2015-09-17. Apie optimizaciją

Kaip visada, barelyje buvo triukšminga. Senokai nebuvom susibūrę, tad paėmęs bambalį prisėdau prie kolektyvo. Teko ištuštinti ne vieną bokalą, kad suprasčiau draugijos diskusijos esmę.

– Sakau, žodis „optimizacija“ yra kilęs nuo žodžio „optimizmas“. Mums apie tai per mechanizacijos paskaitą melioracijos technikume aiškino, – įrodinėjo  Alyzas. – Na visai kaip „mechanizacija“, nuo žodžio „mechanizmas“. O žodis „optimizmas“ reškia tikėjimą šviesia ateitimi.

–  Nu tai kaip kitaip,  – nubraukė alaus putą nuo ūsų senolis Vacius. – Man visą jaunystę aiškino ir liepė tikėti šviesiu komunizmo rytojumi. Dabar agituoja tikėti,  kad po 20 metų gyvensime, kaip švedai šiandien. Tikėt gal ir gerai, ale vat,  ar pragyvensiu dar 20 metų? O ir švedų kalbą tokiam amžiuj bus sunku išmokti.

– Niekus kalbat,  – nusikvatojo Leonas, nuleisdamas tuščią bokalą. – „Optimizacija“ nuo žodžio „optika“, na ta parduotuvė, kur akinius daro. Vat, įveda kokias nors naujoves, jei jų nematai ar neįvertini tinkamai, tai rožinius akinius išrašo. Arba spauda ir televizija šlovina kur nors padarytą optimizaciją,  kol mums nuo žiūrėjimo akys parausta.

– Bet ir su tais rožiniais akiniais 20 metų neišgyvensiu,  – nelinksmai nusišaipė Vacius.

– O gal „optimizacija“ panašu, kaip „optima linija“? – įkišau ir aš savo trigrašį. – Optimaliai išdarinėja paršiuką: likusias odytes, uodegytes ir  gyslytes sumala, dar prideda „rišančiosios medžiagos“ (vieni sako, kad tai sojos miltai, kiti tvirtina, kad tualetinis popierius). Ir pagamina optimalią linijinę dešrą.  Ateina pensininkai, gaunantys optimalią 100 € pensiją, ir perka. Žmonės ne katinai – viską suvalgys.

Mūsų merginos prie gretimo stalelio gurkšnojo sidrą, tačiau viena ausimi klausėsi mūsų pokalbio. Elvyrutė, pastačius stiklinę, neapsikentusi tokios neteisybės, svariai tarė:

– Niekus šneki. Mano katinas ėda tik Optimos konservus su žuvimi ir atrodo labai gražiai nuaugęs. Visos kaimo katės nuo jo akių nenuleidžia.

– Na, tai kaip tu supranti optimizacija? – visai rimtai paklausė Alyzas, nors šiaip moterų nuomonė jį retai tedomindavo.

– Vaikas tokią knygelę su paveikslėliais rodė. Ten žiūri ir matai vieną, o ilgiau pažiūri, jei dar akį primerki –  visai kitaip matosi. Vadinosi knygelė,  berods, „Optikos monai“ ar „Optinės iliuzijos“. Dabar jau neatsimenu.

Visi suklusome. Alyzui, kaip mokyčiausiam, toks posūkis nepatiko. Ko gero melioracijoje apie tokius „monus“ nebuvo girdėjęs. Tad nerūpestingai numojo ranka:

– Na ir kas čia tokio...

Elvyrutė pasišiaušė:

– Nieko nesupranti, kad ir mokytas. Pažiūrėk gerai: vyksta ligoninių optimizacija - gražu. Ale nespėjai mirktelt – ir  bac - felčerinių punktų nebėr. Toliau optimizuoja – nespėjai pamatyt – ir ligoninėj skyrius dingo, o daktarai tik pensininkai beliko. Pilvą suskaudo,  tai Uteną ar į kitą didmiestį tuoj reiks važiuot.

– Pažiūrėkit, merga ale gal ir ne durnai šneka. Būdavo nueini į felčerinį pas Monikutę. Akis paganai – ir jau sveikas.  Ot graži pana buvo... – grimzdo į prisiminimus senolis.

– Arba švietimą dabar optimizuoja,  – nekreipdama dėmesio į senolio prisiminimus, tęsė mintį Elvyrutė. – Ar prisimenat mūsų mokyklėlę? Dabar ją kažkoks gudrutis iš miesto privatizavo.  Kaimo turizmą organizuoja, o vaikai autobusų stotyje trainiojasi, rūko ir šiaip autobusų belaukdami „genda“.

Visi susimąstėme. Tylėdami išgėrėme dar po bokalą.

– Skaičiau, kad ir  policiją optimizuos, – prisiminė Leonas. – Rašo, kad bus tik telefonas 112 ir vienas policininkas liks mieste. Nuovadą uždarys, o į įvykius pareigūnai iš Vilniaus važinės.

– Tai kam tas vienas, jei iš sostinės atvažiuos, - nesuprato Vacius.

– Išgerk ir suprasi, – nusijuokė Leonas. – Juk viskas daroma žmonių saugumui. Policininkas nesėdės prie stalo, o vaikščios gatvėmis. Visi jį matysim ir visi būsim ramūs. Mano milicija mane saugo, sakydavo anksčiau. Gal taip bus ir dabar.

– O jei kas nors užpuls?- nedrąsiai paklausė Linutė.

– Tam ir bus policininkas, jis tau primins telefoną, kuriuo reikia skambini,  – kvatojo Leonas. – O gal net savo telefoną paskolins.

Nei rėkt, nei bėkt nuo tokių optimizacijų. Belieka už optimizaciją pakelt pilnus bokalus. Tik Vacius kažkodėl nuliūdo ir giliai atsiduso, gal pagalvojo, kas bus,  jei ir pensininkus  valdžia sugalvos optimizuoti.

Alyzui pagailo senioko, atnešė bambalį septynių laipsnių ir... nurimo mūsų pionieriškos  jaunystės veteranas, nuvijęs į šalį mintis apie optimizaciją pralinksmėjo...

Vladas Rimkevičius