietuvių fotografijos verslo profesionalų draugiją, tačiau šio sumanymo iki galo neįgyvendino.


Pervertęs „Trimito“, „Jaunosios kartos“, „Policininko“, „Kardo“ numerius T. Ivanauskas tų žurnalų puslapiuose rado apie devynis šimtus I. Girčio nuotraukų. „O jeigu į vieną krūvą sudėtume prieškario fotografo nuotraukas, spausdintas „Lietuvos aide“, „Lietuvos geležinkelininke“ ir kituose laikraščiuose, 1933–1940 metų I. Girčio fotografijų turėtume keletą tūkstančių“, - auditorijai sakė T. Ivanauskas. Renginio dalyviai turėjo galimybę pamatyti reklaminę skrajutę iš I. Girčio karjeros laikotarpio, kai įvaldęs fotografijos pagrindus, fotografas Ramygaloje (Panevėžio r.) buvo atidaręs fotoateljė-dirbtuves „Progres“, kurioje teikė paslaugas fotomėgėjams. T. Ivanauskas, rinkdamas medžiagą apie fotografo I. Girčio gyvenimą, buvo nuvykęs į Ramygalą. Ten tikėjosi rasti žmonių, kurie galbūt fotografą pažinojo. Deja, apie 1930-1931 metų I. Girčio, kaip fotografo profesionalo veiklą Ramygaloje, to miestelio visuomenė nieko nėra girdėjusi.

1938–1939 m. I. Girčys buvo pagrindinis žurnalų „Kardas“, „Policija“, „Trimitas“ fotografas. Jo fotografijose gausu peizažų, Kauno vaizdų. Nemažai I. Girčio darytų nuotraukų buvo išspausdintos minėtų žurnalų viršeliuose. Šis faktas kalba apie tai, kad I. Girčio, kaip spaudos fotografo, darbas žurnalo redaktorių buvo aukštai vertinamas ir greičiausiai gerai apmokamas. Kuomet Lietuva atgavo Vilnių, I. Girčys su kitais fotografais fiksavo Vilniaus vaizdus. „I. Girčio Trijų kryžių paminklo fotografija“ „Kardo“ žurnale yra pati geriausia iš visų jo darytų“, - sakė dailėtyrininkas T. Ivanauskas. LR kultūros ministerijos fotografijos ekspertų komisijos pirmininkas, fotografas Stanislovas Žvirgždas ilgus metus buvo įsitikinęs, kad „Trijų kryžių paminklo“ fotografija, papuošusi 1939 m. „Kario“ žurnalo viršelį, yra fotografuota fotomenininko Vytauto Augustino (1912–1999), bet mūsų žemiečiui T. Ivanauskui pavyko įrodyti, kad šią unikalią nuotrauką padarė anykštėnas I. Girčys.

T. Ivanauskas paneigė, kad I. Girčys buvo asmeninis prezidento Antano Smetonos fotografas. „Tikra tiesa, kad I. Girčys dalyvaudavo svarbiausiuose renginiuose Kaune ir kituose miestuose, bet prezidentą A. Smetoną jis keletą kartų yra nufotografavęs tik iš tolimesnio atstumo“, – sakė menotyrininkas. Renginyje dalyvavęs anykštėnas fotomenininkas Alfredas Motiejūnas pastebėjo: „I. Girčys buvo labai modernus fotografas, mėgęs fotografuoti tiltus, geležinkelius, bet jis turėjo romantiko gyslelę“. Renginio pabaigoje T. Ivanauskas parodė skaidrę su I. Girčio prierašu iš 1977 metų. Toje citatoje fotomenininkas I. Girčys pats save ragina artimiausiu laiku surengti vaikų nuotraukų parodą, bet, deja, tokia paroda Anykščiuose sovietmečiu nebuvo suorganizuota. Renginio svečias pažymėjo, jog teisėjos Irmos Randakevičienės suskaitmenintose nuotraukose rastos vaikų fotografijos yra pačios vertingiausios iš viso fotomenininko I. Girčio kūrybinio palikimo ir jas būtinai reikėtų sudėti į būsimą anykštėno fotografijų albumą. Viešosios bibliotekos Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriaus vedėja Audronė Berezauskienė dėkojo T. Ivanauskui už Anykščių krašto fotografijos ir Anykščio krašto praeities tyrinėjimus ir pakvietė įsijungti į Anykščių Teresės Mikeliūnaitės kraštotyros draugiją, kurios veikloje jau aktyviai dalyvauja I. Girčio nuotraukų atradėja I. Randakevičienė.

Anykščių L. ir S. Didžiulių viešoji biblioteka laimėjo Lietuvos kultūros tarybos projektą „Spaudos fotografo I. Girčio kambarys – traukos centras ir kūrybinė erdvė“, todėl jaunojo menotyrininko T. Ivanausko įžvalgos ir atradimai Anykščiams yra be galo svarbūs ir aktualūs. Bibliotekos salėje vykęs renginys – tai pirmoji paskaita iš ciklo „Anykščių fotografijos istorija“. Kitos paskaitų temos, kurias šią vasarą skaitys menotyrininkas T. Ivanauskas: „Pirmasis Anykščių fotografas Juozas Survila (1880–1964)“, „Puntuko akmuo kaip vizualiosios atminties saugykla“, „Anykščių fotografai žydai: I. Mulcas, N. Kopans, Icikas Melnikas, Liba Kaganienė“, „Anykščių krašto reprezentacija nacionalinėje spaudoje 1918–1940“, „Antanas Vienuolis fotografų objektyvuose“.

Maloniai kviečiame anykštėnus dalyvauti būsimuose renginiuose apie Anykščių prieškario fotografiją.


Birutė VENTERAITIENĖ

Nuotr. Indrės Rukšaitės

 







         

      
Sprendimas: DPromoLink