ŠIANDIENOS VARDADIENIAI:




2021 m. lapkričio 27 d. šeštadienis - 5:02
NAUJIENOS:

2018-09-28. Šimonių girios gyventojai – kai kuriuos sutinka tik patys atidžiausi

Šimonių girioje, vienoje didžiausių Lietuvos girių, apsigyveno rečiausios ir įdomiausios mūsų šalies gyvūnijos bei augalijos rūšys. Tačiau kai kurias jų pavyks pastebėti tik patiems atidžiausiems.

Šimonių girioje – ir lūšis, ir juodasis gandras
Šimonių giria mūsų šalyje išsiskiria miškų grožiu, o per juos tekanti Šventosios upė atrodo kaip papuošalas. Anot VĮ Valstybinių miškų urėdijos Anykščių regioninio padalinio Mikierių girininkijos girininko Laimio Trumpicko, girioje gamtos mylėtojai gali aptikti didžiąją dalį Lietuvoje gyvenančių gyvūnų rūšių.

„Remiantis šių metų apskaitos duomenimis, Mikierių girininkijoje, kuri sudaro apie trečdalį Šimonių girios, gyvena maždaug 26 briedžiai, 61 taurusis elnias, 54 danieliai, 58 stirnos, 10 šernų, 12 barsukų, 50 bebrų. Pastaraisiais metais pastebima vis daugiau į Raudonąją knygą įrašytų lūšių. Visame masyve jų šiuo metu galėtų būti mažiausiai 5-ios, vilkų apie 10-imt“, – duomenis pateikia L. Trumpickas.

Anykščių regioninio parko direkcijos vyriausiosios biologės Dianos Martinavičiūtės pasakojimu, prieš 3-ejus metus girioje buvo vykdomi mažųjų erelių rėksnių stebėjimai. Tuo metu čia perėjo apie 12-16 šių paukščių porų. Tuo pačiu metu buvo atliekami ir juodųjų gandrų stebėjimai, aptiktos maždaug 4-ios jų poros.
Šimonių girioje dažnai sutinkami ir Lietuvoje saugomi baltieji kiškiai, bei upių ir ežerų gyventoja ūdra. Gau-su mangutų, miškinių ir akmeninių kiaunių, kanadinių audinių, voverių, miegapelių, pilkųjų kiškių.

Ką išvys atidžiausi?

Šimonių girios ežeruose ir ežerėliuose bei šalia tekančioje Šventosios upėje entomologų Berndo Gliwos ir Giedriaus Švitros aptiktos net 36 laumžirgių rūšys. Tai kiek daugiau nei pusė visų Lietuvoje sutinkamų rūšių. Tarp jų rastos ir tokios itin retos ir saugomos rūšys, kaip Johansono strėliukė (Coenagrion johanssoni), mažoji nehalenija (Nehalennia speciosa), geltonžiedis kordulegastras (Cordulegaster boltonii), taip pat ES Buveinių Direktyvos saugomos rūšys grakščioji skėtė (Leucorrhinia caudalis), baltakaktė skėtė (Leucorrhi-nia albifrons), pleištinė skėtė (Ophiogomphus cecilia). Girios pušynuose, po džiūstančių pušų žieve sutinkama pagal ES Buveinių Direktyvą saugoma vabalų rūšis – šneiderio kirmvabalis (Boros schneideri).

Retenybių Šimonių girioje dairykitės ir pažvelgdami po kojomis. Šimonių girios pakraštyje randamas labai retas  augalas lobelio čemerys. Iki šiol tai vienintelė žinoma vieta Lietuvoje, kurioje galima pamatyti šį augalą.
„Gera žinia, kad augalo populiacija kasmet vis didėja. 2012 metais girioje buvo rasti 5 žydintys augalai ir apie 50 vegetatyvinių ūglių. Šiemet rasti jau 9 žydintys augalai ir virš 100 vegetatyvinių“, –
žiniomis dalijasi D. Martinavičiūtė.

Aptiko ir pačius mažiausius
Praėjusios vasaros viduryje Šimonių girioje lankėsi Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Metodinio analitinio centro (MAC) darbuotojai, tarp jų botanikai, ornitologai, entomologas. Šioje vietovėje specialistai surengė ekspediciją, skirtą įvertinti buveinių apsaugai svarbių teritorijų būklę ir paruošti apsaugos tikslus.
„Ekspedicijų metu randame tokių rūšių, kurios anksčiau nebuvo aptiktos arba nebuvo įtrauktos į vertybių sąrašą. Tuo tarpu Šimonių girioje aptikome dvijuostę nendriadusę (Graphoderus bilineatus) ir plačiąją dusią (Dytiscus latissimus). Abu šie vabalai yra saugomi Europos Bendrijoje pagal ES Buveinių Direktyvą“, –
duomenų svarbą pabrėžia MAC gamtosaugos ekspertas – entomologas G. Švitra.

Kaip teigia G. Švitra, dvijuostę nendriadusę Lietuvos gamtininkai jau anksčiau yra radę Šimonių girioje esančiame Skaisčio ežere, o šią vasarą rūšis buvo pastebėta ir Iženo ežere. 10-tyje šiame ežere įrengtų gaudyklių buvo sugautos 9 dvijuostės nendriadusės, o Skaisčio ežere – 2 plačiosios dusios. Abu vandens telkiniai priklauso Europos Sąjungos „Natura 2000“ saugomų teritorijų tinklui. Ežerai apsupti natūralių buveinių, didesnės grėsmės vabalų gyvenamai aplinkai entomologas nepastebi.

„Šioms rūšims labiausiai pakenkti gali tarša. Tačiau Skaisčio ežeras yra miško viduryje. Jis švarus, o žmonių lankymasis gana ribotas. Tiesa, ežeras mažai maistingas, galima sakyti, kad tai nėra tipiška buveinė abiem rūšims, jos gausesnės ten, kur yra daugiau vandens augalų“, – pasakoja G. Švitra.

Kuo svarbus žmogaus dėmesys?
Specialistų pasakojimu, gamtoje viskas surėdyta taip, kad savo išlikimu, būsto ir maisto suradimu rūšys rūpinasi pačios, tačiau žmogaus požiūris ir pagalba taip pat yra nepamainomi. Iki šiol L. Trumpickui girioje tenka aptikti tokių žvėrims paliktų „dovanų“ kaip padangos, šaldytuvai ir net tualetų klozetai. Palei ežerus didžiausi teršėjai yra nekultūringi žvejai, žvejojimo vietose paliekantys tiek savo maisto, tiek masalo žu-vims tuščias pakuotes. Tiesa, anot girininko, lyginant su ankstesniais metais, žmonių elgesys keičiasi į gera.

Savo ruožtu gamtosaugininkai Šimonių girioje laikas nuo laiko pasirūpina gamtotvarkinėmis priemonėmis, padedančiomis retoms rūšims sėkmingai gyvuoti.

D. Martinavičiūtės pasakojimu, siekiant pagerinti juodųjų gandrų būtį, jiems buvo keliami dirbtiniai lizdai. Lūšims iš šiaudų buvo statomi „pelių bokštai“, kurie pildomi grūdais.

Matyti, kad šios priemonės pasiteisina. Iš šalia natūralaus gandro lizdo įkeltų trijų dirbtinių lizdų, anot girininko
L. Trumpicko, jau keletas metų kaip vienas yra užimtas ir jame gyvena gandras. Užimtas ir vienas iš mažajam ereliui rėksniui įkeltų trijų lizdų.

Šimonių giria gali pasigirti ne tik miškų grožiu, bet ir retų rūšių įvairove. Kai kuriems miško gyventojams pasisekė, nes sąlygos čia vienos geriausių šalyje, tačiau yra ir tokių, kurių plitimui reikalinga žmogaus pagalba, atsakingas požiūris į buveinių priežiūrą. Sakoma, jei norime džiaugtis didingais miškais ir gyvūnijos bei augalijos įvairove, svarbu, kad svečiuodamiesi gamtoje laikytumės pagrindinės taisyklės – nepaliktume to, kas girią teršia, yra jai svetima ir kenksminga.


 







         

      
Sprendimas: DPromoLink