ŠIANDIENOS VARDADIENIAI:




2021 m. lapkričio 27 d. šeštadienis - 3:57
NAUJIENOS:

2014-04-24. Vaidiname kaimo ir visos Lietuvos aktualijas

Sakoma, kad žmonės linkę idealizuoti praeitį. Labai daug kino ir teatro pastatymų yra sukurta istorine tematika. Tačiau ne tik senovė, bet ir šiandieninis mūsų gyvenimas yra vertas kūrėjų dėmesio. Tai puikiai pademonstravo du Anykščių teatralai. Algirdas Gogelis sukūrė pjesę „Bambalynė“ apie šiandienos žmonių gyvenimą bendrabutyje. Spėjama, kad pavyzdžiu galėjo būti bendrabutis Anykščiuose, M. Valančiaus gatvėje. Su anykštėnais aktoriais mėgėjais spektaklį „Bambalynė“ pastatė režisierė Esmeralda Juodelienė.
Premjeros proga pakalbinome režisierę Esmeraldą Juodelienę.

– Jūs puikiai pažįstate ir suvaidinate anykštėnų gyvenimą.


– Gimiau ir užaugau Anykščiuose. Besimokydama J. Biliūno vidurinėje mokykloje nuo dešimties metų lankiau pramoginius šokius pas Stasę Bilevičienę Anykščių kultūros rūmuose. Mane žavėjo kultūrinis gyvenimas, tad labai daug laiko praleisdavau kultūros rūmuose. Kai buvau 12 metų, įvyko mano debiutas teatre. Tais metais Anykščiuose jauna režisierė Laima Kubiliūtė statė savo diplominį spektaklį „Aš vejuosi vasarą“. Vaidinau braškę, kurią ne laiku nuraškė. Vėliau atvyko režisierius Gediminas Sederavičius. Jis dirbo su vaikais. Jo režisuotame spektaklyje „Žalgirio mūšis“ buvau vienintelė mergaitė tarp berniukų ir sukūriau Eglės vaidmenį. Tuomet man buvo gal 14 metų. Vėliau, būdama gal kokių 16 metų, suvaidinau laborantę to paties režisieriaus spektaklyje „Baladė apie mergaitę ir milžiną“. Šiame spektaklyje buvau pastebėta ir pakviesta vaidinti į Anykščių liaudies teatrą. Režisierius Algirdas Gogelis pastatė spektaklį „Polka su ragučiais“ pagal to paties pavadinimo G. Treinio pjesę. Į premjerą atvyko pats autorius. Po spektaklio jis man atidavė visas gėles. Jaučiausi labai laiminga. Taip „susirgau“ teatru. 


– Įdomiau vaidinti  ar režisuoti?


– Abu šie užsiėmimai man labai brangūs. Nuo mažens mielai vaidinu įvairiuose pastatymuose. Anykščių teatre esu sukūrusi 22 moterų vaidmenis. Režisūra yra mano specialybė. Po mokyklos baigimo mokiausi Vilniaus kultūros mokykloje, kur per trejus metus įgijau režisierės specialybę. Grįžusi į Anykščius dirbau Piktagalio kaime kultūros namų direktore. Čia su kaimo bendruomene pastačiau spektaklį „Zigmas Blynas pragare“. Po šio pastatymo mano, kaip režisierės, karjera buvo nutrūkusi.


Ištekėjau ir išvažiavau į Rusijos šiaurę. Važiavau ne tik romantikos ar naujų patirčių ieškoti. Turėjau ir pragmatiškų interesų. Sovietmečiu buvo tokie įstatymai, kad žmogui, 5 metus išdirbusiam šiaurėje, be eilės suteikdavo butą ir penkeriais metais anksčiau išleisdavo į pensiją. Tiesa, dabar mano pensija jau „nuplaukė“, nes Nepriklausomoje Lietuvoje negalioja sovietiniai įstatymai. Bet kooperatinį butą spėjau pasistatyti. Kad 5 metus gyvenau šiaurėje, visai nesigailiu. Man buvo įdomu pažinti svetimą kraštą, jo tradicijas, žmones. Gyvenau Archangelsko srityje, gyvenvietėje „Ručji“, visai netoli „Naujosios žemės“. Ten labai atšiauri, bet užburianti gamta. Vasarą neapsakomai karšta ir matosi šiaurės pašvaistės. Žiemą būna labai šalta, trumpos dienos, nuolat tamsu. Kiek kartų eidama iš darbo esu mačiusi ant užšalusio upelio staugiančius vilkus, netoli slankiojančias meškas. Pradžioje bijodavau, vėliau pripratau. Žvėrys žmonių neliesdavo, tik kartais suėsdavo iš būdų išsitraukę šunis. Aš ir šiaurėje dirbau su kultūra susijusius darbus. Dirbau vaikų darželio ir parengiamosios grupės auklėtoja, klubo vedėja. Rengdavau koncertus, vakarus. Rusai mėgsta pasilinksminti. Klube dainavom, šokom. Žmonės mielai lankė mano renginius, retai kuri šeima negalėdavo ateiti, bet šiaip lankomumas būdavo vos ne šimtaprocentinis. Man siūlė darbą rajono centre, bet aš jau ruošiausi namo. Pasiilgau lietuviškų dainų, kalbos, žmonių.


– Ar sugrįžusi vėl pasinėrėte į teatrą?


– Grįžę trumpai kūrėme verslą, buvo kooperatyvų laikai, bet teatro neapleidau. Dirbau Anykščių profesinėje technikos  mokykloje teatro būrelio ir agitbrigados vadove. Dirbau Anykščių poilsio namų „Šilelis“ klube vaikų kambario  auklėtoja. Su poilsiautojų vaikais per 10 dienų pamainą pastatydavome ir parodydavome tėveliams vaidinimų su kaukėmis.


Norėjau ir pati vaidinti. Pasiprašiau į Anykščių kultūros centro teatrą, kurio režisieriumi buvo Arvydas Navalinskas. Mane priėmė, ten susipažinau su puikiais žmonėmis. Tais metais Vilma Paulauskaitė statė savo diplominį darbą, spektaklį pagal Mrožeką „Tango“.  Su A. Navalinsku vaidinome tėvus, Vytelis Germanavičius vaidino mano sūnų, Galina Germanavičienė – marčią. Ilgą laiką vaidinau Anykščiuose pas režisierius: A. Navalinską, V. Vyšniauską, A. Gogelį. Kai A. Navalinskas išėjo iš darbo, teatras „subyrėjo“. Atsirado daug laisvo laiko. Pradėjau mokytis neakivaizdžiai. Mokytis režisūros paslapčių man buvo labai įdomu. Sutikau keletą draugių, su kuriom mokiausi Vilniuje kultūros mokykloje. Per trejus metus baigiau Klaipėdos universitetą, įgijau režisieriaus kvalifikaciją. Savo diplominį darbą pastačiau pagal ukrainietės Nedos Neždanos kūrybą. Pati išverčiau pjesę į lietuvių kalbą. Mano diplominis spektaklis vadinosi „Tas, kuris atidarys duris“. Šis spektaklis 2009 metais buvo parodytas festivalyje „Atspindžiai“ ir gavo nominaciją „Už ryškiausią sezono debiutą“. Mano aktorė Zina Kamarauskienė gavo geriausios aktorės prizą. Po universiteto baigimo man pasiūlė renginių organizatoriaus darbą Debeikiuose. Dirbu su  Debeikių bendruomenės dviem grupėm. Su vaikais  ir su suaugusiais. Pastačiau septynis spektaklius. Mano aktoriai buvo daugiau pagyvenę žmonės, vieni mirė, kitiems pablogėjo sveikata, dar kiti skundžiasi, jog nebeturi atminties. Paskutinis mano režisuotas spektaklis, pastatytas ir parodytas Debeikiuose, yra A. Gogelio „Bambalynė“. Pjesę teko trumpinti, nors autorius ir pyko. Sutarimą radome, spektaklis pavyko. Jame vaidina daug anykštėnų teatro mylėtojų. Šią komediją žiūrovai gerai priima. Pagrindinė spektaklio tema – alkoholizmas. Manau, kad šiandien reikia apie tai kalbėti, nes tema aktuali visiems kaimams ir visai Lietuvai.

Žilvinas Pranas Smalskas

 







         

      
Sprendimas: DPromoLink