ŠIANDIENOS VARDADIENIAI:




2020 m. vasario 26 d. trečiadienis - 17:35
IŠ ARČIAU:

2018 01 12 - Vitražistė gyvena menu ir iš meno

Anykščių menininkų asociacija tęsia projektą „Gatvės galerija”. Šeštus metus vykdomą projektą tradiciškai remia Lietuvos Kultūros taryba, Anykščių rajono savivaldybė, Anykščių krašto laikraštis „Šilelis“. 2018 metų projektas, skirtas Valstybės atkūrimo šimtmečiui. Ant pastato A. Baranausko aikštėje Nr.14, Anykščiuose įrengtoje vitrinoje šiais metais bus eksponuojami kūriniai Lietuvos istorijos tematika. Parodą galės pamatyti visi praeiviai.

Pristatome šeštąjį galerijos sezoną pradėjusią dailininkę vitražistę Justiną Kamarauskaitę. Dailininkė, save vadinanti Juste po „pinx”, kūrinius pasirašo „Justė kam?”.



2017 09 07 - Laiškininkę Genutę prisiminus

2017 m. rugpjūčio 9 d. užbaigusi žemės kelionę į Amžinybę buvo palydėta laiškininkė Genutė Timinskaitė arba pašto Genutė – taip ją mėgo vadinti anykštėnai. Genutė, nors buvo paprasta ir kukli mergina, bet savo dvasia buvo didelis žmogus. Jau praėjo 30 metų, kaip ji užbaigė savo tarnybą pašte, bet daug anykštėnų, tikriausiai, dar prisimena skaistaus veido, tyrų akių ir visada besišypsančią merginą su laikraščių ir laiškų pripildytu krepšiu ant pečių, kasdien keliaujančią Anykščių miesto gatvėmis ir nešiojančią laiškus bei laikraščius.

Nešdama spaudą, Genutė dar spėdavo kam reikia vandens kibirą ar malkų glėbelį įnešti, iš parduotuvės atnešti maisto ar dar ko nors.

Šis straipsnis daug kam padės prisiminti šią kilnią sielą, prisiminti daugiau apie ją ir į  savo širdį įsidėti kažką iš jos kuklaus nesavanaudiško gyvenimo. Žinoma, ir pasimelsti už ją, kaip ji daug meldėsi už savo Tėvynę ir jos žmones. 


2017 09 01 - Ji buvo visų mokytoja

Šį penktadienį rugsėjo pirmosios skambutis sukvies jau nepriklausomoje Lietuvoje augusios kartos moksleiviją ir studentiją į mokyklų, kolegijų klases, universitetų auditorijas. Naujųjų mokslo metų pradžia šventiškai pakiliai nuteikia ir seniai palikusius mokyklos suolą. Šiandien daug kas prisimins savo moksleiviškas dienas, buvusius mokytojus. Dabar, žiūrėdami iš laiko atstumo, suprantame, koks sunkus ir ne visada dėkingas mokytojų darbas. Mokytojai vertė mus atsitraukti nuo žaidimų, malonių pramogų, skirti laiko ir pamokų ruošimui, knygų skaitymui, uždavinių sprendimui. Nelengva būdavo grumtis pareigai  su malonumu.
Dauguma anykštėnų mena mokytoją Oną Šakėnienę, kuri nuo 1948 – tųjų iki 1979 metų dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą Anykščių gimnazijoje (vėliau Jono Biliūno vidurinėje mokykloje). Būdama pensininkė,  aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje, prasidėjus Atgimimui,  daug savo jėgų ir laiko skyrė Anykščių Sąjūdžiui, rūpinosi sąjūdininkų laikraščio „Žiburys“ parengimu spaudai ir leidyba. Įtaigiu žodžiu, savo gyvenimo ir asmenybės pavyzdžiu ji mokė mylėti Tėvynę, žmogų, diegė krikščionišką moralę, pareigos ir atsakomybės reikiamybę. Kaip ir daugelis prieškario Lietuvos inteligentų, O. Šakėnienė suprato, kad labai svarbu ir būtina kelti tautiečių dvasią. Ji ne tik pati ėjo šviesos keliu, juo vedė ir kitus. Ėjo kantriai, ištvermingai, neleisdama sau pavargti, padėdama apsispręsti tiems, kuriuos imdavo blaškyti klystkelių vėjai, jaukti protus klasta ir melas. Ėjo ir vedė, kol pati užgeso.


2017 07 28 - Kad po langais visuomet žydėtų gėlės...

Lietuvos miesteliuose pakankamai dažnai vyksta įvairūs koncertai. Dažniausia koncertuoti atvažiuoja pop muzikos „žvaigždės“ ir „žvaigždutės“, „princai“ ir „princesės“, per televiziją įvairiuose šou išgarsintos, todėl  gerai žinomos kaimo žmonėms. Nedidelėse gyvenvietėse retai tenka susitikti su tikromis žvaigždėmis, koncertuojančiomis garsiausiose pasaulio scenose.

Liepos 16-ąją Kurkliuose vykusiuose Švč. Mergelės Marijos (Škaplierinės) atlaiduose,  po Šv. Mišių, bažnyčioje koncertavo ne tik Lietuvoje bet ir pasaulyje gerai žinoma dainininkė Judita Leitaitė.  Apsilankyti Anykščių krašte ir savo nuostabiu balsu pradžiuginti kurkliečius dainininkę pakvietė klebonas kun. dr. Nerijus Vyšniauskas. Po koncerto dainininkė mielai sutiko duoti interviu „Šilelio“ laikraščiui.



2017 07 07 - Dominykas Tutkus: „Gyvenime kol kas nesigailiu nieko“

Laikas bėga nenumaldomai ir  beprotišku greičiu. Jau praėjo daugiau nei pusmetis, kai Savivaldybės koridoriuose prasiautė permainų vėjas – pasikeitė Administracijos vadovai ir vienas iš rajono mero Kęstučio Tubio patarėjų.   „Šilelis“ kalbėjosi su mero patarėju Dominyku Tutkumi apie darbą, gyvenimą, pomėgius ir dar kai ką...

– Liepos 6 dieną sukako pusmetis nuo darbo Savivaldybėje pradžios. Iki tampant patarėju, kokia buvo Jūsų darbo specifika? Kokį palikimą gavote iš savo pirmtako?

– Prieš ateidamas čia dirbt, dirbau Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyboje ir UAB „Biržų žemtiekimas“. Iš savo pirmtako negavau jokio palikimo ir jokių darbų neperėmiau. Buvęs mero patarėjas kuravo architektūros  sritį.  Jo pradėti darbai jau buvo baigti arba dar tebetęsiami. Architektūros srityje esu nekompetentingas, todėl per daug ten nesikišu.


2017 06 29 - Norvegijoje dirbantis kunigas Oskaras Petras Volskis: „Lietuva negali toliau elgtis kaip pamotė savo vaikams“

Klebono Nerijaus Vyšniausko atvykimas į Kavarską įnešė daug naujovių parapijiečių gyvenime. Kavarske vis dažniau lankosi Lietuvoje ir už jos ribų žinomi dvasininkai.

Kuo šie apsilankymai yra naudingi parapijiečiams? – klausiame Kavarsko Šv.Jono  Krikštytojo parapijos klebono, teologijos daktaro Nerijaus Vyšniausko.

„Yra įprasta, kad vadovauti atlaidams kviečiami svečiai, kunigai iš kitų parapijų. Be abejo, kiekvienas kreipiamės į kunigus su kuriais esame geriau pažįstami, daugiau bendraujame. Parapijiečiai išgirsta kito kunigo žodį. Tikimasi, kad jis bus suprastas. Bendravimas praturtina tiek parapijiečius, tiek atvykstančius svečius. Nedidelėje Užunvėžio parapijoje vykusiuose Švn. Mergelės Marijos atlaidams vadovavo kunigas Alfonsas Bulotas, buvęs Kardinolo Vincento Slatkevičiaus kancleris, vyriausias kariuomenės kapelionas,  Kauno kunigų seminarijos profesorius. Pernai atlaiduose lankėsi lietuvių sielovadininkas Lenkijoje, kunigas Jaroslaw Kalinowski. Taip pat Žemaitijoje dirbęs kunigas Mindaugas Alekna. Aš kviečiu tokius kunigus, kurie turėtų ką žmonėms pasakyti, būtų įdomūs, o svarbiausia,  mylėtų žmones.



2017 06 23 - Kiekvienas ieškokime savo paparčio žiedo...

Anykščių krašto laikraštis „Šilelis“  šiais metais tęsia praėjusių metų  projektą „Mūsų kraštas čionai, tarp kalnų Anykščiai“,  kurį iš dalies finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Kiekvieną mėnesį  ir vėl skelbsime unikalias publikacijas apie įvairių laikotarpių ir profesijų žymius Anykščių krašto žmones, jų pomėgius ir pasiekimus. Publikuosime  poleminius straipsnius ir diskusijas apie nūdienos aktualijas, istorinius procesus, nušviesime gilias tradicijas turinčius renginius, parodas ar unikalias mūsų krašto šventes, supažindinsime su krašto gamtos ištekliais ir primirštomis vietos  įžymybėmis. Šį kartą prisiminsime šviesios atminties tautodailininką, skulptorių, medžio drožėją Joną Tvardauską.  

Laukiame paslapties ir sakralumo kupinos Joninių nakties. Su daugybe papročių ir mistikos elementų susijusi vasaros saulėgrįžos, Rasomis arba Kupolinėmis vadinama gamtos šventė daugelį kviečia rinkti vaistažoles, pinti vainikus, basomis braidyti po rasotą žolę, pasveikinti varduvininkus. O mane šis laikas panardina į šiltus prisiminimus apie ąžuolo vainiku pasipuošusį Tėvelį Joną Tvardauską (1938-2010).

Liepos 1-ąją bus septyneri metai po to,  kai nutilo kalteliai, tylus medžio drožlių kritimo garsas nuo būsimo kūrinio, nuoširdus juokas, jo lūpomis ištarti tikri žodžiai. Kūrybinio gyvenimo kelionė tapo baigtiniu reiškiniu, bet prasidėjo laikas atminimo dovanoms ir keliems štrichams prisiminimų.



2017 06 15 - Lietuva emigranto akimis po dešimtmečio

Emigracija. Vienus šis žodis baugina, kitiems, galbūt, suteikia vilties. Tikriausiai jau nerastume Lietuvoje šeimos, iš kurios bent vienas giminaitis ar artimas pažįstamas nėra išvykęs į užsienį užsidirbti pragyvenimui ar visam laikui gyventi.  Valdžios kas ketveri metai keičiasi, tačiau emigracijos mastai Lietuvoje nė kiek nemažėja. Kaip bus toliau – tokių prognozių kol kas pateikti negali nei politologai, nei ekonominių ir socialinių tyrimų specialistai, nei mokslininkai, nei ekspertai, nei ekstrasensai...

Tačiau, kaip ten bebūtų, artimųjų ir savo krašto ilgesys emigrantus pargina pargrįžti namo bent jau atostogoms. Mykolas Gudelis iš Amerikos į Lietuvą aplankyti tėvų atvyko tik po bene dešimties metų. Apie tai, kas paskatino išvykti taip toli ir kokie pirmieji įspūdžiai po tiekos metų „peržengus Lietuvos slenkstį“, kalbuosi su Mykolu, trumpam užsukusiu į „Šilelio“ redakciją.


2017 06 09 - Imtynės išmoko tvirtai stovėti ant kojų

Anykščiuose gegužės viduryje vykusiame vaikų graikų – romėnų imtynių Lietuvos čempionate varžybų atidarymui išsirikiavusius sportininkus pasveikino, o pasibaigus varžyboms nugalėtojams apdovanojimus įteikė naujas imtynių federacijos prezidentas Giedrius Dambrauskas. Susipažįstame su naujuoju federacijos prezidentu.

– Ar seniai tapote sporto funkcionieriumi?

– Mano darbas šioje federacijoje prasidėjo dar 1992 metais. Sistemoje tikrai nesu naujokas. Imtynių sporto federacija ypatinga tuo, kad  jungia net tris olimpines sporto šakas: graikų - romėnų imtynes, laisvąsias imtynes ir moterų imtynes. Yra trys viceprezidentai, kurių kiekvienas atsakingas už savo imtynių stilių. 1992 metais pirmą kartą imtynininkai atstovavome Lietuvą Europos čempionate, vykusiame Kopenhagoje. Po jo buvau išrinktas federacijos generaliniu sekretoriumi, dirbau ketverius metus. 1996 m. buvau  išrinktas federacijos viceprezidentu ir šiose pareigos dirbau iki pastarojo laiko. Aš buvau atsakingas už graikų – romėnų imtynes.



2017 06 01 - „Deimančiukas“ iš Svėdasų krašto

Birželio pirmoji – Tarptautinė vaikų gynimo diena – tai puiki proga pasidžiaugti jaunosios kartos atstovais, kurie garsina mūsų kraštą.  „... ieškokime gyvenime deimančiukų“, – sakė rašytojas, spaudos darbuotojas, literatūros istorikas, pedagogas, kunigas Juozas Tumas -Vaižgantas. O prieš keletą dienų „Šilelio“ redakcija iš Svėdasų Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos administracijos gavo laišką. Jame rašoma apie mokinį Martyną Jakutį, kuris yra įvairių olimpiadų ir konkursų laimėtojas.


2017 05 11 - Knygų kelionė į mūsų širdis

Šiandien viešoji biblioteka nėra tik knygų ar leidinių saugykla, tai ir žmonių komunikavimo vieta. Knygų namai atspindi bendruomenės gyvenimą, nes kiekvienas iš mūsų esame savotiška biblioteka.   

Tad praverkime Anykščių viešosios bibliotekos Vaikų literatūros ir edukacijos skyriaus duris, pabuvokime  Nacionalinei bibliotekų savaitei „Tu esi biblioteka“ skirtame renginyje ir susitikime su jauniausia rašytoja Indre Musteikyte bei jos mama Ramune Musteikiene, Antano Baranausko pagrindinės mokyklos mokytoja Raimonda Bauriene ir jos auklėtiniais antrokais.  Kaip ir kaskart, skaitytojų viešnage džiaugėsi Gyvosios bibliotekos knygelės – šio skyriaus vedėja Ramunė Bražiūnienė ir bibliotekininkė Rimvydė Urbonienė. Jos teiravosi,  kokias gi knygas skaito smalsūs ir žingeidūs antrokai. Jaunieji knygų bičiuliai atviravo, kad jiems patinka skaityti Linos Žutautės, Vytauto Landsbergio ir kitų  rašytojų vaikams  knygas.

Šį kartą mažieji bibliotekos lankytojai susipažino  su Anykščių krašte, Traupyje gyvenančia ir kuriančia Indre Musteikyte. Jos rankose net penkios pačios parašytos knygos. Jas vartydami ir skaitydami iš jų ištraukas, vaikai sužinojo, jog pirmąją knygą „Laikrodukas Tuksis“  Indrė parašė,  kai jai buvo 8 metai,  ir pateko į Lietuvos rekordų knygą kaip jauniausia knygos autorė.


2017 05 04 - Itališki receptai su lietuviška meile

Po turistų antplūdžio, atidarius Lajų taką, visi pamatė, kad miestas nepasiruošęs priimti didesnį svečių skaičių. Tad per pastaruosius metus atsidarė daug naujų, jaukių kavinukių. Net išrankūs turistai galės pasirinkti jų skonį ir poreikius atitinkančią virtuvę. Ypač džiugu, kad daugelio jų šeimininkai – jauni anykštėnai,  grįžę iš užsienio. Nemaža dalis jaunų žmonių iš didžiųjų miestų, persikėlę gyventi į Anykščius. Jie mato perspektyvas, tiki miesto ateitimi, ryžtingai imasi verslo. Spėję nemažai pakeliauti po pasaulį, sėkmingai taiko savo patirtį.

Neseniai atsidarė naujas šeimyninis itališkos virtuvės restoranas „Penki taškai”. Jo šeimininkai Giedrė ir Erikas Leitonai.

Giedrė – profesionali dizainerė, baigusi Vilniaus dizaino kolegiją, interjero dizaino specialybę. Jos, kaip dizainerės, karjera klostėsi labai sėkmingai. Vienu metu Vilniuje kuravo net 12 parduotuvių. Puošė vitrinas, rengė interjerą, prekių ekspozicijas. Daugiau nei pusmetį gyveno ir dirbo su užsakovais Maskvoje. Anykštėnai, tikriausiai, pastebėjo ir Giedrės, kaip dizainerės darbą, Anykščiuose. Tai Dovanų parduotuvės vitrinos.



2017 04 28 - Žmogus visada turi būti pats savimi

Labai dažnai girdime senosios kartos bambėjimą, kad jaunimas netikęs, nenori dirbti, nori čia ir dabar uždirbti daug pinigų nedėdami pastangų. Tiesa, didžioji dauguma taip kalbančių užmiršo, kad panašiai kalbėjo jų tėvų ir  senelių karta. Visais laikais buvo visokio jaunimo: siekiančių mokslo, meno aukštumų, darbininkiškų profesijų. Aišku, buvo ir besišlaistančių gatvėmis. Galima ginčytis ar sovietmečiu, ar dabar jaunimui sunkiau pasirinkti gyvenimo kelią. Sakoma, kad dažniausia žmogų žlugdo plačios galimybės. Sakyčiau, šiandien jaunam žmogui gerokai sudėtingiau. Galimybė stoti į keliolika aukštųjų mokyklų, net su labai vidutiniškomis žiniomis, daugeliui panaikino pasirinktos specialybės studijų motyvaciją. Ne vienam tai tik galimybė dar keletą metų „pasėdėti tėvams ant sprando”, kol gaus diplomą. Iš kitos pusės, pavyzdžiui, net šešiasdešimt procentų  jau antro kurso medicinos studentų mokosi papildomai kalbų, nes ruošiasi darbui užsienyje. Daugelis, įgiję vieną ar kitą darbininkišką profesiją, taip pat stengiasi išvykti ieškodami didesnio uždarbio.

Anksčiau mokykloje prasčiau besimokantiems  nedviprasmiškai buvo siūloma eiti į „profkę” ir be reikalo negaišti laiko vidurinėje mokykloje. Pasikeitė laikai. „Profkės” tapo technologijų mokyklomis. Keičiasi ir moksleiviai.

Kalbuosi su vienu iš Anykščių technologijos mokyklos  abiturientų – Gintautu Kazakevičiumi.



2017 04 20 - 10 įdomybių apie Gytį Paškevičių

 Lietuvos muzikos seru pramintas Gytis Paškevičius išskirtinai mūsų leidiniui „Šilelis“ atskleidžia 10 įdomiausių dalykų apie save. Kalbamės apie įdomiausią knygą, kelionių ir koncertų nuotykius, šunis ir kates bei hobį, be kurio atlikėjas neįsivaizduoja savo gyvenimo.

– Įsimintiniausias nuotykis koncerto metu.

– Labiausiai įsiminė 1988-ųjų gastrolės Turkijoje – ten išvykau kartu su estradiniu orkestru „Oktava“. Turėjau atlikti turkišką dainą – niekas dainos žodžių nedavė, tai išmokau viską iš klausos. Skrendant lėktuvu iš Maskvos į Turkiją supratom, kad reikia iš naujo mokytis – žodžiai ne visi teisingi. Kai pradėjome pasirodymą, uždainavau įžangą, priedainį ir pamiršau antro posmelio žodžius! Su kolegomis dainą vėl pradėjome iš pradžių, bet nors nusišauk, ties antru posmu vėl tas pats. O juk tokia svarbi publika, susirinkę geriausi atlikėjai iš įvairiausių pasaulio kampelių! Galiausiai publika pradėjo dainuoti antrąjį posmą – pasirodo ta turkiška daina, kurią turėjau dainuoti, buvo hitas ir visi ją mokėjo. Pradėjus publikai dainuoti aš ir pats žodžius prisiminiau (šypsosi).



2017 04 13 - Architektas, negalintis atsispirti pagundai piešti

Kęstutį Indriūną anykštėnai pažįsta kaip architektą, aktyvų sportininką, galiausiai, kaip buvusį savivaldybės tarnautoją. Šiuo metu Kultūros centre eksponuojamoje  parodoje  galime susipažinti su K. Indriūnu – dailininku. Greta keleto senesnių, dar 1990 – 1997 metais sukurtų pastelės darbų, akį patraukia grafiniai, spalvotais ir juodu pieštuku atlikti Anykščių vaizdai.

Kęstutis mokėsi tapybos Kauno Juozo Naujalio meno mokykloje, kurią baigė 1979 m. 1980 - 1985 studijavo Vilniaus Dailės akademijos Kauno filiale. Įgijo architekto – dizainerio specialybę.

Jaunystėje ir studijuodamas daug piešė, dalyvavo parodose. Šiandien jis šalyje  žinomas kaip dizaineris ir architektas, ne kartą įvertintas įvairiuose konkursuose. Trečiajame  „Metų interjero” konkurse už gyvenamojo namo interjerą Anykščiuose, S. Daukanto g. 5, gavo specialią nominaciją  „Už originaliausius baldus”. Lietuvos architektūros parodoje „Žvilgsnis į save”,  už gėlių salono  „Ritos gėlės” Prienuose projektą, buvo nominuotas „Už intymų lako pulsą periferijoje”. Taip pat daug kartų įvertintas už kitus darbus.









         

      
Sprendimas: DPromoLink