ŠIANDIENOS VARDADIENIAI:




2021 m. lapkričio 27 d. šeštadienis - 4:27
NAUJIENOS:

2014-05-30. Viso pasaulio „neapžiosi“

Anykščių menininkų asociacija įgyvendina projektą „Gatvės galerija”. Anykščių miesto centre įrengtoje vitrinoje iki šių metų pabaigos bus eksponuojami anykštėnų dailininkų bei tautodailininkų darbai, juos nemokamai galės apžiūrėti visi praeiviai. Šiuo projektu siekiame pristatyti anykštėnams įdomesnius Anykščių dailininkų bei tautodailininkų darbus. Projektą remia Anykščių rajono savivaldybė. Informacinis rėmėjas –laikraštis „Šilelis”. 


Šiuo metu „Gatvės galerijoje” pristatomas medžio ažūro kūrėjas Rimvydas Matijaška. Autorius dalyvavo grupinėse Anykščių tautodailininkų parodose 2009, 2010, 2012, 2013, 2014 metais. Dalyvavo Vilniaus regiono grupinėse tautodailininkų parodose Ukmergėje 2011 ir 2013 metais. Pirmoji personalinė paroda surengta „Gatvės galerijoje” Anykščiuose 2014 metais. Ekspozicijos atidarymo proga menininką Rimvydą Matijašką pakalbino „Šilelis”.


– Ar jūs esate anykštėnas?


– Nors gimiau Vilniuje, save laikau anykštėnu. Užaugau pas savo senelius Anykščių rajone, Maigių kaime. Vėliau grįžau pas tėvus į Vilnių, kur baigiau vidurinę mokyklą ir Vilniaus inžinerinį statybos institutą. Kurį laiką dirbau statybų meistru, bet man nepatinka vadovo darbas. Geriausia dirbti vienam, klausantis muzikos. Lietuvai tapus nepriklausoma, atkūrė mūsų giminaičiams nuosavybę, ir aš atvažiavau į Anykščių rajoną, į savo močiutės tetos sodybą. Susitvarkiau namus, atstačiau suvirtusius trobesius ir nuo 1993 metų gyvenu tame pačiame kaime, kuriame užaugau. Šis kaimas yra senoviškas ir išskirtinis tuo, kad sovietmečiu išvengė melioracijos. Dabar aplink mano namus bebrynai, pelkynai, krūmuose klykauja gervės, girdisi gegutės, lakštingalos. Dirbu samdomu statybininku, laisvalaikiu kuriu medžio ažūrus.


– Kaip sugalvojote iš medžio ripkų pjaustyti ornamentus?


– Kai savo sodyboje pagal senovinių raižinių liekanas pasigaminau apvadus langams ir verandai, mane pastebėjo kaimynai. Visi norėjo pasipuošti savo namų fasadus pjaustytų lentų ornamentais. Aš mielai tai dariau, nes man patinka medžio darbai. Namuose esu įsirengęs nedideles dirbtuvėles, kuriose siaurapjūkliu lentose išpjaustau ornamentus. Vienu metu Lietuvoje buvo sodybų pirkimo bumas, tad darbo turėjau daug. Sodybų savininkai vieni per kitus mane susirasdavo ir rekomenduodavo savo draugams. Gaminau ornamentuotus durų ir langų apvadus, vėjalentes, langines. Vienas iš užsakymų buvo saulės ornamento papuošimas. Pamaniau, kad galėčiau išpjaustyti saulę, reikės labai plačios lentos. Tokios neturėjau. Šalia sodybos vėjas buvo nuvertęs seną tuopą, tad nuo jos kelmo nupjoviau ploną ripką ir iš jos pagaminau apie 60 centimetrų diametro saulės ornamentą. Ši saulutė tebepuošia vieną sodybą Andrioniškyje. Taip atradau naują medžiagą, su kuria dirbu jau septynerius metus. Man ši originali medžiaga yra labai graži. Šimtamečių medžių ripkose matosi rievės, įtrūkimai, senos žaizdos. Tai skatina galvoti, ką šis medis išgyveno, kokie tada buvo laikai, kokie šalia jo gyveno žmonės. Mane tai įkvepia kūrybai. Problema, kad vis sunkiau rasti storą neišpuvusį medžio rąstą. Kur tik pamatau tokių medžių, prisipjaunu ripkų ir pasidedu ažūro kūriniams gaminti. Didžiausią ripką turiu virš 70 centimetrų diametro. Tas ripkas nupjaunu dviejų centimetrų storio. Su geru pjūklu nupjaunu pakankamai tiesiai, nereikia nei obliuoti, nei šlifuoti. Savo darbams dažniausiai naudoju uosio medieną, nes Lietuvoje padažnėjo uosių džiūvimas ir  galima gauti storų rąstų. Ilgai vargau, kol išmokau kaip reikia nupjauti ir išdžiovinti ploną ripką, kad ši nesuskiltų. Pjaustant ornamentus, netinka pirktiniai pjūkliukai, tad pats pasitobulinau peiliukus. Žmonės, pamatę mano darbus, stebisi originalumu. Bet mano darbai neatitinka tradicinių amatų apibrėžimo, todėl tautodailininku netapau. Manau, man būtų nuobodu visą gyvenimą drožinėti vienodus balvonėlius, kad ir sertifikuotus kaip tradiciniai gaminiai. Pjaustyti ornamentus pagal medžio rieves, klausantis muzikos, yra atgaiva.


– Domitės muzika?


– Esu melomanas ir muzikinių albumų kolekcininkas. Viskas prasidėjo, kai man 16 metų gimtadienio proga tėvai padovanojo muzikinį centrą „Melodija”. Jame buvo radijas ir patefonas. Pradėjau rinkti vinilo plokšteles. Vėliau turėjau ir juostinį magnetofoną, tad jei negaudavau kokios plokštelės įsigyti, muziką persirašydavau į magnetines juostas. Turėjau labai daug juostelių su muzikiniais įrašais, bet išvažiuodamas iš Vilniaus jas pardaviau, nes magnetinės juostos sensta ir prastėja įrašų kokybė. O plokšteles teberenku iki šiol. Daug žmonių turi muzikinių įrašų kolekcijas, bet manoji ypatinga tuo, kad nuo 1984 metų renku muzikinius albumus su autorių ir atlikėjų autografais. Jau esu sukaupęs apie 800 vinilo plokštelių, apie 200 kompaktinių plokštelių, per 100 DVD juostų su muzikinių koncertų įrašais ir jau 20 knygų apie muziką, kurios visos su autografais. Muzikos albumų su autografais turiu apie 330 vienetų. Man pasirašė tokios žvaigždės kaip Marilė Radovič, Vytautas Kernagis, Gintautas Abarius, Večeslavas Ganelinas, Saulius Sondeckis, Juozas Domarkas ir dar daug kitų. Garsių rusų grupių „Mašina vremeni” ir „Nautilus Pompilius” turiu visų atlikėjų autografus. Pirmojo leidimo albumo „Ugnies medžioklė”, kuriame dainavo ir anykštėnas Arvydas Navalinskas, turiu visų atlikėjų parašus. Yra dar labai daug garsių žmonių autografų, visų ir neišvardinsiu.
Tai va. Apie mane lyg ir viskas papasakota. Daugiau jokių pomėgių neturiu, nes viso pasaulio „neapžiosi“.

Žilvinas Pranas Smalskas

 

 







         

      
Sprendimas: DPromoLink